Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S. J.

Taisyklingai kirčiuokime vardus

     “Žmogaus vardas — pats maloniausias ir svarbiausias jam kalbos garsas”, — pagrįstai teigia įžvalgusis Deilas Karnegis (Dale Carnegie). Bet kad kito tariamas vardas nežeistų klausos, jo savininkui ištarti bei kirčiuoti jį reikia taisyklingai. Negerai, kai naujai atėjusiam į pasaulį žmogučiui parenkame vardą, kurio nemokame kirčiuoti. Taip vaikas nuo pirmųjų dienų pratinamas prie darkytos kalbos: mėgdžiodamas tėvų tartį, ir pats ima kirčiuoti netaisyklingai. Šitaip bukinamas vaiko kalbos jausmas. Prisistatydamas vardu, netaisyklingai kirčiuojantis asmuo, vos tik prasižiojęs, palieka išmanantiems žmonėms nelabai kokį įspūdį.

     Ypač dažnai netaisyklingai kirčiuojame mergaičių ir moterų vardus. Antai, pabrėždami priešpaskutinį skiemenį, tariam Ãsta, Dãina, Dãlia, Diãna, Edìta, Justìna, Kotrỹna, Kristìna, Lìna, Marìja, Magdalẽna, Margarìta, Nomèda, Õna, Palmìra, Rãsa, Rèda, Regìna, Renãta, Rìma, Rìta, Rūta, Sigìta, Stèlair pan. Šitaip kirčiuoti tinka tik kreipiantis, šaukiant (t.y. vartojant šauksmininko linksnį). Šių ir panašių vardų vardininko dera kirčiuoti tik galūnę. Sakytina “mano vardas Astà (Dainà, Dalià, Dianà, Edità, Justinà, Kotrynà, Kristinà, Linà, Marijà, Magdalenà, Margarità, Nomedà, Onà, Palmirà, Rasà, Redà, Reginà, Renatà, Rimà, Rità, Rūtà, Sigità, Stelà ir pan.). Taip yra dėl to, kad šiuos ir panašius vardus veikia svarbiausias lietuvių kalbos kirčiavimo dėsnis. Pagal šį dėsnį, vardų, kurių priešpaskutinis vienaskaitos galininko linksnio skiemuo yra trumpas (Edìtą, Justìną, Kristìną, Lìną, Marìją, Margarìtą, Nomèdą, Palmìrą, Rèdą, Regìną, Rìmą, Rìtą, Rūtą Sigìtą, Stèlą)arba ilgas ir tvirtagalis (Ãstą, Daîną, Dãlią), jų vardininkas, vienaskaitos įnagininkas ir daugiskaitos galininkas iš seno turi kirčiuotą galūnę. Vadinasi, reikia sakyti: kas? — Kristinà, su kuo — su Kristinà, ką? — Kristinàs (plg. Edità, su Edità, Editàs, Kotrynà, su Kotrynà, Kotrynàs, Lina, su Linà, Linàs, Rità, su Rità, Ritàs ir t.t.).

     Kitas reikalas, jei mergaitės (moters) vardo priešpaskutinis skiemuo tariamas tvirtapradiškai (pabrėžiant ilgojo kirčiuoto skiemens pradžią). Tokių vardų galūnė nekirčiuotina. Pavyzdžiui: Áistė, Dáiva, Ìrma, Jolánta, Jùrga, Láima, Leonárda, Mìlda, Raimónda, Salomėja, Skìrma. Kai kada žmonės, stengdamiesi neva taisyklingai kirčiuoti, bet nelabai nusimanydami, su kirčiu gale pasako ir Daivà, Laimà. Tai netaisyklinga. Šių vardų priešpaskutinis skiemuo, kaip matyti iš vienaskaitos galininko (Dáivą, Láimą), yra tvirtapradis, todėl kirtis kituose linksniuose į galūnę nušokti neturi).

     Jeigu renkant vardą kieno širdis labai jau nelinksta anksčiau minėtųjų vadų kirčiuoti pagal normos reikalavimus, verčiau jau visai tokių vardų mergaitėms neduoti. Galima parinkti vardą su kirčiu trečiajame nuo galo skiemenyje (pavyzdžiui, Jùlija, Liùdvika, Mònika, Sevèrija, Verònika...),tuomet galūnės kirčiuoti nereikės. Neveikia anksčiau minėtasis dėsnis ir tada, kai vardininko linksnis baigiasi ilguoju balsiu — ė. Pavyzdžiui: Akvìlė, Dovìlė, Églė, Elzė, Gabrielė, Kamìlė, Živìlė, Uršùlė, Jùlė, Mìglė, Jùstė, Gýtė, Rýtė, Méilė, Sálė, Izabèlė, Ìndrė, Vìltė, Marẽ, Magdẽ, Katreir pan. Verčiau duoti vaikui tokį vardą, kurio tarimo taisyklingumu neabejojame.

Rūta Buivydienė(Iš š.m. “Šeimos”, Nr. 4)

♦ Rainių miškelyje, kur bolševikai nužudė 74 lietuvius, birželio 23 d. Telšių vyskupas A. Vaičius pašventino Kančios koplyčią, dalyvaujant daugybei žmonių iš visos Lietuvos ir net iš užsienio.