Spausdinti

1491 — Ispanijoje, Lojoloje, gimė šv. Ignacas, Jėzaus Draugijos (jėzuitų ordino) įkūrėjas.

1534 — Pirmieji šv. Ignaco ir jo draugų įžadai.

1540 — Popiežius Paulius III patvirtina Jėzaus Draugiją.

1555    — Vilniuje lankosi T. Alfonsas Salmeronas, vienas iš pirmųjų šv. Ignaco bendradarbių.

1556    — Romoje miršta ordino įsteigėjas šv. Ignacas.

1568    — Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius nutaria įsteigti Vilniuje jėzuitų aukštąją mokyklą.

1569    — Pirmieji keturi jėzuitai apsigyvena Vilniuje (X 28).

1570    — Įsteigiama Vilniaus jėzuitų kolegija.

1570    — Vaidinimu “Herkulis” Vilniaus jėzuitų kolegijoje pradedama naši mokyklinio teatro veikla Lietuvoje.

1571    — Karalius Žygimantas Augustas, atsisakydamas patrono teisės, perleidžia Vilniaus parapinę Šv. Jono bažnyčią jėzuitams ir jų vadovaujamai kolegijai (vėliau —universitetui).

1573 — Vilniuje pradeda veikti jėzuitų kolegijos moksleivių Soladicija.

1575 — Mikalojus Kristupas Radvilas (Našlaitėlis) perkelia savo spaustuvę iš Nesvyžiaus į Vilnių ir ją paveda jėzuitams.

1579 — Karalius Steponas Batoras suteikia Vilniaus jėzuitų kolegijai Akademijos—Universiteto privilegiją.

1579    — Popiežius Grigalius XIII suteikia Vilniaus jėzuitų mokyklai universiteto teises.

1580    — Pirmasis iš lietuvių jėzuitų T. Jonas Kumelis gauna kunigystės šventimus.

1584    — Jėzuitai pirmą kartą apaštalauja Kaune.

1585    — Jėzuitai išleidžia latvių kalba katekizmą.

1595 — Jėzuitų spaustuvė Vilniuje išleidžia M. Daukšos išverstą J. Ledesmos katekizmą, pirmąją lietuvių kalba katalikišką knygą Lietuvos teritorijoje.

1598    — Sudaroma Lietuvos jėzuitų viceprovincija.

1599    — Buvo 62 iš Lietuvos kilę jėzuitai (11 kunigų, 14 klierikų, 37 broliai).

1604 — Padedami pamatai jėzuitų Šv. Kazimiero bažnyčiai Vilniuje (V 12).

1604 — Vilniuje įsteigiamas jėzuitų naujokynas.

1607    — Jėzuitams pavedama rūpintis Varnių kunigų seminarija.

1608    — Įkuriama savarankiška Lietuvos jėzuitų provincija.

1608 — Jėzuitai apsigyvena Kražiuose.

1610 — Vilnių nusiaubia didelis gaisras; žiauriai nukenčia universitetas, jo biblioteka, archyvas (VII 01).

1616 — Įsteigiama Kražių jėzuitų kolegija.

1618 — 1625 — Pirmasis lietuvis Vilniaus akademijos rektorius — T. Jonas Gruževskis.

1623 — Popiežius Urbonas VIII Romoje vainikuoja laurų vainiku Motiejų Kazimierą Sarbievijų, Lietuvos jėzuitų provincijos žymų poetą.

1631 — Vilniuje miršta jėzuitas Konstantinas Sirvydas, lietuvių kalbos žinovas, pirmųjų lietuviškų knygų autorius.

1641    — Karalius Vladislovas IV suteikia Vilniaus Adademijai privilegiją įsteigti teisės ir medicinos fakultetus.

1642    — Kaune pastoviai apsigyvena jėzuitai.

1644 — Pradeda veikti Vilniaus universiteto civilinės ir kanonų teisės fakultetas.

1649    — Kaune atidarona jėzuitų mokykla.

1650    — Danzige išleidžiama jėzuito Alberto Kojalavičiaus Lietuvos istorijos I-oji dalis (II-oji dalis pasirodė 1669 Antverpene).

1653 — Kaune miršta jėzuitas Mikalojus Lancicijus, plačiai išgarsėjęs dvasinio turinio krygų autorius.

1653 — Kauno jėzuitų rezidencija pakeliama į kolegiją (bet po 1655 vėl rezidencija ir nuo 1702 kolegija).

1655 — Pradeda veikti antroji jėzuitų kolegija Žemaičių žemėje, Pašiaušės vietovėje.

1655 — Rusų ir kazokų kariuomenė įsiveržia į Vilnių (VIII), plėšia, naikina ir degina miestą, išžudo apie 14.000 gyventojų; ketveriems metams nutrūksta jėzuitų Akademijos veikla.

1657 — Janovos vietovėje netoli Pinsko nukankinamas už tikėjimą Lietuvos provincijos provincijolas jėzuitas Andrius Bobola, prieš tai keliolika metų apaštalavęs Vilniuje (1938 paskelbtas šventuoju).

1670 — Miršta jėzuitas Žygimantas Liauksminas, Vilniaus universiteto profesorius, rektorius ir muzikologijos veikalų autorius.

1700 — Lietuvos jėzuitų provincijoje jau 716 jėzuitų (316 kunigų, 196 klierikai, 204 broliai), gyvenančių 27 vienuolynuose.

1710 — Lietuvoje siaučia didysis maras; vien tais metais mirė 150 Lietuvos jėzuitų.

1732 — Lietuvos jėzuitų provincija turėjo 982 narius.

1753 — Jėzuitas T. Tomas Žebrauskas įsteigia pirmąją Vilniaus astronomijos observatoriją.

1756 — Lietuvos jėzuitų provincijoje 1068 jėzuitai (490 kunigų, 248 klierikai, 330 brolių, gyvenančių 32 vienuolynuose ir 61 misijų punkte.

1758 — Iš rytinėje Lietuvos jėzuitų provincijos dalyje (Mozūruose ir Gudijoje) esančių kolegijų ir rezidencijų sudaroma nauja Mozūrų jėzuitų provincija. Lietuvos provincijoje 1759 lieka 604 nariai; 272 kunigai, 151 klierikas, 181 brolis (iš jų 26 klierikai ir 14 brolių —novicai).

1773 — Vilniaus akademijos jėzuitams paskelbta ordino panaikinimo brevė (XI 12). Apie tą laiką brevė buvo paskelbta ir kituose Lietuvos jėzuitų namuose. Nemaža jėzuitų persikelia į Polocką ir kitas rusų užimtas vietoves, kur carienė Kotryna II buvo uždraudusi skelbti panaikinimo brevę.

1773 — 1820 — Visa Jėzaus Draugija oficialiai gyvuoja ankstesnėje Lietuvos provincijos rytinėje dalyje su 4 kolegijomis, 2 rezidencijomis, 12 misijų stočių, 6 kitomis mokyklomis ir 178 nariais.

1782 — 1785 — Jėzaus Draugijai vadovauja lietuvis T. Stasys Černevičius.

1785 —1798 — Generolo pareigas eina T. Gabrys Lenkevičius.

1798 —1802 — Trečiasis lietuvis, vadovavęs Jėzaus Draugijai, T. Pranciškus Kareu; popiežius Pijus VII jam suteikia generolo titulą, tuo tuo patvirtindamas jėzuitų ordiną Rusijoje.

1810 — Daugpilyje miršta jėzuitas Martynas Počobutas, garsus Vilniaus universiteto astronomas ir po jėzuitų panaikinimo 20 metų universiteto rektorius.

1812 — Caro Aleksandro I dekretu įsteigta Polocke jėzuitų akademija su 3 fakultetais. 1814 — Popiežius Pijus VII atkuria jėzuitų ordiną visame pasaulyje.

1820 — Caras Aleksandras I įsako ištremti iš Rusijos visus jėzuitus. Jie persikelia į Austrijos valdomą Galiciją.

1885 — Vokietis jėzuitas T. Lassingas slaptai lankosi Lietuvoje ir mokosi lietuvių kalbos, norėdamas patarnauti lietuviams išeiviams Brazilijoje.

1919 — Palaimintojo Jurgio Matulaičio pavedimu, vokiečių jėzuitas T. Fr. Muckermanas pradeda kunigo darbą Šv. Kazimiero bažnyčioje Vilniuje.

1919    — Pirmasis naujųjų laikų lietuvis jėzuitas T. Benediktas Andruška rūpinasi atkurti jėzuitų ordiną Lietuvoje.

1920    — 1922— Į Jėzaus Draugiją įstoja dar du lietuviai; Juozas Venckus ir Jonas Paukštys.

1923    — Po 150 metų pertraukos Kaune įsikuria jėzuitų namai Vokiečių Vakarų provincijos globoje. Vyresniuoju paskiriamas T. Jonas Kipas.

1924    — Atidaroma Kauno jėzuitų gimnazija.

1929    — Įkuriamas Lietuvos jėzuitų naujokynas Pagryžuvyje.

1930    — Atkuriama Lietuvos jėzuitų viceprovincija.

1930    — T. Benediktas Andruška įkuria Šv. Ignaco bažnyčią ir jėzuitų rezidenciją Šiauliuose.

1931    — T. Jonas Bružikas išvyksta vesti misijų į JAV parapijas; 1937 jį pakeičia T. Jonas Kidykas.

1936 — Paskelbiama savarankiška Lietuvos jėzuitų provincija; T. Benediktas Andruška paskiriamas provincijolu.

1940    — Sovietų okupacinė valdžia uždaro Kauno jėzuitų gimnaziją.

1941    — Lietuvos jėzuitų provincijoje 77 nariai; 7 tėvai vokiečiai, 17 lietuvių tėvų, 17 klierikų ir 46 broliai.

1941 — Vokiečių okupacinė valdžia leidžia jėzuitams atkurti savo gimnaziją Kaune. 1941 — 1944 — Lietuvos jėzuitai Pagryžuvyje globoja vokiečių okupacinės valdžios persekiojamus lenkus jėzuitus; padeda gelbėti Lietuvos žydus nuo sunaikinimo.

1944 — Sovietų okupacinė valdžia vėl suvalstybina jėzuitų gimnaziją Kaune.

1944 — Sovietinė valdžia pradeda varžyti Bažnyčios ir vienuolynų veiklą. Jėzuitų vienuolyne Kaune priglaudžiama Kauno kunigų seminarijos dalis. Suimamas T. Antanas Bieliūnas.

1946 — Jėzaus Draugijos vyresniojo -— T. Generolo nurodymu pirmieji Lietuvos jėzuitai atvyksta į JAV iš pokarinės Europos. T. Stasys Kulbis pradeda misionieriaus darbą tarp Kanados lietuvių.

1948 — Uždaromas jėzuitų naujokynas Pagryžuvyje. Naujokai laikinai prisiglaudžia Tytuvėnų vienuolyno patalpose. Broliai išsklaidomi (VIII 01).

1948 — Jėzuitų naujokynas perkeliamas į Šiaulius (X).

1948    — Pirmieji lietuvių jėzuitų namai Čikagoje su provincijolo pareigas einančiu T. Jonu Kidyku (IX 25).

1949    — Uždaroma Šv. Kazimiero jėzuitų bažnyčia Vilniuje ( I 03); kiek vėliau uždaroma ir Šv. Pranciškaus Ksavero jėzuitų bažnyčia Kaune.

1949 — Varlaukyje (Tauragės) apskr.) suimamas T. Benediktas Andruška (II 21). 1949 — Uždaroma Šiaulių Šv. Ignaco bažnyčia, vienuolynas ir naujokynas (V). 1949  — Žąsliuose (Kaišiadorių apsk.) suimamas T. Jonas Danyla.

1949 — Čikagoje įsteigiama lietuvių religinė radijo valandėlė (vedėjas T. Jonas Borevičius). T. Jonas Kidykas aplanko Pietų Amerikos lietuvius su misijomis ir pamokslais.

1949    — 1956 — Sovietiniuose lageriuose kalėjo tėvai: B. Andruška, J. Bieliūnas, J. Paukštys, J. Danyla, P. Lygnugaris, A. Markaitis, A. Šeškevičius, brolis A. Janulis ir kiti.

1950    — T. J. Vaišnys suorganizuoja pirmąją berniukų stovyklą Michigano valstijoje, paskui šį darbą iki 1957 m. tęsia T. J. Borevičius.

1950 — T. Jonas Kubilius steigia Aušros Vartų parapiją Montrealyje (bažnyčia pastatyta 1953).

1950 — T. Jonas Bružikas ir T. Vladas Mikalauskas (1951) kuria lietuvių parapiją Montevidėjuje, Urugvajuje (bažnyčia baigta 1953).

1950    — Čikagoje pradedamas leisti žurnalas “Laiškai lietuviams”, redaguoja T. Juozas Vaišnys (1964—1970 redagavo T. Kęstutis Trimakas).

1951    — Verchne Uralske (Čeliabinsko srityje) lageryje miršta T. Benediktas Andruška.

1952    — Čikagos lietuviai jėzuitai perima “Žvaigždės” žurnalo redagavimą ir leidimą. “Žvaigždė”, ėjusi Lietuvoje 1919—1940, nuo 1943 buvo redaguojama ir leidžiama JAV dviejų lietuvių kilmės jėzuitų, priklausančių Naujosios Anglijos provincijai. Čikagoje ji ėjo iki 1968 (redagavo T. Bronius Krištanavičius ir T. Algimantas Kezys).

1955    — Sao Paulo mieste įsteigiama misija tarp Brazilijos lietuvių, 1968 tapusi Šv. Kazimiero parapija su klebonu T. J. Bružiku; 1978 perleista lietuviams saleziečiams.

1956    — 1960 Dauguma kalintų jėzuitų išeina į laisvę, grįžta į Lietuvą. Tėvai A.Šeškevičius, P. Lygnugaris, J. Smilgevičius, J. Paukštys apaštalauja Sibire tarp tremtinių.

1956 — Čikagoje T. Br. Krištanavičius pradeda Jaunimo centro statybą; Jaunimo centras baigtas 1957, praplėstas 1972 ir 1977.

1958 — Lietuvių katalikų mokslo akademijos pirmininku išrinktas T. Antanas Liuima Romoje; iki 1990 LKMA išleidžia 50 tomų.

1958 — Antrą kartą suimamas T. A. Markaitis.

1962 — Antrasis T. Jono Danylos ir T. A. Šeškevičiaus areštas.

1969    — T. Pranciškui Masilioniui vadovaujant, įkuriamas Eucharistijos Bičiulių sąjūdis.

1970    — Dubingiuose (Molėtų rajone) trečią kartą suimamas T. A. Šeškevičius; šį kartą už vaikų katechizaciją.

1970 — T. Anicetas Tamošaitis veda lietuvių radiją Madride (iki 1972).

1972 — Išeina pirmasis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos numeris (III 19); ligi 1988 pasirodo 81 nr.

1974    — Jėzuitai perima Dievo Motinos Nuolatinės Pagelbos parapiją Clevelande; klebonas T. Gediminas Kijauskas.

1975    — Į Lietuvos Helsinkio grupę įstoja T. Karolis Garuckas.

1978 — Įkuriamas Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą, Vienas iš steigėjų jėzuitas T. Sigitas Tamkevičius.

1978    — Už Kronikos dauginimą ir platinimą suimamas brolis Anastazas Janulis.

1979    — T. Karolio Garucko mirtis.

1979    — Lietuvoje ir išeivijoje švenčiamas Vilniaus universiteto įsteigimo jubiliejus.

1980    — Sunkiųjų metų apaštalo T. Pranciškaus Masilionio mirtis.

1983    — T. Sigito Tamkevičiaus areštas.

1984    — Už Vėlinių procesijos suorganizavimą 3 metams kalėti nuteisiamas T. Jonas Kastytis Matulionis.

1986 — Jėzaus Draugijos Generolas T. Peter—Hans Kolvebachas laiko Mišias ir vieši lietuvių jėzuitų namuose Čikagoje.

1988    — Pirmieji laisvėjimo metai — iš lagerių grįžta tėvai J. K. Matulionis, S.Tamkevičius.

1989    — Jėzuitams grąžinamos bažnyčios; Šv. Kazimiero Vilniuje ir Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) Kaune (kitur ji vadinama Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčia).

1990    — Grąžinama Šv. Ignaco jėzuitų bažnyčia Šiauliuose (XII 07).

1990 — Prie Čikagos (Lemonto) įsteigiama Pal. Jurgio Matulaičio lietuvių misija su visomis parapijos teisėmis (misijos kapelionas T. Leonas Zaremba). Apylinkėse jėzuitai aptarnauja lietuviškai Rockfordo (nuo 1967), Union Pier (nuo 1973), Lemonto (nuo 1980), Šv. Kryžiaus (nuo 1983), Beverly Shores (nuo 1988) ir kitas parapijas.

1990 —1991 — Švenčiami jubiliejiniai šv. Ignaco metai: 500 metų nuo Jėzaus Draugijos steigėjo šv. Ignaco gimimo ir 450 m. nuo jėzuitų oficialaus įsteigimo.