Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

TREMTINIŲ KOPLYČIA

     Pirmoji koplyčia Vilniaus Arkikatedros dešinėje pusėje, pavadinta Arkikatedros Tremtinių koplyčia. Koplyčios kairiojoje pusėje ant lentos užrašyta: “Mylimiesiems 117.300 Lietuvos kariams ir nekaltai užkankintiems, mirusiems nuo šalčio ir bado, po mirties pažemintiems, žuvusiems už Dievą, Tėvynę ir savo tautos laisvę. 151.500 įkalintiems, kentėjusiems kalėjimų požemiuose ir katorgoje, 517.060 prievarta ištremtiems iš Tėvynės, iškentusiems priespaudą ir alkį, 320.000 prievarta pasitraukusiems į tolimus kraštus ir dingusiems be žinios Lietuvos sūnums ir dukterims amžinai dėkinga atgimstanti Lietuvos katalikiškoji visuomenė pašvenčia šią kankinių ir tremtinių koplyčią.

     Pirmosios šioj vietoje įrengtos (1495 m.) koplyčios fundatorius buvo Vilniaus vyskupas Vaitiekus Taboras, paskyręs koplyčios kriptą laidoti vyskupams. Todėl ji buvo vadinama Vyskupų koplyčia, kurį laiką ji buvo vadinama Marijos vardo koplyčia, nes joje buvo Marijos paveikslas. Vėliau vadinta Jono Nepomuko Kasakausko vardu, nes jam vadovaujant XIX a. pradžioje buvo baigta katedros rekonstrukcija, ir jis pats šios koplyčios kriptoje palaidotas. Ir štai dabar, birželio keturioliktąją, ši koplyčia dedikuota Tremtiniams. Tuo norima pagerbti buvusį Vilniaus arkivyskupą Mečislovą Reinį, mirusį kalėjime, ir kitus kentėjusius bei žuvusius už tikėjimą ir Tėvynę.

Tremtinių koplyčia Vilniaus arkikatedroje.  J. Grikienio nuotr.

     Katedrą niokojo dažni gaisrai ir kitos nelaimės. Po kiekvieno gaisro ji buvo atstatoma, dažniausiai vadovaujant užsienio architektams. Tada ji įgavo ir kitokią vidaus bei išorės išvaizdą. Dabartinė išvaizda suformuota XVIII a. pabaigoje, susiklojus ypatingoms aplinkybėms.

     1769 m. rugsėjo 2-osios rytą audros metu griuvo dešinysis Katedros bokštas, kuris buvo iškilęs virš minimos koplyčios, įlūžo stogas ir skliautai. Žuvo tuo metu buvę koplyčioje penki kunigai ir vienas klierikas. Po tos nelaimės kilo klausimas, ar verta Katedrą išvis restauruoti, ar ne geriau jos titulą perleisti kuriai kitai bažnyčiai... Visuomenė pasisakė už Katedros atstatymą. Su tuo turėjo sutikti ir tuometinis vyskupas Ignas Masalskis. Katedros rekonstrukcijos darbai, prasidėję 1777 m., truko iki 1801 m. Jie buvo atliekami pagal architekto Lauryno Stuokos-Gucevičiaus projektą. Katedros atstatymui buvo renkamos aukos, darbus rėmė valdovai, didikai, dvasininkai. 1801 m. rugsėjo 29 d. vyskupas Jonas Nepomukas Kasakauskas Katedrą pašventino.

     Vėliau katedra dar ne sykį buvo remontuojama, taigi ir Tremtinių koplyčia. Didesnio remonto reikėjo po 1931 m. Neries potvynio. Vanduo paplovė Katedros požemius, sutrūkinėjo kai kurios sienos, ypač vakarinėje dalyje. Per kelerius metus buvo atliktas visų sienų ir kolonų sutvirtinimas, paklotos smiltainio plokščių grindys. Visus numatytus darbus sutrukdė užbaigti prasidėjęs 1939 m. karas.

     Tremtinių koplyčioje kitados būta dviejų altorių, tarp kurių stovėjo Šv. Jono Nepomuko skulptūra. Virš nišų su skulptūromis padarytos įdubos, kuriose būta vaikučių pavidalo angeliukų. Jie ir dabar ten yra.

     1956 m. Katedrą perėmė LTSR Dailės muziejus. Joje buvo įrengta Paveiklsų galerija.

     1988 m. spalio 22-ąją grąžinus Arkikatedrą tikintiesiems, atvėrė duris ir naujai remontuotos koplyčios. 1989 m. vasario 4 d. atlaikytos pirmosios šv. mišios, vadovaujant iš 28-rių metų tremties grįžusiam arkivyskupui Julijonui Steponavičiui.

     Tremtinių koplyčia pasitinka lankytojus su santūriu apšvietimu, juodu altoriaus antepodiumu ir tautine juodu kaspinu perrišta vėliava, kviesdama kiekvieną giliai susimąstyti apie skaudžias, palietusias mūsų tautą ir daugelį mūsų, dienas.

     Koplyčios altoriuje tebėra šv. Jono Nepomuko paveikslas. Jis nesvetimas Tremtinių koplyčiai: šis šventasis taip pat patyrė kalinio dalią ir tapo išpažinties paslapties auka.

     Dėkodami Dievui už Atgimimo stebuklą, už šviesias naujos ateities viltis, mes dėkingi lenkiame galvas ir “nelaisvėje gyvybę paaukojusiems arkivyskupui Mečislovui Reiniui ir vyskupui Vincentui Borisevičiui, kalėjimus ir tremtį iškentusiems arkivyskupui Teofiliui Matulioniui ir vyskupui Pranciškui Ramanauskui, daugeliui kunigų ir vienuolių, nesuskaitomiems ištikimiems katalikams protu, širdimi ir krūtine užstojusiems Dievą, Tėvynę ir savo vaikų bei tautiečių tikėjimą ir laisvę, kurių kaulai išbarstyti tundroje, taigoje ir dykumose, Rytų ir Vakarų svečiose šalyse...” — Įrašas tremtinių koplyčios lentoje dešinėje pusėje. (Katalikų pasaulis)

KATEDROS AIKŠTĖ — RAMYBĖS VIETA

(Vilniaus Arkikatedros ir Lietuvos blaivybės draugijos kreipimasis į visus vilniečius ir Vilniaus svečius)

     Brangiausias ir švenčiausias žemės kampelis mums, Lietuvos žmonėms — Arkikatedros aikštė ir Gedimino pilis. Čia plaka Lietuvos širdis, čia pasklido ir sklinda nenumaldomas mūsų troškimas laisvės ir nepriklausomybės, čia visų mūsų pradžių pradžia.

     Vilniaus Arkikatedra ir Lietuvos blaivybės draugija kreipiamės į visus vilniečius ir mūsų miesto svečius, prašydami saugoti Lietuvos širdies šventumą savo elgesiu ir dvasine rimtimi, prisiminti, kad, įeidami į Arkikatedros aikštę ir Gedimino pilies teritoriją, jūs įeinate į mūsų tautos šventovę. Šventa Lietuvos vieta prašosi ir elgesio šventumo: čia nerūkoma, negeriama, čia viešpatauja rimtis, susikaupimas, sielos skaidrumas. Ir elgesys mūsų, ir mintys mūsų, ir jausmai mūsų tebūna verti tautos širdies.

     Mes prašome Vilniaus gidus priminti mūsų miesto svečiams, įeinantiems į Arkikatedros aikštę ir Gedimino pilies teritoriją, kad įeina jie į šventą Lietuvai vietą, kur dera orus elgesys ir dvasios rimtis. Mes prašome Vilniaus miesto vykdomąjį komitetą įteisinti šį mūsų kreipimąsi atitinkamu sprendimu.

     Mes prašome visus Lietuvos žmones ir svečius pritarti šiam mūsų kreipimuisi elgesiu ir mintimis, idant, pradėję nuo mažo žemės lopinėlio, eitume į Lietuvą ir elgesiu, ir mintimis dori. (Tiesa)

ATKURTA KRIKŠČIONIŲ DEMOKRATŲ PARTIJA

     Po pusės amžiaus pertraukos atkurta Lietuvos krikščionių demokratų partija. Apie tai paskelbta sausio 27-28 dienomis Kaune vykusioje konferencijoje. Konferencijoje išrinkta Krikščionių demokratų partijos 52 asmenų taryba. Šios tarybos valdybos pirmininku išrinktas TSRS liaudies deputatas, kaunietis medikas Egidijus Klumbys.

     Atkuriamoje konferencijoje dalyvavo ir kalbėjo Pasaulinės krikščionių demokratų sąjungos generalinio sekretoriaus pavaduotojas Brayen Palmer, Rusijos krikščionių demokratų sąjungos koordinacinės politinės tarybos pirmininkas Aleksandras Ogorodnikovas. Konferencijos dalyvius sveikino kitų partijų ir judėjimų atstovai.

     E. Klumbys sakė, kad Lietuvoje teoretiniu principu jau įkurta per 30 Krikščionių demokratų partijos skyrių, jungiančių daugiau kaip pusantro tūkstančio narių. Gausiausi partijos skyriai įsteigti Kelmėje, Utenoje, Kaune, Telšiuose, Marijampolėje ir kituose miestuose. (Tiesa)

MAŽEIKIUOSE NAUJA POLIKLINIKA

     Seniai Mažeikių naftininkai laukė naujos poliklinikos. Ir štai ši gydymo įstaiga jau priima lankytojus.

     Poliklinikoje, penkių aukštų pastate, jaukiai įsikūrė keletas gydymo skyrių. Pirmame šio pastato aukšte lankytojai jaučiasi kaip sanatorijoje. Čia atidarytas balneoterapijos skyrius su baseinu ir vertikalia vonia stuburo ligoms gydyti. Dabar mažeikiečiams nereikia važiuoti į Druskininkus ir Birštoną. Jie čia jaučiasi kaip sanatorijoje. Kituose aukštuose atidaryta vaikų poliklinika, moterų konsultacija, terapijos ir nervų ligų skyriai, tuberkuliozės dispenseris. Ligoninės penktame aukšte — laboratorijos, kuriose pacientai be didelio vargo ir ilgo laukimo gali pasidaryti įvairius tyrimus ir gauti atsakymus. (Tiesa)

ALGIRDAS BRAZAUSKAS SUSITIKO SU KAUNO ARKIVYSKUPU

     Viešėdamas Kaune, Algirdas Brazauskas susitiko su Kauno arkivyskupu ordinaru kardinolu Vincentu Sladkevičium ir kitais aukštaisiais Bažnyčios atstovais, aplankė Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. Vidurdienį Algirdas Brazauskas aplankė Kauno senamiestį. Jis apžiūrėjo Valančiaus gatvėje Nr. 6 restauruojamą pastatą, kuriame baigiama įrengti Lietuvos katalikų Bažnyčios vyskupų konferencijos pirmininko kardinolo Vincento Sladkevičiaus rezidencija.

     Pokalbiuose su dvasininkais buvo aptartos Lietuvos katalikų Bažnyčios naujos padėties visuomenėje problemos, bendradarbiavimas, stiprinant visuomenės dvasingumą, sąžiningumą ir pareigingumą. Bažnyčios galimybės, doroviškai auklėjant jaunąją kartą. Buvo pareikštas įsitikinimas, kad gerės Lietuvos vyriausybės ir katalikų Bažnyčios santykiai, plėsis bendradarbiavimas ir savitarpio supratimas. (Tiesa)

LIETUVIŲ PROFESIONALIOSIOS MUZIEJININKYSTĖS PRADININKAS

     Sausio 25 dieną sukanka šimtas metų, kai gimė lietuvių profesionaliosios muziejininkystės pradininkas, pedagogas, Lietuvos meno istorikas ir kritikas, Lietuvos TSR liaudies dailininkas Paulius Galaunė (1890-1990).

     Beveik septynis dešimtmečius Paulius Galaunė gyveno Kaune. Čia aktyviai reiškėsi kultūrinėje veikloje: rašė į laikraščius ir žurnalus straipsnių kultūros ir meno klausimais, gvildeno estetikos ir dailės istorijos problemas, kūrė ekslibrisus, skaitė paskaitas Vytauto Didžiojo universitete. 1924-1949 metais Paulius Galaunė vadovavo M.K. Čiurlionio galerijai, Vytauto Didžiojo kultūros ir M.K. Čiurlionio dailės muziejams. Išugdė gausų muziejininkų, liaudies kūrybos tyrinėtojų, dailės istorikų būrį.

     Atgimstančioje Lietuvoje nepaprastai aktualiai skamba Pauliaus Galaunės žodžiai, kad “labai dažnai praeitis bus vienintelis kelio rodytojas, kuriant naują gyvenimą”.

     Jubiliejinės iškilmės pradėtos mišiomis Šv. Antano bažnyčioje. Aplankytas Pauliaus Galaunės kapas Petrašiūnų kapinėse. Prie namo, kuriame 1932-1971 metais gyveno, Vydūno alėjoje Nr. 2, atidengta memorialinė lenta. (Tiesa)

POETO ATMINIMUI

     Poeto Vytauto Mačernio talento gerbėjų brolija įkurta Žemaičių Kalvarijoje. Jos nariai propaguos poeto kūrybą, stengsis sutvarkyti ir įamžinti su jo vardu susijusias vietas; gimtąjį Šarnelės kaimą, pradinę mokyklą, Sedos progimnaziją ir Telšių gimnaziją. Kaups literatūrą, archyvinę medžiagą, užrašinės amžininkų prisiminimus. Iš brolijos sukauptų lėšų bus statomas paminklas. (Tiesa)