Kun. Jonas
Nedidelis medinis burinis laivas plaukė Amerikon. Pateko audron. Išblokštas iš kelio, paklydo ir keletą parų klaidžiojo. Išsibaigė maistas. Net ir geriamasis vanduo. Nusišypsojo laimė. Susitiko žvejų laivą ir pasiprašė gėlo vandens. To laivo kapitonas šūktelėjo: “Pasisemkit patys, kiek tik jums reikia! Visur čia aplink yra gėlas vanduo”. Paklydėlis buvo pasiekęs didelės upės intaką vandenynan, ir čia vanduo buvo geriamas.
Plaukioja daugybė šeimos laivų. Klaidžioja paklydę. Ir jie pritrūkę geriamo laimės vandens. Bene liūdniausia yra tai, kad tos šeimos nežino, jog jų laimės šaltinis yra čia pat, po ranka — tik semkis ir gerk, kiek tinkamas.
Visų šaltinių vandenys trykšta iš žemės gelmių. Šeimos laimės šaltiniai trykšta iš tikėjimo gelmių ir srovelėmis teka Šv. Rašto eilutėmis. Reikia tik jas susiieškot ir imti visa širdimi ragauti. Apaštalo Pauliaus laiškai kolosiečiams, romiečiams ir korintiečiams yra gausūs šeimų laimės šaltiniai.
Kolosiečiams krikščionims rašė: “Jūs, Dievo išrinktieji, šventieji ir numylėtiniai, apsivilkite nuoširdžiu gailestingumu, romumu ir kantrumu. Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą. Kaip Viešpats jums atleido, taip ir jūs atleiskite. Virš viso tebūnie meilė, kuri yra tobulumo raištis. Jūsų širdyse teviešpatauja Kristaus ramybė, į kurią esate pašaukti viename kūne. Būkite dėkingi” (Kol 3,12-21).
O romiečiams pataria: “Mes, stiprieji, turime pakęsti silpnųjų silpnybes, ne sau pataikauti. Kiekvienas iš mūsų tesirūpina būti artimui malonus, jo labui ir pažangai. Juk ir Kristus gyveno ne savo malonumui, bet taip, kaip parašyta: ‘Tave keikiančiųjų keiksmai krito ant manęs...’ Ištvermės ir paguodos Dievas teduoda jums tarpusavyje būti vienos minties, Kristaus Jėzaus pavyzdžiu, kad sutartinai vienu balsu šlovintumėte Dievą, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą. Priimkite vienas kitą, kaip ir Kristus priėmė jus, Dievo garbei” (15,1-8).
Vien čia pacituoti apaštalo patarimai įneštų į šeimas daug laimės, jei tik būtų jų paisoma.
Visų giliausią laimės šaltinį šv. Paulius parodė pirmame laiške korintiečiams 12 ir 13 skyriuose. Prie to šaltinio labai verta dažnai sustoti savo laimės ištekliams papildyti: “Kaip vienas kūnas turi daug narių, o visi nariai, nežiūrint daugumo, sudaro vieną kūną, taip yra ir su Kristumi. Mes visi buvome pakrikštyti vienoje Dvasioje, kad sudarytume vieną kūną; visi — žydai ir graikai, vergai ir laisvieji; ir visi buvome pagirdyti viena Dvasia. Juk ir kūnas nėra sudėtas iš vieno nario, bet iš daugelio. Jei koja sakytų: ‘Kadangi aš ne ranka, tai aš nepriklausau kūnui’ argi dėl to nepriklausytų kūnui? O jeigu ausis tartų: ‘Kadangi aš ne akis, tai aš nepriklausau kūnui’, argi dėl to ji nepriklausytų kūnui? Jei visas kūnas tebūtų akis, tai kur pasidėtų klausa? O jei visas kūnas — klausa, tai kur uoslė? Bet dabar Dievas taip sudėliojo kūno narius ir kiekvieną jų, kaip panorėjo. Jei visuma tebūtų vienas narys, tai kur beliktų kūnas? Bet dabar narių daug, o kūnas vienas. Akis negali sakyti rankai: ‘man tavęs nereikia’, ar galva kojom: ‘man jūsų nereikia’. Priešingai, tariami silpnieji nariai yra kur kas reikalingesni. Tuos kūno narius, kuriuos laikome mažiau garbingais, mes apsupame ypatinga pagarba, ir mūsų gėdingieji nariai saugomi su didesniu padorumu, kurio neprivalo mūsų padorieji nariai. Taigi, tvarkydamas kūną, Dievas skyrė daugiau pagarbos tiems nariams, kurie jos stokojo, kad kūne nebūtų susiskaldymo, ir patys nariai rūpintųsi vieni kitais. Todėl jei kenčia vienas narys, su juo kenčia ir visi nariai. Jei kuris narys pagerbiamas, su juo džiaugiasi visi nariai. Jūs esate Kristaus kūnas ir atskiri jo nariai”.
Kaip visus kūno narius palaiko gyvus viena ir ta pati dvasia — siela, taip ir Kristaus mistinį, ir šeimos kūną turi palaikyti viena ir ta pati dvasia — meilė. Todėl apaštalas ir tęsia: “Jei kalbėčiau žmonių ar angelų kalbomis, bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau žvangantis varis ir skambantys cimbolai. Ir jei turėčiau pranašystės dovaną ir pažinčiau visas paslaptis ir visą mokslą, jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti, bet neturėčiau meilės, aš būčiau niekas. Ir jei išdalyčiau vargšams viską, ką turiu, jei atiduočiau savo kūną sudeginti, bet neturėčiau meilės — nieko nelaimėčiau”. Ir toliau tame pat laiške Paulius aprašo, kokia yra tikroji meilė:
“Meilė kantri, maloninga, ji nepavydi, meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekad nesibaigia... Išnyks pranašystės, paliaus kalbos, baigsis pažinimas... Pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė — šis trejetas, bet didžiausia yra meilė.
Šitokie žmonės, nei krikščionys, nei šventieji, neiškrenta iš dangaus ir tokie negimsta. Norint tokiais būti, tenka nuolat stengtis ir lavintis, kaip lavinasi sportininkai, muzikai ir visi amatininkai, jei nori būti geri, tobuli savo srities asmenys. Panašiai nuolat turi stengtis ir visi šeimos nariai. Aišku, pirmiausiai tėvas ir motina, vyras ir žmona, nes jų pavyzdžiais paseks vaikai, kaip toje dainelėje: “Jurgeli, meistreli, mokyk vaikus savo, o jūs, vaikai, taip darykit, kaip tėvelis daro!” Ir “varniukai kranks, kaip varnas krankia, o vieversiukai čyrens, kaip vieversys čyrena.
Prispaudę ranką prie savo širdies, ar ne. turėtume pasakyti: “Dieve, kokie geri, kokie mums reikalingi ir naudingi apaštalo pamokymai! O, kad mes tokie būtume, tikrai būtų laimingesnė mūsų šeima (ir tauta, ir pasaulis). O kas kaltas, jei tokie nesame? Kad ar visai nesistengiame, ar per menkai stengiamės? Ar tik nelaukiame, kad kiti tokie būtų, ar užmirštame gerai panagrinėti save pačius: koks aš esu savo šeimoje? Koks yra mano laimės įnašas į mūsų gyvenimą? “Nesėsi — nepjausi” — sako mūsų patarlė. Aukščiau pacituoti Pauliaus patarimai yra geriausios laimės sėklos. Kas nors turi jas sėti šeimoje. Kodėl ne aš — tekiausia tėvas, tekiausia ir mama. Jau nors kartą per savaitę reiktų vėl perskaityti tuos Pauliaus patarimus ir patikrinti save, kiek aš jais pasinaudojau. Kuris tų patarimų šiuo metu, šią savaitę, net šiandien, yra man reikalingiausias ir gali būti naudingiausias mūsų laimei dar gražiau ir žavingiau suklestėti?Taip, taip, tikrai taip, mūsų visų laimės šaltinis yra po ranka. Tik reikia juo naudotis.