Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J.
Kai kurių priešdėlinių veiksmažodžių kirčiavimas
Visi žinome, kad lietuvių kalbos kirčiavimas yra sunkus. Kalbant (net ir per radiją) labai daug kas tiek išeivijoje, tiek ir Lietuvoje daro nemaža kirčiavimo klaidų. Teko pastebėti, kad gal daugiausia klaidų pasitaiko, tariant priešdėlinius veiksmažodžius. Įdomu, kad čia daug klaidų daro ir suvalkiečiai, kurių šiaip jau kirčiavimas nėra blogas.
Priešdėlinių veiksmažodžių kirčiavimas yra komplikuotas. Čia paminėsime tik kai kuriuos dviskiemenius priešdėlinius veiksmažodžius, kur pasitaiko daugiausia kirčiavimo klaidų. Tie veiksmažodžiai turi tvirtapradę arba tvirtagalę priegaidę, pagal tai ir jų kirčiavimas yra kiek skirtingas.
I. Pirmiausia paminėsime keletą šios rūšies veiksmažodžių, kurie bendraties šaknyje turi dešininį kirtį — tvirtapradę priegaidę. Jų kirtis niekuomet nesikeičia, pasilieka šaknyje tiek esamajame, tiek būtajame laike. Pirmoje vietoje pateiksime veiksmažodžio bendratį, antroje — esamąjį laiką su kuriuo nors priešdėliu, trečioje — būtąjį kartinį laiką:
brė́žti — pabrė́žia — pabrė́žė
gúosti — pagúodžia — pagúodė
kéikti — prakéikia — prakéikė
plė́šti — nuplė́šia — nuplė́šė
síekti — pasíekia — pasíekė
skélbti — paskélbia — paskélbė
véngti — išvéngia — išvéngė
Taip pat ir sangrąžinėse šių veiksmažodžių formose kirtis nekrenta ant sangrąžos dalelytės si, bet pasilieka šaknyje:
brė́žtis — užsibrė́žia — užsibrė́žė
gúostis — pasigúodžia — pasigúodė
kéiktis — nesikéikia — nesikéikė
plė́štis — nusiplė́šia — nusiplė́šė
síektis — susisíekia — susisíekė
skélbtis — pasiskélbia — pasiskélbė
II. Šios rūšies veiksmažodžiai, turintieji šaknyje riestinį kirtį — tvirtagalę priegaidę, esamajame laike išlaiko kirtį šaknyje, o būtajame laike atkelia kirtį į priešdėlį:
baĩgti — pabaĩgia — pabaĩgė
baũsti — nubaũdžia — nùbaudė
geĩsti — negeĩdžia — nègeidė
kaũkti — nekaũkia — nékaukė
kaũpti — sukaũpia — sùkaupė
keĩsti — pakeĩčia — pàkeĩtė
liẽpti — neliẽpia — nèliepė
plaũkti — nuplaũkia — nùplaukė
puõšti — papuõšia — pàpuošė
šviẽsti — nušviẽčia — nùšvietė
teĩkti — suteĩkia — sùteikė
tuõkti — sutuõkia — sùtuokė
ver̃kti — never̃kia — nèverkė
ver̃sti — išver̃čia — ìšvertė
ver̃žti — suver̃žia — sùveržė
žaĩsti — nežaĩdžia — nèžaidė
žiẽbti — užžiẽbia — ùžžiebė
Lygiai tokia pat taisyklė galioja ir sangrąžinėms šios rūšies veiksmažodžių formoms; būtajame
ke kirtis krinta ant sangrąžos dalelytės si:
baĩgtis — pasibaĩgia — pasìbaigė
geĩstis — užsigeĩdžia — užsìgeidė
kaũptis — susikaũpia — susìkaupė
keĩstis — pasikeĩčia — pasìkeitė
liẽptis — atsiliẽpia — atsìliepė
puõštis — pasipuõšia — pasìpuošė
šviẽstis — apsišviẽčia — apsìšvietė
teĩktis — nesiteĩkia — nesìteikė
ter̃ptis — įsiter̃pia — įsìterpė
tuõktis — susituõkia — susìtuokė
ver̃stis — apsiver̃čia — apsìvertė
ver̃žtis — įsiver̃žia — įsìveržė
žiẽbtis — užsižiẽbia — užsìžiebė
Taigi, kaip matome, priešdėliniuose veiksmažodžiuose kirtis dedamas ant priešdėlio gana retai — tik būtajame laike tų veiksmažodžių, kurie bendratyje turi dešininį kirtį. Visur kitur kirtis pasilieka šaknyje.