Spausdinti

Be Prometėjo šventvagystės
Ir be žynių tarpininkavimo
Metei Tu savo ugnį, Kristau,
Kai šiaurėn atkeliavome.

Ji krito ant senovės aukurų,
Ant Naujojo Įstatymo altorių;
Palaidotų pusnynuos kauburių,
Upokšnių ledo storo...

Tą ugnį šlovino vaidilos ir žyniai,
Nors neatspėjo, kad ji Tavo;
Jos kaitroje išaugo milžinai,
Prinoko pjūčiai javas.

Ji ašarojo vaško žvakele
Budynėje prie mirusio;
Ji klaidžiojo nekrikštyta vėle
Prie tėviškės — durpynuose.

Nušviesk takus ta ugnimi
Ir man, vaiduoklių sūnui,
Daubom keliaujant naktimis
Be kraujo ir be kūno.

Leonardas Andriekus, OFM

Marijampolės Šv. Mykolo bažnyčia. Dabar ji yra Vilkaviškio vyskupijos prokatedra.