Kun. Valerijus Rudzinskas
Į sparnuotą maldą
įsisupo lūpos...
Tavo gilią prasmę
pasveria širdis.
Poilsio suranda
atmintis sugrubus...
Motin, Tu suprasi
varganas mintis...
Niekad nepritrūksi
atjautimo žmogui,
niekad neišblėsi
meilės vaiskume...
Imk, Dangaus Lelija,
visą širdies lobį...
Pasitiki mūsų
kelio delčioje...
***
Nuprausk mūsų veidus,
Marija!
Ir sielas—
seniai surūdijo
tikėjimo duryse vyriai...
Taip reikia mums dūžio
į širdis,
kad Tavo šviesioj karalijoj,
gyvenimu
sočiai pagirdyti,
mylėjimo ugnį užkūrę,
skubėtume
prie Tavo delnų
pasišildyti...