— Jonai, seniau būdavo, tu man už rankos laikydavai — sako senutė savo vyrui.
Senukas paima ją už rankos.
— O kartais ir pabučiuodavai, pameni? Senukas tuoj pabučiuoja ją į žandą.
— O ar pameni, — tęsia toliau senutė, — kartą man į ausį įkandai?
Senukas atsistoja ir eina į kitą kambarį.
— Kur eini, Jonai? — klausia senutė?
— Einu atsinešti dantų...
Garsusis fizikas Niutonas pasikvietė draugą pietų. Būdamas labai užimtas, jis pamiršo apie tai pasakyti tarnui, ir šis padavė tik vienam asmeniui. Svečias atvyko, kaip buvo sutarta, Įėjęs jis pamatė garuojančius pietus ant stalo.
Kadangi Niutonas vis tebebuvo užimtas ir į svečią visiškai neatkreipė dėmesio, tai tas atsisėdo, pavalgė ir nieko nesakydamas išėjo.
Po valandos Niutonas, žiūrėdamas į tuščias lėkštes, tarė:
— Keistas dalykas, jeigu ne tie ant stalo stovintieji daiktiniai įrodymai, tai galėčiau pagalvoti, kad šiandien dar nepietavau.
Moteris labai nusimintų, jeigu ją Dievas būtų sutvėręs tokią, kokia ji pasidaro besidažydama.
Suvalkietis nupirko žmonai auksinį žiedą su nemaža akute. Sužinojęs apie tai kaimynas sako:
— Bet tu ir išlaidus.
— Tu nesupranti — čia tokia taktika.
— Kokia taktika?
— Matai, dabar keletą metų nereikės jai pirkti pirštinių...
— Laikraštyje rašo, kad našlės būna geriausios žmonos, — sako žmona savo vyrui.
— Na tai ką gi, ar aš dabar turėčiau nusižudyti, kad tu galėtum būti geriausia žmona, — sako nustebęs vyras.
Pamatęs savo pacientą, daktaras pradeda bartis:
— Tamsta, tasai čekis, kurį man davei, buvo nepadengtas ir grįžo.
— Gali būti. Bet mano liga taip pat grįžo.
— Ar jūs esate studentas? — klausia suimtąjį policijos seržantas.
— Taip, — atsako suimtasis.
— Aš netikiu, — taria policininkas, — aš jį iškračiau ir jo kišenėje radau pinigų...