Spausdinti

     Vokiečių kancleris Bismarkas buvo gana atšiaurus ir šiurkštus žmogus. Kartą jis susirgo ir pakvietė gydytoją. Gydytojas pradėjo smulkiai klausinėti kanclerį. Bet kancleris greitai neteko kantrybės ir piktai tarė:

     —    Verčiau mestum klausinėjęs ir pradėtum gydyti!

     Gydytojas atsakė:

     —    Patarčiau Ekselencijai kreiptis į veterinarą. Tai gydytojas, kuris gydo savo pacientus neklausinėjęs.

     Rašytojas Mark Twain žvejojo. Pro šalį eidamas kažkoks žmogus jį užkalbino:

     —    Ar daug sužvejojot?

     —    Vakar penkiolika upėtakių, — atsakė rašytojas.

     —    Nejaugi? O ar žinote, kas aš esu?

     —    Ne.

     —    Aš esu sargas. Šiuo metu upėtakius žvejoti draudžiama — turėsite sumokėti pabaudą.

     Valandėlę pagalvojęs, Twain paklausė:

     —    O ar žinote, kas aš esu?

     —    Ne.

     —    Aš esu didžiausias melagis.

    

Pirkdamas iš Picasso paveikslą, pirklys jam pasakė komplimentą:

     —    Aš perku iš Jūsų paveikslą, nes įsitikinau, kad Jūs tiksliai piešiate žmones ir gamtą.

     —    Atsiprašau, — nutraukė jį Picasso, — aš stebuklais netikiu ir negaliu patikėti, kad Dievas būtų padaręs tokį stebuklą — žmones ir gamtą būtų pritaikęs prie mano pieštų paveikslų.

     Du jauni nusikaltėliai stovi prie vienų rūmų ir galvoja apie apiplėšimą. Vienas iš jų, pralindęs pro krūmus prie lango, mato dvi paneles, skambinančias duetą. Jis tuoj sugrįžo pas savo bendrininką ir sako:

     —    Eikime iš čia. Čia negali būti daug pinigų, nes du asmenys skambina vienu pianinu.

     Moteris, važiuodama automobiliu, užvažiavo ant praeivio. Jį sužeidusi, teisinasi:

     —    Nesuprantu, kaip tai galėjo man atsitikti. Ką aš žinau apie važinėjimą automobiliu, galėčiau prirašyti pilną knygą.

     Sužeistasis piktai atsakė:

     —    Bet tuo, ko jūs nežinote, būtų galima priguldyti pilną ligoninę.