Spausdinti

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J.

Kai kurių priešdėlinių veiksmažodžių kirčiavimas

     Visi žinome, kad lietuvių kalbos kirčiavimas yra sunkus. Kalbant (net ir per radiją) labai daug kas tiek išeivijoje, tiek ir Lietuvoje daro nemaža kirčiavimo klaidų. Teko pastebėti, kad gal daugiausia klaidų pasitaiko, tariant priešdėlinius veiksmažodžius. Įdomu, kad čia daug klaidų daro ir suvalkiečiai, kurių šiaip jau kirčiavimas nėra blogas.

     Priešdėlinių veiksmažodžių kirčiavimas yra komplikuotas. Čia paminėsime tik kai kuriuos dviskiemenius priešdėlinius veiksmažodžius, kur pasitaiko daugiausia kirčiavimo klaidų. Tie veiksmažodžiai turi tvirtapradę arba tvirtagalę priegaidę, pagal tai ir jų kirčiavimas yra kiek skirtingas.

     I. Pirmiausia paminėsime keletą šios rūšies veiksmažodžių, kurie bendraties šaknyje turi dešininį kirtįtvirtapradę priegaidę. Jų kirtis niekuomet nesikeičia, pasilieka šaknyje tiek esamajame, tiek būtajame laike. Pirmoje vietoje pateiksime veiksmažodžio bendratį, antroje — esamąjį laiką su kuriuo nors priešdėliu, trečioje — būtąjį kartinį laiką:

brė́žti   — pabrė́žia   — pabrė́žė

gúosti     — pagúodžia — pagúodė

kéikti     — prakéikia  — prakéikė

plė́šti    — nuplė́šia    — nuplė́šė

síekti    — pasíekia    — pasíekė

skélbti  — paskélbia  — paskélbė

véngti   — išvéngia    — išvéngė

Taip pat ir sangrąžinėse šių veiksmažodžių formose kirtis nekrenta ant sangrąžos dalelytės si, bet pasilieka šaknyje:

brė́žtis — užsibrė́žia — užsibrė́žė

gúostis — pasigúodžia — pasigúodė

kéiktis    —    nesikéikia    —    nesikéikė

plė́štis    —    nusiplė́šia    —    nusiplė́šė

síektis    —    susisíekia    —    susisíekė

skélbtis    —    pasiskélbia    —    pasiskélbė

II. Šios rūšies veiksmažodžiai, turintieji šaknyje riestinį kirtįtvirtagalę priegaidę, esamajame laike išlaiko kirtį šaknyje, o būtajame laike atkelia kirtį į priešdėlį:

baĩgti   — pabaĩgia   — pabaĩgė

baũsti   — nubaũdžia — nùbaudė

geĩsti    — negeĩdžia  — nègeidė

kaũkti  — nekaũkia   — nékaukė

kaũpti  — sukaũpia   — sùkaupė

keĩsti    — pakeĩčia    — pàkeĩtė

liẽpti     — neliẽpia     — nèliepė

plaũkti  — nuplaũkia  — nùplaukė

puõšti   — papuõšia   — pàpuošė

šviẽsti   — nušviẽčia   — nùšvietė

teĩkti    — suteĩkia     — sùteikė

tuõkti   — sutuõkia    — sùtuokė

ver̃kti   — never̃kia    — nèverkė

ver̃sti    — išver̃čia     — ìšvertė

ver̃žti    — suver̃žia    — sùveržė

žaĩsti    — nežaĩdžia  — nèžaidė

žiẽbti    — užžiẽbia    — ùžžiebė

Lygiai tokia pat taisyklė galioja ir sangrąžinėms šios rūšies veiksmažodžių formoms; būtajame

ke kirtis krinta ant sangrąžos dalelytės si:

baĩgtis    — pasibaĩgia     — pasìbaigė

geĩstis     — užsigeĩdžia    — užsìgeidė

kaũptis   — susikaũpia     — susìkaupė

keĩstis    — pasikeĩčia     — pasìkeitė

liẽptis     — atsiliẽpia       — atsìliepė

puõštis   — pasipuõšia     — pasìpuošė

šviẽstis   — apsišviẽčia    — apsìšvietė

teĩktis     — nesiteĩkia      — nesìteikė

ter̃ptis     — įsiter̃pia         — įsìterpė

tuõktis    — susituõkia     — susìtuokė

ver̃stis    — apsiver̃čia     — apsìvertė

ver̃žtis    — įsiver̃žia        — įsìveržė

žiẽbtis    — užsižiẽbia      — užsìžiebė

Taigi, kaip matome, priešdėliniuose veiksmažodžiuose kirtis dedamas ant priešdėlio gana retai — tik būtajame laike tų veiksmažodžių, kurie bendratyje turi dešininį kirtį. Visur kitur kirtis pasilieka šaknyje.