Spausdinti

Alė Rūta

    Gražiai išleista 200 psl. albuminio formato knyga su lietuviškais ir angliškais tekstais: meniškos nuotraukos iš Lietuvos — žmonės, vaizdai švenčių ir atlaidų metu. Fotografijos menininkas Romualdas Požerskis priartina mums Lietuvą, jos papročius. Dvikalbį tekstą supras vaikai ir anūkai, užtat knyga bus prasminga dovana kiekvienam bet kuria proga.

    Atlaidai — knygos tema ir turinys. Išoriniai vaizdai ir vidinė žmonių nuotaika, priespaudose nepalūžusių, išlaikiusių savus papročius.

    “Veidas yra sielos veidrodis” — Ludwig Wittgenstein žodžiai knygos aplanke, kur angliškai aiškinama, kas yra atlaidai ir kas fotografas. Viršelyje tamsiame fone Kalvarijų eisena ir vėjuje bažnytinės vėliavos žmonių jūroje; apačioje geltona juosta su “Atlaidų” vardu - šviesos simbolis.

    Fotografas Romualdas Požerskis. Aplanke jo nuotrauka ir kukli biografija angliškai. Gimęs 1951 m. Lietuvoje. Kaune baigęs elektros inžinieriaus mokslus, nuo 14 m. mėgęs fotografuoti, netrukus atkreipęs dėmesį ne vien Lietuvoje, bet ir užsienyje: Lenkijoje 1975 m., Rytų Vokietijoje 1976 m., Prancūzijoje 1977 m. Nuo tada spausdinamas žurnaluose ir knygose Sovietuose bei vakarų Europoje. Su šia knyga jis bus pažįstamas ir Amerikoje. Daugiau apie jo meną rašo Algimantas Kezys — lietuviškai; jis ir šią knygą suredagavo.

    Knygoje keturi straipsniai. Mykolas Drunga (angliškai) atskleidžia atlaidų vardo prasmę ir knygos tikslą: vidinio žmonių gyvenimo antropoliginė potekstė, neliečiant išorinių priespaudos padarinių. Atlaidų vardas — iš žodžio atleidimas ir šventė. Per specialias pamaldas gaunami už nuodėmes atlaidai, bet to, ta proga didelė šventė, žmonių susibūrimas.

    Komunistų priespauda žymiai prislopino religinį gyvenimą, tačiau žmonės išliko religingi ir gerbė senovės papročius pagal pasirinktą liturginę šventę kiekvienoj parapijoj. Mykolas Drunga moksliškai supažindina su atlaidų kilme (nuo Viduramžių), su žmonių nuotaikomis ta proga. Jo stilius vaizdus, kiekvienam bus suprantamas.

    Česlovas Grincevičius beletristiškai aprašo atlaidų papročius, ypač Josvainių Marijos vardo (rugsėjy) atlaidus. Kaip puošiama bažnyčia, atvyksta “karabel-ninkai” ir elgetos, kaip muša būgną; varpai, mišparai, procesijos... Patraukli religinė atlaidų dalis, vėliau vaišės, svečiai, gegužinės...

    Laima Skeivienė, meno kritikė iš Vilniaus, angliškai apibūdina Požerskio meną. Pamini jam Aleksandro Macijausko įtaką. Požerskis, daug keliaudamas motociklu po Lietuvą, sukūręs pirmuosius fotografijos ciklus: “Lithuanian Open Air-Markets” (1974-76), “Victories and Defeats”, “Country Holidays”, “Old Towns of Lithuania”. Iš pradžių fiksavęs išorę, vėliau žmogiškumą, dvasią. Ji nemini religinio aspekto.

    A. Kezio straipsnis lietuviškai yra neilgas, tačiau ryškiai iškeliantis Požerskio meninę esmę — vidinį aspektą. Jis pabrėžia, kad Požerskio nuotraukos sukels ne vien nostalgiją, bet nuteiks su pagarba žiūrėti į Lietuvos žmogų, per visas priespaudas išlaikiusį gyvą tikėjimą, stiprų prisirišimą prie senųjų tautos tradicijų.

     Čia norisi pridėti, kad iš nuotraukų matomas ir kaimo žmonių orumas: rimtis, šventiškai apsirengę, atvažiavę į atlaidus gerai prižiūrėtais arkliais. Iš veidų matoma tarpusavio šilima, ramybė, net skaistus šviesumas, ypač baltais apdarais jaunų mergaičių veiduose (jų knygoje nemažai). Imi gėrėtis stiprios ir daugiausia geros valios tautiečiais, jų rimtimi, ištikimybe “senovės apvaikščiojimams”, tuo pačiu gal ir žvelgiant į viltingą ateitį.

     A. Kezys pažymi, kad ši fotografijos serija pradėta prieš gerą dešimtmetį, užtat nesimato automobilių; tada į atlaidus suvažiuodavo arkliais. Užfiksuota autentiška atlaidų gadynė, nesivaikant madų, manierų, o “per tobulą formą į gyvenimo tikrovę”. Dažnai fotografo pastebimi kontrastai: vaikystės — seno žmogaus, darbo — poilsio, gyvybės ir mirties... Vaizduojama daugiausia provincija, ne dideli miestai.

     Požerskio fotografavimas nėra jam žaislas, o gyvenimo užsiėmimas, kur jis vis dėlto ne šaltas vaizduotojas, o prieinantis su šilta širdimi. Užtat fotografijoje susilieja vidinė matomo objekto pusė ir paties fotografo jausmas tam žmogui ar objektui. Požerskis siekia individualumo net grupinėse nuotraukose: anūkėlis nenori eit į atlaidus (5 psl.), o močiutės veide susikaupimas; šv. Roko atlaidų Kražiuose nuotrauka (13 psl.) — šeši vyrai poilsiauja: kiekvienas jų tikras individas, nors visų veiduose rimtis ar rūpestis. Nėra knygoje portretų (išskiriant būgną mušantį vyrą, varpą traukiančią moterį...) vis grupinės nuotraukos: Kalvarijų, koplytėlių vaizdai, žmonių minios, užkandžiaują vežimuose, pievoj, prie upės... Ilsisi ne tik žmonės, bet ir juos atvežę arkliai po atlaidų.

     Knyga, kuri padvelkia tikra Lietuva, Požerskio dedikuota jo mirusiam broliui dr. Kaziui Martinkui (1953-1984).

     “Atlaidai” — Lithuanian Pilgrimages. Romauldo Požerskio fotografijos. Parinkta ir suredaguota Algimanto Kezio. Straipsniai: Mykolo Drangos, Algimanto Kezio, Laimos Skeivienės, Česlovo Grincevičiaus. Išleido Loyola University Press 1990 m. Kaina 25 dol., su persiuntimu — 27 dol. Gaunama pas leidėjus (3441 North Ashland Ave., Chicago, IL 60657) ir pas platintojus.

■    Kinijos dviem seminaristams ir vienam kunigui leista studijuoti JAV-se. Manoma, kad tai gali būti ženklas, jog gali įvykti santykių sunormavimas tarp Kinijos ir Vatikano.

■    Sovietų Sąjungoje, Oriole, Šv. Mykolo Arkangelo cerkvėje įvyko pamaldos už Andriejų Sacharovą. Jose dalyvavo ir vietinės valdžios atstovai. Po pamaldų šalia cerkvės įvyko trumpas mitingas.