CHIARA LUBICH

     “Tikrieji garbintojai šlovins Tėvą dvasia ir tiesa” (Jn 3,23).

     Tai Jėzaus žodžiai, kuriuos jis pasakė samarietei. Pašnekesy su Jėzumi samarietė priminė jam ilgai trunkantį ginčą tarp žydų ir samariečių dėl autentiškos vietos, kur reikia garbinti Dievą. Mūsų protėviai — ji sakė — garbino ant to kalno (Gerizimo), o jūs sakote, kad Dievą reikia garbinti Jeruzalėje. Ką mes turime daryti? Kur tikrai yra garbinimo vieta? Kur mes galime rasti Dievą? Jėzus jai atsakė, kad atėjo laikas, jog Dievo garbinimui nereikės specialios vietos. Jis bus garbinimas dvasia ir tiesa.

     Kai Jėzus kalbėjo apie garbinimą dvasia ir tiesa, jis nesakė, kad tai turi būti daroma tik vidiniu būdu, visiškai atsiejant nuo bet kokios išorinės formos. Jis nesakė, kad išorinė maldos išraiška ir viešos pamaldos, kaip liturginės, bendruomeninės maldos, giesmės ir t.t., neturi daugiau jokios vertės. Jis tik nurodė, kad atėjo įvesti tobulą garbinimą.

     Garbinimas “dvasia ir tiesa” Jėzui nebuvo priešingybė Dievo garbinimui Jeruzalės šventovėje, ar bendrai pagal judaizmo tradiciją. Kaip tik priešingai, Jėzus pats užtikrino: “Išganymas ateina iš žydų” (Jn 4,22). Dievas apreiškė savo buvimo “vietą” pačiame atėjusio Jėzaus asmenyje. Per jį ir vienybėje su juo — jo Dvasios tiesoje — mes dabar aukojame Tėvui tokį garbinimą, kurio jis iš mūsų laukia.

     Ką iš tikrųjų reiškia “garbinti Tėvą dvasia ir tiesa”? “Dvasia” yra Šventoji Dvasia, Tėvo duota dovana mums per Jėzų, kad būtų transformuotos mūsų širdys, kad suprastumėm Jėzaus žodžius ir juos paverstumėm savo gyvenimu. “Tiesą” gi Tėvas apreiškė mums per savo Sūnų Jėzų. Ji yra tas žodis, kurį Jėzus mums sako Tėvo vardu: tai yra pats Jėzus — Tiesa.

     Taip svarstant, prasmė darosi aiški. Mes garbiname ir aukštiname Tėvą, kai veikiant Šventajai Dvasiai, stengiamės eiti tuo tiesos keliu, kurį mums nurodė Jėzus. Tas naujas garbinimas, kurio Tėvas iš mūsų nori, yra tai, kad mūsų gyvenimas būtų tobuloje harmonijoje su Jėzaus žodžiais.

     Čia mąstomi Jėzaus žodžiai sako mums kai ką labai svarbaus: gražiausią dovaną Dievui mes galime aukoti, gyvendami pagal Jėzaus žodžius. Dangiškasis tėvas džiaugiasi, matydamas, kad mes tikrai stengiamės jo Sūnaus mokymą paversti mūsų gyvenimu.

     Tikras garbinimas, autentiškas atnašos aukojimas reiškiasi Jėzaus įsakymų vykdymu: nusižeminimu, neprisirišimu prie gėrybių, nuoširdumu, išmintingumu, teisingumu, tvirtumu, pakeliant sunkenybes ir bandymus, gailestingumu, artimo pagalba. Mūsų harmoningas sugyvenimas ir vienas kito mylėjimas atnašą daro labiausiai autentiška.

     Leiskime tad Šventajai Dvasiai veikti, kad ji uždegtų mumyse uolumo ugnį, duotų šviesą suprasti Jėzaus žodžius, ypač jo naująjį įsakymą. Būkime atviri vidiniam akstinui, kurį ji duoda jo žodžiams vykdyti. Taip darydami, mes garbinsime Dievą jam labiausiai patinkamu būdu ir teiksime jam tobuliausią šlovę.

Iš anglų kalbos išvertė Kostas Paulius