Spausdinti

ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS

     Katalikų žinių agentūros pranešimu iš Vatikano, popiežius Jonas Paulius II dar šiais metais išleis naują encikliką apie Katalikų Bažnyčios pažiūras į šių laikų socialines problemas. Popiežius šiuos metus skelbia socialinio mokymo metais, skatindamas visus katalikus ryškinti, susipažinti ir skleisti Bažnyčios mokymus socialinio teisingumo klausimais. Savo sausio 1 dienos pamoksle Šv. Petro bazilikoje Romoje popiežius priminė, kad pirmoji moderniųjų laikų enciklika socialiniais klausimais — “Rerum Novarum” — buvo paskelbta popiežiaus Leono XIII 1891 m. gegužės 15 d. Taigi šįmet sueina šimtas metų nuo tos enciklikos paskelbimo. Laukiant naujos enciklikos pasirodymo, skaitytojams gali būti įdomu, kad ir prabėgomis, susipažinti su Katalikų Bažnyčios galvosena socialiniais klausimais, atsispindinčiais “Rerum Novarum” enciklikoje, prieš šimtą metų ir “Quadragesimo Anno” enciklikoje prieš šešiasdešimt metų.

     Popiežiaus Leono XIII enciklika darbininkų klausimu pasirodė Romoje keturiasdešimt trečiais metais po Markso -Engelso komunistų manifesto pasirodymo (1848 metais). Darbininkų klausimo svarstymo reikalą iškėlė naujos visuomeninio bei ekonominio gyvenimo aplinkybės. Bažnyčia jautė pareigą tarti savo žodį ir nurodyti teisingą kelią bendruomenės būviui pagerinti. Šią encikliką iššaukė socialistai su savo klaidingomis pažiūromis įvairiais darbininkų klausimais.

     “Rerum Novarum” enciklikoje sakoma, kad klaidinga pažiūra socialistų, kurie tvirtina, kad, panaikinus privačią nuosavybę ir padarius ją bendra, bus pasiekta didesnės gerovės. Privačios nuosavybės teisė suteikta žmogui pačios prigimties. Ji yra pagrįsta žmogaus dvasine savybe ir gėrybių panaudojimo teise. Artimesnį žemės pasiskirstymą Dievas yra palikęs patiems žmonėms bei tautų nuostatams. Žemė, pavesta atskirų asmenų nuosavybei, nepaliauja tarnavusi visų žmonių naudai.

     Privati nuosavybė yra būtina žmonių taikai bei ramybei išlaikyti. Privačios nuosavybės būtinumą dar labiau išryškina šeimos, kurių teisės ir pareigos nėra mažesnės už valstybės. Priešingai, jos yra dar artimesnės, nes yra pirmesnės. Enciklika taip pat pasisakė prieš valstybės kišimąsi į šeimos vidaus gyvenimą — išskyrus būtiniausius atvejus — arba savinimąsi vaikų globos teisių.

     Socialistų propaguojama visų lygybė neįmanoma, nes pati prigimtis yra suteikusi žmonėms įvairių bei didelių skirtumų gabume, sumanyme bei sveikatos atžvilgiu. Krikščioniškasis mokslas pateikia priemones luomų kovai pašalinti per abiejų šalių sąžiningą sutarties laikymąsi, abipusę pagarbą bei teisingą atlyginimo nustatymą. Tikėjimas į amžinąjį gyvenimą taip pat yra viena iš luomų kovą švelninančių priemonių.

     Vienas iš Bažnyčios uždavinių yra, šalia dvasinės gerovės, rūpintis ir darbininkų medžiagine būkle, kuriant ir plečiant labdaringas įstaigas. Bažnyčia uždeda tam tikras pareigas ir valstybei, būtent užtikrinti privačios nuosavybės neliečiamumą, įstatymų keliu šalinant darbdavių — darbininkų kivirčų priežastis, saugojant darbininkų sielos reikalus ir jų šiuo atžvilgiu įgimtą teisę, ypač šventadienių poilsį. Valstybė taip pat turi žiūrėti, kad darbininkai nebūtų apkrauti per ilgu, o paaugliai ir moterys jų amžiui ar lyčiai netinkamu darbu ir kad sutartimis būtų užtikrintos jų pareigos sau ir Dievui.

     “Rerum Novarum” enciklikoje iškeliama darbdavių ir darbininkų draugijų reikšmė darbininkų gerovei kelti, nes žmonės turi įgimtą būrimosi į draugijas palinkimą. Religinių draugijų atsiradimas taip pat pagrįstas prigimtąja teise. Enciklikoje yra labai išgiriama katalikų dvasininkų ir pasauliečių veikla darbininkų būviui pagerinti. Krikščionys darbininkai, susibūrę į draugijas, savo gražiu pavyzdžiu gali daug padėti klystantiems darbininkams rasti tikrąjį kelią.

     Leonas XIII šią encikliką baigė, ragindamas visus padaryti ką kas gali šio klausimo išryškinimui, o ypač vyskupai ir kunigai turėtų be perstojo žmonėse skiepyti krikščioniškąją meilę, visų dorovių valdovę.

     Popiežius Pijus XI “Rerum Novarum” keturiasdešimt metų sukakties proga 1931.5.15 paskelbė “Quadragesimo Anno” encikliką apie visuomenės tvarkos atnaujinimą ir apie jos, pagal Evangelijos mokslą, patobulinimą. Pastarosios enciklikos pradžioje apžvelgiama “Rerum Novarum” vaisiai ir atgarsiai Bažnyčioje, moksle, valstybėje ir darbininkijoje. Pijus XI darė išvadą, kad “Rerum Novarum” buvo darbininkų Magna Charta. Toliau enciklikoje suglaustai primena Leono XIII pamokymus, patarimus darbininkų klausimais. Išvardinami dalykai, pasikeitę nuo Leono XIII laikų ekonomikoje ir socializme. Kalbėdamas apie kapitalizmą, popiežius Pijus XI pastebėjo, kad kapitalistinė sistema nėra bloga savyje, nors ji yra iškreipta ir išsigimus. Labai apgailestautas socialistų atskalos atsiradimas — komunizmas.

     Į klausimą, ar galimas kompromisas su saikiaisiais socialistais, gauname atsakymą, kad socializmas negali būti suderintas su Bažnyčios dogmomis, kadangi socialistinis visuomenės supratimas yra iš esmės priešingas krikščioniškojo mokslo tiesoms. Nors socializmas, kaip ir visos klaidos, turi šiek tiek tiesos, tačiau remiasi mokslu, priešingu tikrajai krikščionybei. Enciklikoje socialistai buvo kviečiami sugrįžti į tikrąjį kelią, į motiniškos Bažnyčios globą. “Quadragesimo Anno” enciklika baigiama, stipriai pabrėžiant reikalą glaudaus darbininkų susibūrimo ir susiklausymo.

     Nuo 1978 metų Jonas Paulius II jau yra paskelbęs septynias enciklikas ekonomikos, žmonių religinių teisių, šeimos, gimdymo kontrolės ir kitais žmonijai svarbiais klausimais. Su nekantrumu laukiame jo naujosios enciklikos.