■ “Ateitis”, šiemet švenčianti 80 m. sukaktį, labai sumaniai ir išradingai redaguojama Danutės Bindokienės. Šis žurnalas vertas platesnio dėmesio.
■ Dr. Petras Kisielius, buvęs Ateitininkų Federacijos vadas, yra pakviestas devintosios pasaulio lietuvių šokių šventės rengimo pirmininku. Šventė numatyta ruošti 1992 m. liepos 4-5 d. Čikagoje.
■ Lietuvoje “Minties” leidykla Vilniuje suplanavo išleisti prof. A. Maceinos raštus, iš viso 12 tomų.
■ Oscar Wilde, pasaulinio garso rašytojas, dėl moralinių nukrypimų uždarytas į kalėjimą, yra ten parašęs knygą “De profundis”, kur pasisako, kad kalėjime jis buvo gavęs Naująjį Testamentą. Jį atidžiai beskaitydamas, ryžosi pakeisti savo gyvenimą. Sakosi, kaip jis pasijuto laimingas, savo siela priartėjęs prie Kristaus. Jis suvokė savo kaltę, suprato, kad nevertas Dievo meilės, bet drauge suvokė, kad Dievo meilė yra skirta ir tam, kuris jos nevertas. Gyvendamas jau Paryžiuje, jis tapo kataliku ir tokiu mirė 1900 m. lapkričio mėnesį. Apie tai plačiai rašo kun. Česl. Kavaliauskas dabar Vilniuje leidžiamo “Naujojo židinio” Nr. 2.
■ Utenos ateitininkų Kristaus dangun žengimo moksleivių kuopa leidžia laikraštėlį “Ateities spinduliai”, kurio vasario numeris išleistas 1.000 egzempliorių tiražu.
■ Naująjį Testamentą iš graikų kalbos į lietuvių kalbą išvertęs kun. Česlovas Kavaliauskas, 68 m., dabar yra Jiezno parapijoje altaristas, bendradarbiaująs religinėje spaudoje. Jis yra buvęs kalintas Sovietų lageriuose. Yra išvertęs ir Senojo Testamento istorines knygas.
■ Santa Gemmos parapijos pakviesti Vasario 16 gimn. šokėjai ir orkestras lankėsi Italijoje, kur šeimose jiems buvo parūpintos apsistojimo vietos.
■ “Katalikų pasaulio” redaktorius, “Naujojo židinio” redakcijos narys, plataus masto spaudos bendradarbis ir visuomenininkas Lietuvoje kun. Vaclovas Aliulis šventė šiemet 70 m. sukaktį ir sulaukė gausių sveikinimų.
■ “Dainavos” stovykla gausiai prisideda prie krikščionybės idealų ugdymo išeivijos jaunuomenės tarpe ir kitose grupuotėse. Ją paremdamas, prel. J. Prunskis padarė stambesnę auką, kad iš palūkanų turėtų kasmet pajamų naujiems pagerinimams.
■ Vokietijoje akademinė teologija yra dėstoma valstybinių universitetų fakultetuose, kuriems parenkant profesorius, atsiklausiama vyskupų sutikimo. Bažnytiniai teologijos fakultetai yra Triere, Paderbome, Eichstatte, Fuldoje. Valstybė remia juos finansiškai.
■ Aukštosios katalikų mokyklos — universitetai — Vokietijoje veikia: jėzuitų — Frankfurte prie Maino ir Muenchene, saleziečių — Benediktbeurene, redemptoristų — Hennefe. Svarbiausi teologijos centrai yra klasikiniai fakultetai: Freiburge, Muenchene, Tuebingene, Bonnoje, Muenstery, Wuerzburge.
■ Maironio lietuvių literatūros muziejus, įsteigtas senuose jo namuose, paminėjo 55 m. sukaktį. Minėjime dalyvavo ir pirmas jo vedėjas poetas Bern. Brazdžionis.
■ Sujungtoje Vokietijoje katalikai sudaro 36%, evangelikai 37,1%.
■ Kurčiųjų poetų vakaras įvyko Lietuvos kurčiųjų draugijos tarprajoniniuose Panevėžio kultūros namuose. Savo kūrybą skaitė kurtieji poetai: L. Paršelienė ir V. Bieliūnas iš Kauno, St. Karanauskas iš Utenos, V. Glušokas iš Panevėžio, G. Bagočiūnienė iš Vilniaus, S. Armonavičiūtė iš Kelmės rajono. Programą vedė Panevėžio kurčiųjų namų direktorė G. Silpavičienė. Nutarta išleisti šių kurčiųjų eilėraščių knygą: “Nevystanti Lietuvos gėlė”.
■ Lietuvių katalikių moterų sąjunga 1991 m. iškiliosios moters žymenį paskyrė dail. Anastazijai Tamošaitienei. Deja, dailininkė negalėjo ilgai pasidžiaugti — mirė rugpjūčio 28 d. Ji buvo plačiai pasireiškusi kūryboje, parašiusi daug straipsnių ir keletą knygų. Palaidota Toronte rugpjūčio 31 d., po pamaldų Anapilio Lietuvos ‘kankinių bažnyčioje, nulydėjus į Šv. Jono lietuvių kapines.
■ Vatikanas rugsėjo 4 d. pripažino Lietuvą nepriklausoma, pirma negu JAV. Vatikanas niekada nebuvo pripažinęs Lietuvos inkorporavimo į Sovietų Sąjungą.
■ Į Šiluvos atlaidus rugsėjo 8 d. suplaukė apie 50.000 žmonių, dėkodami Marijai už pasiektą Lietuvos nepriklausomybę. Ten dalyvavęs kard. V. Sladkevičius pareiškė, kad tai “laimingiausia diena mano gyvenime”. Prez. V. Landsbergis Šiluvoje pareiškė, kad rugsėjo 8 d. bus tautos šventė. Prezidentas kalbėjo: “Dėkui Tau, Dieve, kuris globojai Lietuvą. Dėkui Tau, kad buvai su tais, kurie gynė Lietuvos nepriklausomybę”.
■ JAV vyskupų konferencijos atstovai pasveikino Lietuvos kardinolą ir lietuvių katalikų relig. šalpos vadovą kun. K. Pugevičių su Lietuvos nepriklausomybe. Jie rašė: “Mes džiaugiamės... Kas buvo lyg tolima svajonė, dabar tapo realybė: Lietuvos nepriklausomybė... Mes kartu su Jumis meldžiamės, kad Bažnyčia dabar galėtų geriau atlikti savo misiją naujoje Lietuvos socialinėje santvarkoje”.
■ Lietuvos vyčių choras Čikagoje ir šį sezoną savo repeticijas turės Šv. Kazimiero seserų motiniškame name. Kelios seselės yra choro narės.
■ Vilniuje, senamiesty, rugpjūčio 25 d. vysk. J. Tunaitis atšventino Visų Šventųjų bažnyčią, kuri Sovietų buvo uždaryta 1948 m. ir paversta sandėliu. Bažnyčia buvo pastatyta 1620-1631 m. Prie jos veikė didelis karmelitų vienuolynas. Bažnyčiai reikia didelių remontų.
■ Lietuvos nepriklausomybės atgavimo proga, reikšdami Dangui padėką, Šiluvoje rugsėjo 8 d. kard. V. Sladkevičius ir prez. V. Landsbergis pasirašė Lietuvos paaukojimo aktą Nekalčiausios Mergelės Marijos širdžiai. Buvo pasižadėta klausyti Dievo įsakymų, prie jų derinant ir valstybinius.
■ Prel. Alfonsas Svarinskas, ilgametis Sibiro kankinys, leidus Lietuvos bažnytinei vyriausybei kandidatuoti į parlamento narius, buvo išrinktas Šilalės rajone, laimėdamas 66% balsų. Jis buvo išrinktas į mirusio parlamentaro vietą.
■ Kryžių kalne, Lietuvoje, rugsėjo 4 d. Lietuvos operos Čikagoje dainininkai pastatė kryžių, kurį sukūrė dail. J. Žilys. Kryžiaus pamatui cementą maišė pats Lietuvos operos meno vadovas komp. J. Širvinskas. Kryžių pašventino kun. St. Kazėnas. Operos choras sugiedojo “Marija, Marija”.
■ Nidos švyturys buvo pašventintas, suteikiant jam šv. Petro, žvejų globėjo, vardą. Iškilmėse dalyvavo daug žmonių.
■ Lietuvių operos Čikagoje dainininkai rugsėjo 1 d., drauge su Lietuvos operos choristais, giedojo Vilniaus arkikatedroje šv. Mišių metu.
■ Lietuvos Švietimo ir Kultūros ministeris D. Kuolys pasirašė potvarkį, kuriuo, tėvams pageidaujant, mokyklose bus viena savaitinė tikybos pamoka. Tikybos pamokų nelankantiems bus humanitarinių mokslų ar dorovės mokslo pamoka. Tikybos dėstytojai privalo turėti ne žemesnį kaip vidurinės mokyklos išsilavinimą.
■ Prof. St. Šalkauskio vardo literatūrinė premija, skiriama už filosofinius veikalus, 1991 m. buvo paskirta Lietuvos parlamento nariui R. Ozolui.
■ Vokietijos parlamento pirmininkė Rita Suesmuth ir nemaža kitų vokiečių parlamentarų rugsėjo 8 d. dalyvavo pamaldose Šiluvoj, padėdami lietuviams atšvęsti nepriklausomybės laimėjimą.
■ Popiežiaus kultūros tarybos pirmininkas kard. Paul Poupard raštu pasveikino Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimą Vilniuje.
■ Lietuvių religinė šalpa per paskutinius metus pasiuntė daugiau kaip 300 tonų vaistų ir medicinos instrumentų Lietuvos žmonėms.
■ Lietuvių katalikių moterų sąjunga Amerikoje savo archyvus padovanojo Pasaulio lietuvių archyvui Čikagoje. Archyve sutelkti tos sąjungos dokumentai nuo 1914 metų.
■ Kinijoje slaptai darbuojasi apie 80 jėzuitų misionierių. Taip skelbia “Nat. Cath. Register”. Sovietų Sąjungoje slapta dirbo apie 20 jėzuitų. Dabar jie galės pradėti normalų darbą.
■ Rusijos respublikos prezidentas B. Jelcinas yra pakrikštytas, tačiau jis yra ateistas, bet gina Bažnyčios teises. Tokią informaciją įsidėjo “Our Sunday Visitor” rugsėjo 22 d., pažymėdamas, kad Jelcinas kėlė balsą ir dėl Katalikų Bažnyčios legalizavimo Ukrainoje. Jis kritikavo iš stačiatikių tarpo atsirandančius įskundėjus dėl katalikų veiklos. Savo autobiografijoje Jelcinas pareiškė: “Esu įsitikinęs, kad artėja momentas, kada Bažnyčia su savo amžinųjų visuotinių vertybių skelbimu padės mūsų visuomenei”. Ypač jis vertina Bažnyčios moralinį kodeksą, išreikštą įsakymuose — nežudyk, mylėk artimą.
■ Lietuvoje mažėja alkoholinių gėrimų vartojimas. Dabar čia išgeriama mažiau negu Estijoje ar Latvijoje. Tai rodo statistikos duomenys.
■ Afrika jau siunčia katalikus misionierius į Ameriką, ypač darbuotis tarp spalvotųjų. Taip skelbia “Sunday Visitor”.
■ Indijoje šiuo metu yra didžiausias pasaulyje į kunigus besiruošiančių klierikų skaičius — net 3.856; Nigerijoje jų yra 2.420, Zaire — 2.317, Indonezijoje — 1.232, Brazilijoje — 1.199.
■ Afrikoje yra 155 kontempliatyviniai vienuolynai — 95 moterų ir 60 vyrų.
■ Sovietų Sąjungoje vyksta dideli religiniai pasikeitimai. Per porą paskutinių metų, kaip skelbia “Chicago Tribune”, atidaryta apie 5.000 stačiatikių bažnyčių. Maskvoje viena parapija per savaitę pakrikštijo apie 200 žmonių. Panašios žinios ateina iš Pabaltijo, iš Armėnijos ir kitų vietų.
■ Dviejų šimtų pavyzdingų moterų gyvenimas aprašytas naujai 1991 m. išleistoje knygoje: “Treasury of Women Saints”, 375 psl. Išleido Servant Publications, Ann Arbor, Mich. Autorius — Ronda De Sola Chervin.
■ Prancūzijos kardinolas Henri de Lubac mirė Paryžiuje rugsėjo 4 d., sulaukęs 95 m. amžiaus. Tai buvo seniausias kardinolas ir tai vienintelis, neturėjęs vyskupo šventimų. Buvo gilus mokslininkas, parašęs per 40 knygų, ėjo teologiniais klausimais patarėjo pareigas II Vatikano susirinkime. Jis buvo jėzuitas ir patekęs į kai kuriuos sunkumus už gynimą kito jėzuito mokslininko — Pierre Teilhard de Chardin, bet vėliau jie abudu atgavo pasitikėjimą.
Juoz. Pr.