Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

1990m. 6 Birželis


religinės ir tautinės kultūros žurnalas

1990 / BIRŽELIS - JUNE / VOLUME XLI, NO. 6

ŠVENTOJI UGNIS 181

 Leonardas Andriekus, OFM,

MOTINOS MARIJOS KAUPAITĖS
TOBULYBĖS KELIAS 183

 V. Bagdanavičius, M.I.C.

TIKĖJIMO IR LIETUVYBĖS ĮTAKA... 189

 Vytautas Skuodis

KO SIEKTI, KUR PASUKTI? 192

 P. Daugintis, S.J.

SVEIKINIMAI ... 197

 

BESĄLYGINĖ DIEVO MEILĖ 198

 Nina L. Gailūnienė

VATIKANO RADIJO ŽINIA 200

 Kun. K.J. Ambrasas

TIKĖJIMO IR LIETUVYBĖS ĮTAKA... 201

 Marius Gražulis

SVEIKINIMO LAIŠKAS 204

  —

VISOKIŲ REIKIA 204

 A.R.

SVEIKINIMO LAIŠKAS 205

  —

TĖVYNĖJE 206

 Gediminas Vakaris

KALBA 210

 Juozas Vaišnys, S.J.

ĮVAIRYBĖS 211

 Red.

SVEIKINIMO LAIŠKAS 212

 —

TRUMPAI IŠ VISUR 177

 Juoz. Pr.

“LAIŠKŲ LIETUVIAMS” METINĖ ŠVENTĖ 216

 Red.

Šis numeris iliustruotas Jono Kuprio nuotraukomis iš “Laiškų lietuvimas” šventės. Viršelio piešinys — dail. Filomenos Linčiūtės-Vaitiekūnienės.

Lietuviškas raidynas — Jono Bogutos.

Laiškai Lietuviams — Letters to Lithuanians (ISSN 00301-540) is published monthly except July/August, when bimonthly, for $15.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, II 60636. Second class postage paid at Chicago, IL. POSTMASTER: Send address changes to Laiškai Lietuviams, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636 — 1098.

ŠVENTOJI UGNIS

Be Prometėjo šventvagystės
Ir be žynių tarpininkavimo
Metei Tu savo ugnį, Kristau,
Kai šiaurėn atkeliavome.

Ji krito ant senovės aukurų,
Ant Naujojo Įstatymo altorių;
Palaidotų pusnynuos kauburių,
Upokšnių ledo storo...

Tą ugnį šlovino vaidilos ir žyniai,
Nors neatspėjo, kad ji Tavo;
Jos kaitroje išaugo milžinai,
Prinoko pjūčiai javas.

Skaityti daugiau:

MOTINOS MARIJOS KAUPAITĖS TOBULYBĖS KELIAS

V. BAGDANAVIČIUS, M I .C.

1. KAZIMIEROS KAUPAITĖS SKAISTYBĖ IR TIKĖJIMAS

     Tyrinėjant kandidato į šventuosius gyvenimą, yra tinkama pradėti nuo jo ar jos jaunystės, nes jau jauname žmogaus amžiuje pasirodo tos dorybės, kurios vėliau apsireiškia ir veikia.

     Buvęs Čikagos kardinolas Samuel Stritch yra skatinęs daugiau dėmesio kreipti į tai, kas vyksta paauglių galvose. Taip jis kalbėjo Šv. Kazimiero akademijos studenčių išleistuvėse. Tai, ką jis pasakė apskritai apie jaunus žmones, tai galioja ir tos Akademijos steigėjos Kazimieros Kaupaitės (Motinos Marijos) asmenybei.

Mecenatas prel. Juozas Prunskis įteikia “Laiškams lietuviams” Krikščioniškos kultūros fondo spaudos premiją. Vytautas Kasniūnas stebi, kokia bus redaktoriaus reakcija. Jono Kuprio nuotr.

     Dėl to verta atkreipti žvilgsnį į kai kuriuos reiškinius Kazimieros Kaupaitės į JAV atvykimo proga. Daug kam yra svetimi visi tie suvaržymai, kuriuos tada patyrė lietuvių visuomenė, būdama caristinės Rusijos valdžioje. Iš to krašto išvykimas buvo galimas tik slaptu ir pilnu pavojų keliu. Štai kaip tai aprašo vysk. V. Brizgys, remdamasis pačios Kaupaitės užrašais (žr. Kazimiera KaupaitėMotina Marija. Šv. Kazimiero seserų kongregacijos rėmėjų leidinys, 1982 m. Čikagoje).

Skaityti daugiau:

Pabūk šalia

Pabūk šalia margoj svajonių pievoj,
kur pina vainikus šventiesiems Dievas.

Basi prie Jo priėję paprašysim,
kad leistų širdžiai tarp žiedų nukristi.

Žalia banga šnabždės žodžius mįslingus
 ir mįslei atsaką suras
jog Dievas gailestingas...

Kun. Valerijus Rudzinskas

TIKĖJIMO IR LIETUVYBĖS ĮTAKA MANO GYVENIME

VYTAUTAS SKUODIS

(“Laiškų lietuviams” suaugusiųjų konkurse I premiją laimėjęs rašinys)

     Tokią tikėjimo ir lietuvybės sėklą sudaigina lietuviška šeima, o dirvą toms vertybėms augti ir stiprėti paruošia aplinka. Deja, ne visose šeimose tas tikėjimo grūdas sudygsta ir auga, ir ne kiekviena aplinka pozityviai formuoja žmogaus charakterį, jo būdą, jo įsitikinimus ir jo pareigos jausmus Dievui, Tėvynei ir artimui.

     Apmąstydamas tikėjimo ir lietuvybės įtaką savo paties gyvenime, didžiausią nuopelną skiriu savo motinai. Ji iš mažų mano gyvenimo dienų rūpestingai auklėjo mane tikėjimo dvasia. Ji taip pat buvo pirmoji, kuri man įskiepijo tėvynės meilę ir norą jai padėti nelaimėse. Vaikystėje dažnai ją prašydavau papasakoti apie savo brolius savanorius ir savo prisiminimus apie Lietuvos nepriklausomybės karų laikus, nors visa tai jau daug kartų buvau girdėjęs. Pavydėjau tiems savo dėdėms, kurių taip ir neteko pamatyti.

Programos atlikėjai: Kazys Skaisgirys, Bronė Stravinskienė, Dana Varaneckienė, Aldona Underienė. Jono Kuprio nuotr.

     Glaudų ryšį su bažnyčia ir vaikišką tautinį nusistatymą sutvirtino 1940-1941 metų Lietuvos okupacijos tragiški įvykiai bei pergyvenimai, kurie ir nulėmė tolesnį mano gyvenimą.

Skaityti daugiau:

KO SIEKTI, KUR PASUKTI?

P. DAUGINTIS, S.J.

     Rytų Europos kraštai — Čekoslovakija, Rumunija, Vengrija — nusikratė komunizmo jungo ir vergijos. Tėvynėje Lietuvoje sušvito laisvės ir nepriklausomybės aušra. Kur Lietuvos ir anų kraštų žmonės nukrypo? Ar į kapitalizmą, į kapitalistinę ūkio ir visuomenės santvarką, ar į sušvelnintą humanistinį komunizmą?

     Ką jūs, mieli skaitytojai, patartumėte mūsų tautiečiams, kai jie čia atvažiuoja į svečius, ar kai jūs nuvykstate į Lietuvą jų aplankyti, ar kai tenka šiais klausimais išsikalbėti? Ar siūlote visiškai grįžti į kapitalistinę sistemą? Bet juk dėl kapitalizmo vykdytų skriaudų darbininkijai, dėl visuomenės, ypač neturtingųjų išnaudojimo kaip tik ir įsigalėjo daugelyje pasaulio šalių nežmoniška, žiauri komunistinė santvarka su dar didesniu dirbančiųjų išnaudojimu ir žmogaus pavergimu. Ir mes čia, Amerikoje, gyvenantys negalime 100% būti tikri, kad ši komunistinė sistema neįsigalės kada nors ir čia, pvz., jei koks gabus prokomunistinis lyderis, demagogiškai suagitavęs milijonus juodųjų ir lotynų, to siektų. Tik prisiminkime jų riaušes Amerikoje Vietnamo karo metu! Tad ir mums, čia gyvenantiems, šis klausimas yra aktualus.

Konkurso dalyviai laukia laimėtų premijų. Iš kairės: Dr. Vytautas Skuodis, Gytis Vygantas, Vaiva Vygantaitė, Aras Tijūnėlis, Marius Gražulis.  Jono Kuprio nuotr.

Skaityti daugiau:

SVEIKINIMAI

Sveikinimai “Laiškų lietuviams” 40 m. sukakties proga

     Gerbiamas ir mielas Tėve Redaktoriau,

     Su nuoširdžia padėka Dievo Apvaizdai ir Jums švenčiame “Laiškų lietuviams” keturiasdešimt metų sukaktį.

     Per tuos keturiasdešimt metų “Laiškai lietuviams” sėkmingai tarnavo po pasaulį išsisklaidžiusiems tautiečiams, padėdami orientuotis modernaus gyvenimo iškeltose religinėse, moralinėse bei tautinėse problemose, skatindami puoselėti krikščionišką kultūrą ir solidarumą su kovojančia dėl pagrindinių teisių tauta bei siekti tikro gėrio, tiesos ir grožio reliatyvinių idėjų pasaulyje.

     Maloniu sutapimu prel. Juozo Prunskio Krikščioniškos Kultūros fondo 1989 metų spaudos premija vertinimo komisijos sprendimu buvo paskirta “Laiškai lietuviams” žurnalui, “labiausiai pasitarnavusiam krikščioniškos kultūros bei krikščioniškų idealų ugdyme lietuvių tarpe”.

     Sveikindamas Jus ir visus Jūsų bendradarbius bei bendradarbes šio garbingo jubiliejaus ir krikščioniškos kultūros premijos proga, reiškiu gilią pagarbą ir meldžiu Dievą, kad “Laiškai lietuviams” dar ilgus metus taip sėkmingai tarnautų lietuvių tautai.

     Nuoširdžiai Jūsų Vysk. Paulius A. Baltakis, O.F.M.

Skaityti daugiau:

BESĄLYGINĖ DIEVO MEILĖ

NINA L. GAILIŪNIENĖ

     Kas nežino šv. Augustino posakio: “Mylėk Dievą ir daryk, ką nori!” tai logiška, gyvenimiška ir žmogiška! Šventasis suteikia žmogui tokią neribotą laisvę — daryk, ką nori! — todėl, kad jis žino žmogaus prigimtį. Tikrai mylintis žmogus nedarys nieko, kas galėtų mylimąjį asmenį užgauti įžeisti, padaryti jam nemalonumo. To negana. Jis stengiasi net mylimojo mintį atspėti, suteikti jam netikėtą ir nelauktą malonumą.

     Šiais laikais tas šventojo posakis išverstas į tokį pasakymą: “Daryk, ką nori, Dievas vis tiek tave mylės”. Tokia prasme nepaprastai mėgo pamokslauti vienas kunigas. Kartais susierzinęs prisimindavo seseris vienuoles parapijos mokykloje, kurią jis lankė prieš kokius trisdešimt penkerius metus. Anot jo, seselės kalė vaikams į galvas: “Vaikučiai, būkite geri! Dievas myli gerus vaikus!” Taip apkaltinęs vienuoles dėl “nevykusio mokymo”, kunigas pakeltu balsu pabrėždavo, kad nereikia būti geram pelnyti Dievo meilę. Daryk, ką nori, Dievas vis tiek mylės...

     Rengiausi tam kunigui parašyti laišką, kad jis nėra atradęs jokios naujos įžvalgos į besąlyginę Dievo meilę. Man vis atidėliojant, kunigas staiga pasitraukė iš parapijos ir dingo. Už metų vedė. Dabar tarnauja policijoje, kaip county sheriff.

     Šiais laikais yra daugybė tokių, kurie “daro, ką nori”. Bet visuomenė — tai ne Dievas. Nusikaltėlių nemyli ir vis reikalauja daugiau policijos juos sugaudyti. Todėl ir tam senstelėjusiam kunigui nebuvo sunku dvasiškio rūbus pakeisti į policininko uniformą. Ar ne gyvenimo ironija? Dabar jam pačiam tenka rinkti vaisius idėjos, kurią jis puoselėjo — daryk, ką nori...

Skaityti daugiau:

VATIKANO RADIJO ŽINIA

Vatikano radijo lietuvių skyriaus direktoriaus kun. K.J. Ambraso perduota žinia į Lietuvą:

     Šiemet religiniam ir tautiniam kultūros žurnalui “Laiškai lietuviams” sukanka 40 metų. Dar ne taip seniai, gal prieš trejus penkerius metus Lietuvoje, jei kas nors pasakydavo, kad “galiu duoti paskaityti naują ‘Laiškų lietuviams’ numerį”, labai pradžiugindavo, nes šis leidinys labai sunkiai pasiekdavo lietuvius gimtajame krašte: jį parsiveždavo vienas kitas turistas, o dažniausiai tiktai iš užsienio lankyti atvažiavęs giminaitis. Kiek geriau paskutiniais metais, nes dabar jau išeivijos lietuviai užsako šį žurnalą savo giminėms ir pažįstamiems Lietuvoje.

Skaityti daugiau:

Tikėjimo ir lietuvybės įtaka mano gyvenime

 (Jaunimo konkurseI premiją laimėjęs rašinys)

Marius Gražulis

     Du treneriai ir penkiasdešimt 7-to ir 8-to skyriaus berniukų buvo susirinkę viešosios priemiesčio mokyklos krepšinio aikštėje. Vienas iš tų berniukų buvo Amerikos lietuvis, kurio tėveliai gimę Lietuvoje. Jis labai norėjo žaisti mokyklos krepšinio komandoje, bet pirmiau turėjo įrodyti treneriams, kad jis geresnis už trisdešimt aštuonis kitus berniukus, nes buvo tik dvylika vietų komandoje.

     Vyriausias treneris pradeda: “Labas, vaikai! Mes norime paaiškinti apie krepšinio komandos bandymus, kurie bus už savaitės. Iš pat pradžių aš noriu pasakyti, kad jeigu kurie negalės treniruotis šeštadienio rytais, tai jie dabar gali eiti namo. Daug mūsų treniruočių yra šeštadieniais, ir mes norime, kad visa komanda tose treniruotėse dalyvautų”.

Marius Gražulis

     Tas lietuvis nusiminęs eina namo, nes žino, kad tėvai jam neleis praleisti šeštadieninės lituanistinės mokyklos.

Skaityti daugiau:

*Sveikinimo laiškas*

Didžiai Gerbiamas Kunige Redaktoriau,

     Prabėgo dešimtmečiai dvidešimto amžiaus greičiais. Rodos, nė nepajutome, kad pragyvenam labai įdomų, kinetinės energijos sklidiną šimtmetį. Šimtmetį, kuriame žmogus ne tik pripildė žemę, paversdamas ją globaliniu kaimeliu, bet ir į neaprėpiamas erdves išsiveržė.

     Nepastebėta būtų praėjusi ir “Laiškų lietuviams’’ sukaktis, jei ne Danutės Bindokienės straipsnis. Mano žmona Adolfina tvirtina, kad prisimena pirmąjį “Laiškų lietuviams” numerį, nors jam pasirodant gyvenome gana izoliuoti istorinio Quebec miesto senoje Rue des Ramparts. Tačiau tais pačiais metais persikėlėme į Montrealį, užmezgėm ilgalaikius ryšius su Tėvais Jėzuitais, ir žurnalas mus surasdavo visur, kur tik ilgiau apsistodavom.

Skaityti daugiau:

Visokių reikia

A.R.

     “Antras kaimas”: Veidai ir tekstai. Sudarė Algirdas Titus Antanaitis. Redakcinė komisija: Eug. Butėnas, Vida Gilvydienė, Edv. Tuskenis, A.T. Antanaitis. Dailininkas Vincas Lukas. Techninis redaktorius Petras Aleksa. Išleido Amerikos lietuvių bibliotekos leidykla (3001 W. 59th St., Chicago, IL 60629) 1989 m. 448 psl., kaina 20 dol.

     Ši leidykla yra skaitytojui padovanojusi nemaža labai vertingų knygų: “Angliakasių Lietuva”, “Lietuviai Sibire”, “Lithuanian Writers”, Br. Kviklio “Bažnyčių” tomus ir kt. Tai gražus išeivijos kultūrinis lobis.

     Štai dabar ir nauja, beveik albuminio formato, skoningai apipavidalinta knyga, visiškai kitokio turinio, negu anksčiau suminėtos; bet — visokių reikia.

     Mielai paimi šią knygą į rankas, perverti, perskaitai tekstus (o skaityti lengva ir įdomu!) ir pagalvoji: kas būtų, jei knygą pajuoktume, kaip čia ryškiai pajuokiami ir kai kurie autoriai? Jei būtų pasijuokta simboliškai (kaip ir iš visų veiklos, visuomenės išeivijoje ydų ir silpnybių...), bet kai tikrais autorių vardais, ar tikrais pseudonimais (pen-name)?..

     Suklysti žmoniška, tiktai klaidas kartoti būtų nebežmoniška, taigi pajuokų vengsime. Pastangos didelės ir pasiekimai nemaži. Keliariopai kūrybiškas darbas: teatrinis, tekstai, fotografijos, knygos apdailinimas... Kaip literatūra, muzika, taip ir bet kokio pobūdžio teatriniai kūriniai yra skonio dalykas. Tie patys vienus gali žavėti ir džiuginti, o kitus net papiktinti ir nuvilti.

Skaityti daugiau:

Sveikinimo laiškai

Gerbiamas Redaktoriau ir visi redakcijos nariai,

Nuoširdžiai sveikiname šv. Velykų proga ir su Jūsų žurnalo “Laiškai lietuviams” 40-ties metų sukaktimi. Dėkojame už įdomius straipsnius, išsamias mintis bei iliustracijas ir linkime kad Prisikėlęs Kristus suteiktų daug dvasinio džiaugsmo, sveikatos bei sėkmės kūrybiniame darbe.

Jūsų žurnalo skaitytojos iš Lietuvos: Jovita Zdanavičiūtė, Irena Vaitelytė, Audra Bernadickaitė

 

Kaunas, 1990.IV.22

Labai Gerbiamas Tėve,

Sveikinu su šv. Velykom ir su žurnalo “Laiškai lietuviams" jubiliejumi. Dėkoju už tiek daug Jūsų įdėto darbo į šį puikų ir vis tobulėjantį žurnalą. Linkiu sveikatos ir džiaugsmingo Aleliuja!

Apolonija Šenbergienė

Tėvynėje

Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

KAIP ATRODO VILNIAUS SENAMIESTIS

     Norėtum brangią išvysti pilį,
     Kur garsūs amžiai užmigę tyli,
     Kai Vilnius mums buvo kaip akis,
     Kai švietė jis Lietuvai, mūsų tėvynei.

     Maironis

     “Tiesoje” Aidas Minkevičius rašo, kad praėjo beveik šimtas metų, kai garsusis mūsų poetas sukūrė šį eilėraštį, ragino pabusti miestą. Per tą laiką Vilnius patyrė daug gyvenimo audrų, buvo apgriautas, vėl atstatytas. Jis smarkiai išaugo, pasikeitė. Tačiau ar visi jį saugome ir puoselėjame? Apmaudu, kai matai apleistą ir nejaukų Vilniaus senamiestį. Ne ką jam kartais padeda ir restauracinis pudravimas. Kol nudažoma viena siena, jau, žiūrėk, virsta kita...

     Tiesa, turistai giria senamiestį. Deja, mums akį rėžia dar nuo karo laikų sušaudytos Bokšto gatvės sienos, apgriuvę namai, sandėliai įsikūrę pastatuose, kurie vadinami architektūros paminklais, duobėtos gatvės, nuo praėjusio šimtmečio nepakitę skurdūs kvartalų kiemai... (Tiesa)

MEMORIALINĖ LENTA PRANUI EIMUČIUI

     Prie įėjimo į “Metropolio” restoraną atidengta memorialinė lenta su įrašu: “Čia 1919.03.18 garbingai žuvo Kauno koman-dantūros kareivis Pranas Eimutis gindamas JAV misiją”.

     Pagerbtas pirmojo Lietuvos kareivio, žuvusio vykdant tarnybines pareigas, atminimas.

     Pranas Eimutis žuvo nuo vokiečių kareivių, gindamas tuometiniame “Metropolio” viešbutyje gyvenusią Amerikos maitinimo komisiją.

     Pirmą kartą memorialinė lenta šioje vietoje buvo atidengta 1934 m. kovo 18 d. Pokario metais nuimtos lentos rasti nepavyko. Ją pagal senas fotografijas atkūrė skulptorius Algis Šlapikas. (Tiesa)

Skaityti daugiau:

AKTAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOS TARYBOS

AKTAS

DĖL LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATSTATYMO

     Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatoma 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suvereninių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva yra nepriklausoma valstybė.

     Lietuvos ‘Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės niekada nebuvo nustoję teisinės galios ir yra Lietuvos valstybės konstitucinis pamatas.

     Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija.

     Lietuvos valstybė pabrėžia savo ištikimybę visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams, pripažįsta sienų neliečiamumą, kaip jis suformuotas 1975 metų “Europos saugumo ir bendradarbiavimo pasitarimo Helsinkyje Baigiamajame akte, garantuoja žmogaus, piliečių ir tautinių bendrijų teises.

     Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba kaip suvereninių galių reiškėja šiuo aktu pradeda realizuoti visą valstybės suverenitetą.

     Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos pirmininkas -V. Landsbergis
Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos sekretorius L. Sabutis

Vilnius, 1990 m. kovo 11 d.

Kalba

Skyrių tvarko JUOZAS VA1ŠNYS, S.J.

Priešdėlio antklaidingas vartojimas

    Prielinksnis ant visuomet vartojamas su kilmininku. Prielinksnis ant nusako, kad kas nors yra viršuje ir susiliečia su apačioje esančio daikto paviršiumi. Jeigu su tuo paviršiumi nesusiliečia, tai vartojame prielinksnį virš. Pvz.: Žvirbliai tupi ant stogo. Žvirbliai skraido virš stogo.

    Sakiniai su prielinksniu ant paprastai nurodo vietą, bet jeigu toji vieta nesusijusi su paviršiumi, tai reikia vartoti ne prielinksnį ant, o vietininką. Pvz.: Šiandien buvau ant mišių (= mišiose). Ar tu buvai ant koncerto (= koncerte)?

    Kai vieta yra susijusi su paviršiumi, bet tos vietos vidus paprastai neįmanomas, tai galima vartoti prielinksnį ant arba vietininką. Pvz.: Pabiro, pasklido žiedai ant lankų (lankose arba po lankas). Užrašyk tą sakinį ant lentos (lentoje). Vaikai žaidė ant gatvės (gatvėje). Nors, kaip minėjome, šiais atvejais galima pasirinkti prielinksnį ant arba vietininką, bet vis dėlto čia geriau tinka vietininkas.

    Prielinksnis ant netinka tokiuose sakiniuose, kur reiškiama kryptis. Pvz.: Šiandien buvau pakviestas ant pietų (= pietų). Skubu ant susirinkimo (= į susirinkimą). Dar šiaip taip suspėjau ant traukinio (= į traukinį).

Skaityti daugiau:

Įvairybės

NAUDINGIAU EITI NEGU BĖGTI

     Amerikoje labai paplitęs bėgiojimas (jogging), bet žurnale “Medical Tribūne” rašoma, kad vaikščiojimas yra naudingesnis už bėgiojimą. Jau ne vienas bėgantysis yra staiga kritęs nuo širdies smūgio, bet vaikščiojant tokių nelaimių paprastai neįvyksta. Vaikščioti reikia pastoviai, bent 3-5 kartus per savaitę. Kasdien reikėtų eiti 20-60 minučių. Eiti reikėtų greičiau negu paprastai vaikščiojama, per valandą nueiti 5-6 kilometrus. Gydytojai sako, kad reikėtų stengtis kasdien pakelti širdies mušimą (pulsą) 60-80%. Dr. J. Ripo atlikti tyrinėjimai parodė, kad dauguma žmonių tokį pulso padažnėjimą gali pasiekti be jokių intensyvių fizinių pratimų, o tik eidami.

     Kokios naudos atneša toks vaikščiojimas? Pagerėja širdies ir kraujagyslių sistemos veikimas, sumažėja nervingumas, aprimsta depresija, pagreitėja medžiagų apykaita, padidėja apetitas, sumažėta kraujospūdis ir cholesterolio kiekis. Tad, be abejo, prailginamas ir žmogaus gyvenimas.

MUZIKA MAŽINA ĮTAMPĄ, RAMINA NERVUS

     Mokslininkai mano, kad žmogaus dvasios būklė labai daug priklauso nuo jo smegenų vadinamųjų alfa ir beta bangų kombinacijų. Dirbant įtemptą protinį darbą ir jaučiant kokį pavojų ar nerimą, vyrauja beta bangos. Alfa bangos dominuoja ilsintis ir atsipalaidavus nuo įtampų. Daugiau jų būna ir ramiai dirbant, kai žmogaus kūryba produktyviausia. Japonijos universiteto Cucuba daigaku laboratorijos vadovo prof. Mitiko Nukio nuomone, tinkamai parinkta muzika gali paveikti žmogaus smegenis, kad jose vyrautų alfa bangos.

     Konkretus šių tyrimų rezultatas: dvi plokštelės, kuriose įrašyta 12 melodijų — “nuo stresų darbe” ir “nusiraminimui šeimoje”.

Skaityti daugiau:

SVEIKINIMO LAIŠKAS

Gerbiamas ir Mielas Redaktoriau, Kunige Juozai Vaišny,

Minint “Laiškų lietuviams” keturiasdešimties metų sukaktį, nuoširdžiai sveikinu Jus, mielas Redaktoriau, dvasinės ir krikščioniškosios kultūros žurnalą, visus bendradarbius ir skaitytojus, linkėdamas visiems Aukščiausiojo palaimos sunkiame spaudos darbo kelyje.

Jus, mielas Redaktoriau, ilgiausiai ištverėte redaktoriaus nelengvame darbe ir “Laiškus lietuviams” išvedėte į pirmaujančių žurnalų gretas.

“Laiškai lietuviams” kiekvienam juos skaitančiam yra tartum kasdieninė dvasinio peno duona, teikianti atvangos, susimąstymo apie kilnesnius idealus. “Laiškai lietuviams” šviečia krikščioniška meile, neaplenkiant ir mūsų tėvynės rūpesčių.

Tad šia gražia proga linkiu sulaukti auksinio ir deimantinio jubiliejaus!

Su gilia pagarba ir geriausiais linkėjimais

Nuoširdžiai Jūsų Jurgis Janušaitis

TRUMPAI IŠ VISUR

■ JAV-se dėl alkoholio kasmet netenka  gyvybės 100.000 žmonių. Jie žūsta automobilių nelaimėse, išsivysčius nuo alkoholio įvairioms ligoms arba nužudomi, būdami girti.

■    Popiežius kreipėsi į tikinčiuosius, ragindamas melstis, kad galėtų įvykti garbingas dialogas taikingam ir teisingam Lietuvos klausimų sprendimui. Šis popiežiaus pareiškimas Lietuvos klausimu buvo pirmas po to, kai Vatikanas ir Maskva sutiko pasikeisti ambasadoriais, užmegzdami diplomatinius santykius. Popiežius tą pareiškimą Lietuvos reikalu padarė, kalbėdamas susirinkusiems maldininkams Šv. Petro aikštėje. Vatikanas, kaip ir JAV, niekad nepripažino Lietuvos įjungimo į Sovietų Sąjungą. Gorbačiovas savo vizito metu Vatikane pripažino, kad Sovietų Sąjunga suklydo, atmesdama religiją. Moralinės vertybės padės atstatyti jų kraštą, kalbėjo Gorbačiovas. Vatikanas jau yra atnaujinęs diplomatinius ryšius su Lenkija, Vengrija, Čekoslovakija.

■    Lietuvos vyskupai pasiuntė Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai ir vyriausybei pareiškimą, kurį Tarybos pirmininkas perskaitė plenarinėje sesijoje. Pareiškime sakoma: “Lietuovs katalikų Bažnyčia, išreikšdama didžiausios mūsų tautos dalies nuotaikas, šiandien vienijasi su visais, kurie džiaugiasi Lietuvos valstybės atkūrimu. Mes, Lietuvos vyskupų konferencijos nariai, visų katalikų vardu reiškiame pilnutinį pritarimą tiems, kuriuos Dievo Apvaizda ir tautos pasitikėjimas pakvietė vadovauti Lietuvos valstybei šiuo jai lemtingu metu. Tikimės, kad jumyse visuomet pasireikš didžiųjų mūsų tautos vyrų — dr. Jono Basanavičiaus, Antano Smetonos ir kitų 1918 metų mūsų tautos veikėjų dvasia, kuri anuomet pagimdė Lietuvos nepriklausomybę, davė jai teisingą kryptį, sutelkė tautą vienybei ir pažadino ją kūrybingam darbui prieš visus galijotus, kurie savo jėga ir galybe grasina mūsų tautai bei nori ją iš naujo pavergti. Mes išeiname, kaip mažasis išrinktosios tautos Dovydas ir tariame: ‘Jūs išeinate prieš mus su kalaviju, o mes, nors beginkliai, išeiname kurti nepriklausomą Lietuvą vardan kareivijų Viešpaties’ ”. Pasirašė Lietuvos kardinolas ir vyskupai.

■ JAV katalikų spauda nuoširdžiai palaiko Lietuvos laisvės siekimus. Plačiai skaitomas laikraštis “Catholic Register” balandžio 22 d. įsidėjo vedamąjį “Lithuania must be free”. Ir kita katalikų bei apskritai amerikiečių spauda rodo didelį dėmesį Lietuvai, palankiai pasisako už Lietuvos žmonių laisvės siekimus.

Skaityti daugiau:

LAIŠKŲ LIETUVIAMS” METINĖ ŠVENTĖ

     Šių metų šventė nuo buvusiųjų skyrėsi tik tuo, kad pradžioje buvo kukliai paminėta žurnalo 40 metų sukaktis. Visa kita — kaip paprastai: mišios Jėzuitų koplyčioje, konkurso premijų įteikimas, meninė programa, vakarienė.

     Jaunimo centro didžioji salė buvo užpildyta. Punktualiai prasidėjo programa, kuriai vadovavo redakcijos narys Vytautas Kasniūnas. Jis trumpai apžvelgė “Laiškų lietuviams” nueitą kelią ir perskaitė vyskupo Pauliaus Baltakio laišką, kuriame buvo rašoma, kad Vertinimo komisija, susidedanti iš dr. prof. Aldonos Šlepetytės-Janečienės, dr Juditos Čuplinskienės, kun. dr. Kęstučio Trimako, Lilės Milukienės ir Juozo Polikaičio, prelato Juozo Prunskio Krikščioniškos Kultūros fondo spaudos premiją už 1989 metus paskyrė “Laiškų lietuviams” žurnalui, kaip labiausiai pasitarnavusiam krikščioniškos kultūros bei krikščionybės idealų ugdymui lietuvių tarpe.

     Į sceną buvo pakviestas premijos mecenatas prel. J. Prunskis ir “Laiškų lietuviams” redaktorius kun. J. Vaišnys, kuriam mecenatas įteikė 2000 dol. premiją. Keletą šiai progai pritaikytų žodžių pasakė prel. J. Prunskis, o redaktorius, trumpai padėkojęs, tuoj pradėjo premijų įteikimo apeigas konkurso laimėtojams. Jis pranešė, kad iki šiol šiuose konkursuose pirmaudavo moterys. Nors jos dar tebepirmauja ir dabar, bet jau vyrai pradeda lipti joms ant kulnų. Šių metų konkurse dalyvavo 17 asmenų: 11 moterų ir 6 vyrai. Iš jų 9 suaugusiųjų konkurse, 8 — jaunimo. Premijas laimėjo 7 moterys ir 5 vyrai. Visi dalyviai buvo iš JAV, išskiriant vieną iš Australijos ir vieną iš Lietuvos.

Skaityti daugiau:

Paskutinis lapas

Trisdešimt antrasis “Laiškų lietuviams” konkursas

    Ateinančiais metais “Laiškų lietuviams” metinė šventė ir konkurso premijų įteikimas bus balandžio mėn. 14 d., tad laiko dar yra daug, bet jau dabar skelbiame konkursą, kad laiku galėtų parašyti ir atsiųsti straipsnius konkurso dalyviai iš Lietuvos. Konkurse gali dalyvauti ir jaunimas, ir suaugusieji. Jaunimas turi būtinai pažymėti, kad tai jaunimo rašinys. Jeigu nebus pažymėta, straipsnis bus dedamas į suaugusiųjų grupę. Suaugusiems bus taikomi didesni reikalavimai negu jaunimui.

    Bus galima rašyti laisvomis temomis, bet tik iš šitų keturių sričių: 1. Religija, 2. Tautybė, 3. Šeima, 4. Jaunimas. “Laiškai lietuviams” yra religinės ir tautinės kultūros žurnalas, ypatingą dėmesį kreipiąs į šeimų ir jaunimo problemas. Užtat ir temos iš šių sričių derinasi su žurnalo pobūdžiu.

    Straipsnių apimtis suaugusiems turėtų būti maždaug 4-9 mašinėle rašytų puslapių, o jaunimo —    bent dviejų mašinėle rašytų puslapių, bet pageidaujama ir ilgesnių. Straipsniai pasirašomi slapyvardžiu ir įdedamas atskiras vokelis su tikrąja autoriaus pavarde ir adresu bei telefonu. Straipsniai turi pasiekti redakciją iki kovo mėn. pirmos dienos. Premijos : I — 200 dol., II -    150., III — 100 dol., IV — 75 dol., V — 50 dol.

Skaityti daugiau: