Čia priėjo Kindziulis...

     Vyriškis skundžiasi draugui:

     —    Kai persikėliau pas žmonos tėvus, tai neturiu nei sprendžiamojo, nei patariamojo balso!

     Čia priėjo Kindziulis ir tarė:

     —    Betgi liko pritariamasis...

>>>

     —    Ar tu pastebėjai, kad, padaugėjus automobilių skaičiui, žmonės tapo sąžiningesni?

     —    Kodėl?

     Čia priėjo Kindziulis ir tarė:

     —    Beveik visiškai išnyko arkliavagiai.

>>>

     Viena studentė pasakoja kitai:

     —    Žinai, kai aš parvažiavau namo, velniškai kietoje lovoje paguldė. Tau taip kietai, be abejo, neteko miegoti.

     Čia priėjo Kindziulis ir tarė:

     —    Teko ir jai — paskaitų metu.

>>>

Grįžta iš turgaus viena moteriškė ir skundžiasi savo kaimynei:

—    Įsivaizduoji, turguje mane bobos išvadino gatvės merga ir kitokiais necenzūriniais žodžiais.

Čia priėjo Kindziulis ir tarė:

—    O ko ten eini, kur visi tave pažįsta?

>>>

Nebe pirmos jaunystės smarkiai išsidažiusis mergina išlipo mažoje stotelėje. Atsargiai sėsdama į vieno kolūkiečio vežimą, ji paklausė:

—    Ar šis arklys nesibaido?

Čia priėjo Kindziulis ir tarė:

—    Jis atgal nežiūri.

>>>

—    Ką?! Jūs norite šį paveikslą nupirkti už keturis rublius? Bet juk vien drobė kainuoja keturis rublius ir dvidešimt kapeikų!

Čia priėjo Kindziulis ir tarė:

—    Bet ji tuomet buvo švari.

>>>

Perskaitę teatre naują pjesę, aktoriai pradėjo ginčytis:

—    Šioje pjesėje nėra jokios intrigos! — sušuko vienas.

Čia priėjo Kindziulis ir tarė:

—    Intrigos prasidės, skirstant vaidmenis.