Spausdinti

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S J.

Prielinksnių iki ir ligi vartojimas

     Prielinksniai iki ir ligi yra visiškai tos pačios reikšmės, jie yra sinonimai. Bendrinėje lietuvių kalboje jie vartojami su kilmininku, bet tarmėse ir beletristikoje kartais pavartojami ir su naudininku. Tokios vartosenos negalima laikyti klaida.

     Pvz.: Vaikas įsibrido į upę iki (ligi) kaklui. Jis negrįžo namo iki (ligi) dešimtai valandai. Bendrinėje kalboje reikėtų sakyti: iki (ligi) kaklo; iki (ligi) dešimtos valandos.

     Paprastoje kasdieninėje kalboje vengtinas posakis iki tokio laipsnio. Kartais jį galima vartoti tik mokslinėje kalboje, bet šiaip reikėtų sakyti: taip, tiek. Pvz.: Ligonis jau pablogėjo iki tokio laipsnio (= tiek, taip), kad nebegali atsikelti iš lovos. Vaikas išdyko iki tokio laipsnio (= taip, tiek), kad jau nebegalima jo suvaldyti.

Prielinksnio vartojimas

     Prielinksnis vartojamas su kilmininku. Jis kartais eina ir su kitais prielinksniais: iš po, iš už, iš anapus. Pvz.: Iš po lovos išbėgo pelė. Iš po nakties jis visai kitaip atrodė. Iš už debesies išlindo saulė. Iš anapus miško skambėjo dainos.

     Rytų aukštaičiai, nusižiūrėję į lenkų kalbą, kartais klaidingai vartoja prielinksnių iš po samplaiką kilimo vietai nurodyti. Pvz.: Esu kilęs iš po (= nuo) Utenos. Jis yra kilęs iš po pačios(= nuo pat) Ignalinos.

     Su veiksmažodžiais džiaugtis, stebėtis, bjaurėtis, piktintis geriau vartoti ne prielinksnio konstrukcijas, bet įnagininką. Pvz.: Nesidžiauk iš kito nelaimės (= kito nelaime). bjauriuosi iš tavo elgesio (= tavo elgesiu). Visi stebėjosi iš jo išminties (= jo išmintimi), visi pasipiktins iš tavo darbų (= tavo darbais).

     Su veiksmažodžiais klausti, prašyti, nurodant asmenį, reikėtų vartoti ne prielinksnio konstrukcijas, bet galininką arba kilmininką. Pvz.: Paprašyk iš to žmogaus (= tą žmogų) paskolinti pinigų. Paklausiau iš savo brolio (= savo brolį), ar jis sutiks mane pavaduoti.

     Geriau nevartoti prielinksnio konstrukcijų šiais atvejais:

     a.    kai norima pabrėžti ne medžiagą, iš ko kas padaryta, o daikto rūšį. Pvz.: Ji buvo užsimovusi gražų žiedą iš aukso (= auksinį arba aukso žiedą). Mes dažniausiai dėvime drabužius iš vilnos (= vilnonius).

     b.    kai norima pabrėžti ne objektą, o priklausomybę. Pvz.: Vaikai iš tokių šeimų (= Tokių šeimų vaikai) visuomet pavyzdingai elgiasi.

     Visiškai nevartotinos prielinksnio konstrukcijos, žyminčios laiką, kada parašytas koks laiškas, dokumentas, protokolas ir pan. Pvz.: Noriu tau parodyti jo laišką iš kovo dešimtos dienos (= kovo dešimtos dienos laišką). Kažkur nukišau protokolą iš mūsų posėdžio balandžio penkioliktos dienos (= balandžio penkiolikots dienos mūsų posėdžio protokolą).

     Reikėtų vengti tokių gramozdiškų, sustabarėjusių posakių su prielinksniu iš, pasidarytų nusižiūrėjus į kitas kalbas: iš kieno pusės, iš kitos pusės, iš kalno, iš priežasties, iš kieno iniciatyvos. Pvz.: Veikalas susilaukė palankaus įvertinimo iš skaitytojų pusės (= palankaus skaitytojų įvertinimo). Iš kitos pusės (= kita vertus, antra vertus) artistas pasirodė ne taip jau blogai. Jie viską jau užmokėjo iš kalno (= iš anksto). Mokinys neatėjo į klasę iš priežasties ligos (= dėl ligos). Tai buvo padaryta iš mano iniciatyvos (= mano iniciatyva).

■ Į Kauno kunigų seminariją šiemet įstojo daugiau kaip 70 naujų klierikų. Iš viso dabar seminarijoje yra daugiau kaip 200 besiruošiančių į kunigus. Į Telšių kunigų seminariją įstojo 30.