Spausdinti

Kompiuterisvertėjas

    Atsiradus kompiuteriams, daugelis pradėjo galvoti, ar jis kada nors nebus taip ištobulintas, kad galės versti tekstus iš vienos kalbos į kitą. “Time” žurnalas rašo, kad japonai jau beveik tai pasiekė. Dar negalima kalbėti apie sudėtingesnių tekstų, pvz., dailiosios literatūros, vertimus, bet japonų “Tošibos” (“Toshiba”) AS-TRANSAC kmopiuteriai jau gali išversti įvairius paprastus vadovėlius iš anglų į japonų kalbą.

    Galingas kompiuters SHALT, suprojektuotas “IBM JAPAN” firmos, plačiai naudojamas “naminiams” vertimams. 1988 m. jis išvertė iš anglų kalbos į japonų keturis IBM vadovus. Šiais metais manoma išversti apie 30 vadovėlių.

    Tačiau žmonėms vertėjams nėra ko baimintis, kad gali netekti darbo. Nė viena nauja sistema kol kas nesugeba sklandžiai versti be redaktoriaus, mokančio abi kalbas. Jis turi suderinti vertimo žodyną, jau nekalbant apie prasmės atspalvius. Mašina vertėjo darbą tik paspartina. Su dabartinės kartos sistemomis, kurios kainuoja nuo 30 iki 70 tūkstančių dolerių, galima beveik padvigubinti techninių dokumentų vertimą. Smulkios firmos, nepajėgančios išlaikyti daug patyrusių vertėjų, gali nemažai sutaupyti.

    Atsižvelgiant į užduoties sudėtingumą, pažanga iš tiesų stulbinanti. Svarbiausia, verčiant mašina analizuoja anglų kalbos sakinio sintaksę, nustato jo gramatinę struktūrą, identifikuoja veiksnį, tarinį, pažyminį ir aplinkybes. Paskui išverčia žodžius pagal anglų-japonų kalbų žodyną. Po to kita programos dalis analizuoja gautą žodžių bei reikšmių kratinį ir sukuria suprantamą sakinį pagal japonų sintaksės taisykles bei pagal mašinos supratimą, ką reiškė angliškasis sakinys.

    Taip pat konstruojamos mašinos, kurios verstų iš kelių kalbų į kiekvieną iš jų. Pvz., “Fujitsu” turi prototipą “Atlas-2”, kuris gali imtis japonų, prancūzų, vokiečių ir anglų kalbų. Netrukus prisidės ir kitos kalbos. Kad tokios sistemos būtų kuo paprastesnės, programuotojai sukūrė koduotą, iš dalies skaitmeninę kalbą “interlingual”.

    Kompiuteriai, užuot vertę, pvz., iš japonų į vokiečių, vers į interlingual, tik paskui į vokiečių kalbą. Tad mažiau reikia žodynų, kuriuos turėtų sudaryti programuotojai. Nereikia kiekvienai kalbų porai nė specifinių gramatinių taisyklių rinkinių. Interlingual šias problemas palengvina.

    Atrodo, kad verčiančioms mašinoms rinka bus plati, nes keblumų su užsienio kalbomis iškyla ne tik japonams.

Ozono sluoksnis ir žmogaus akys

    Mokslininkai praneša, kad, sumažėjus atmosferoje ozono sluoksniui 10%, labai suintensyvėjo saulės skleidžiamų ir ultravioletinių spindulių neigiamas poveikis žmogui, ypač jo akims. Daugėja susirgimai katarakta, dažniau pažeidžiama akių tinklainė, o dėl ragenos apvalkalo pažeidimų anksti ima senti akies audiniai.

    Pavojingesnė akims tapo ir atsispindinti šviesa nuo paplūdimių smėlio, snieguotų kalnų šlaitų, taip pat nuo didelių pastatų su plačiais stiklais. Akims apsaugoti patariama nešioti akinius rudais arba raudonais, tik ne mėlynais stiklais, sugeriančiais žydrą ir ultravioletinę spalvą.

Impotencijos priežastys

    Amerikos medicinos asociacijos žurnale “Contempo” rašoma, kad be AIDS problemos, seksologai taip pat labai susirūpinę ir impotencijos gydymu. Mat prieš 10 metų buvo tvirtinama, kad 70-90% vyrų impotencija serga dėl psichogeninių priežasčių. Tačiau šiandien jau 50% atvejų priskiriama organiniams pakitimams, o 25% — biogeniniams. Pastebėta, kad potenciją silpnina rūkymas, alkoholio vartojimas, fizinis ir psichinis pervargimas.