Spausdinti

VYSK. SIGITAS TAMKEVIČIUS, S J

     Rugsėjo 8 visa Lietuva susirinko į Šiluvą padėkoti Marijai už jos motinišką globą per 50 okupacijos metų. Tai buvo nuostabios iškilmės, kokių Šiluva dar nebuvo mačiusi. Tą dieną buvo atnaujintas Lietuvos pasiaukojimas Nekalčiausiajai Marijos Širdžiai. Aktą pasirašė kardinolas V. Sladkevičius ir AT pirmininkas Vyt. Landsbergis. Kalbėdamas daugiatūkstantinei miniai, kardinolas rugpjūčio mėnesio įvykius pavadino didžiuoju Marijos stebuklu. Kodėl Marijos?

     Lietuvis per šimtmečių audras yra išsaugojęs didelį pasitikėjimą Dievo Motina. Šitas pasitikėjimas jį lydėdavo pačiais tragiškiausiais gyvenimo momentais.

Šiluvos Marija Wašingtono šventovėje.

     Kai Antrojo pasaulinio karo audra lietuvius išblaškė po visą pasaulį, kai Tėvynė liko už geležinės uždangos, kai tik sapne galėjo ją pamatyti, tada jie 1952 m. pasiaukojo Nekalčiausiajai Marijai.

     Iš vaikystės dienų aš menu: sunkiais pokario metais, kai kasdien girdėdavome šūvius, kai matėme kraują ir ašaras, kai Lietuva negailestingai buvo trypiama, tada lietuviai rinkdavosi į gegužines, į rožančiaus pamaldas ir į dangų kilo susopusios širdies malda “Marija, gelbėk Lietuvą!”

     Kai gyvuliniuose vagonuose užkalti, bado ir troškulio iškankinti, su mažamečiais vaikais, su atimta viltimi grįžti į Tėvynę mūsų broliai ir seserys važiavo į Sibirą, jų rankose buvo rožančius, o lūpos be perstojo kalbėjo: “Tėve mūsų ... gelbėk mus nuo pikto... Sveika Marija ... Melski už mus!” Toje naktyje be žvaigždžių, be žmogiškos paguodos trupinėlio Marija, gailestingoji Motina, buvo vienintelė viltis, kad dangus išgirs kruviną maldą ir vieną dieną pasibaigs šis žmonių sukurtas pragaras.

     Sunkiais brežnevizmo metais, kai buvo slopinama religinė ir tautinė mintis, kai net už vaikelių katekizaciją buvo skiriamos lagerio bausmės, lietuviai važiavo į Šiluvą ir čia prie dangiškosios Motinos kojų maldavo Dievą laisvės, teisingumo, suraminimo. “Marija, Marija, palengvink vergiją, išgelbėk nuo priešo baisaus!” iš tūkstančių lietuvių krūtinių kilo į dangų giesmė.


     Kai Andropovo metais dar labiau sustiprėjo priespauda, kai buvo kalami dar sunkesni pančiai, Šiluvoje žmonės keliais ėjo aplink Marijos šventovę ir kalbėjo, kalbėjo rožančių.

     Šiluvos Marija tapo vėliava, po kuria mes gynėme ne tik savo tikėjimą, bet ir tautos teisę į laisvę ir nepriklausomybę. Tikriausiai dėl šitos priežasties sovietinė valdžia draudė žmonėms važiuoti į Šiluvą, organizavo kiaulių maro spektaklį, tardė ir net teisė už eisenų organizavimą į Šiluvos šventovę.

     Šis mūsų tikėjimas ir pasitikėjimas Marijos pagalba nebuvo apviltas. Drąsiai galime tvirtinti, kad Lietuva per Marijos globą patyrė ne vieną stebuklą. Ar ne stebuklas, kad mes per 50 priespaudos metų išlaikėme tikėjimą ir ištikimybę Dievui ir Tėvynei? Iš tikrųjų Lietuvai buvo be galo sunkus išbandymas. Vakarų žmonės kartais klausdavo, kaip suprasti, kad už vaikų katekizaciją žmonės yra persekiojami ir kasmet dešimtys tūkstančių vaikų ruošiasi ir priima Pirmąją Komuniją? Aš žavėjausi herojišku katechetų pasiaukojimu ir drąsa; jie atliko milžinišką darbą, be kurio Lietuvos Kat. Bažnyčia būtų labai apverktinoje padėtyje.

     Antrasis Marijos stebuklas įvyko 1988 m. Komunistų partija pradėjo ‘perestroiką’, pagimdė Sąjūdį, kurio tikslas buvo senoms struktūroms įlieti naujo kraujo, bet viskas įvyko priešingai—Sąjūdis partijai ir sovietinei imperijai iškasė duobę.

     Trečiąjį stebuklą matėme rugpjūčio mėnesį: pikti žmonės planavo šalį paskandinti kraujyje ir ašarose, o mes per tris dienas pasijutome tarsi kitame pasaulyje. Galutinai subyrėjo sovietinė imperija, kompartija, o Lietuva atgavo laisvę ir nepriklausomybę.

     Turiu prisipažinti, kad, skaitydamas ir net kitiems pasakodamas apie Fatimos Marijos pažadus dėl Rusijos atsivertimo, sunkiai galėjau įsivaizduoti, kada ir kaip tai galėtų įvykti. O tai įvyko - visa Rusija jau yra neatpažįstamai kita.

     Reikia dar ketvirto stebuklo—pakelti Lietuvą iš ekonominės ir dvasinės bedugnės.

     Ko reikia, kad šis stebuklas įvyktų? Pirmiausia tikėjimo, kad tikrai galime prisikelti. Vieniems reikės atgailos, o kitiems -būti gailestingais teisėjais. Reikės dvasiniame chaose—astrologijos, spiritizmo, sekso ir alkoholizmo labirintuose surasti kelią į Šventovę. Reikės išmokti sąžiningai dirbti — daug ko reikės. Todėl šiandien ne tik dėkojame Marijai, bet ir prašome:

     Dievo Motina, išmelsk laisvę atgavusiai Lietuviai dvasinio prisikėlimo dovaną!

Vašingtono Šiluvos koplyčios 25 m. jubiliejui.