Spausdinti

Paruošė Gediminas Vakaris

ŠVENTASIS TĖVAS MELDĖSI UŽ LIETUVĄ IR VISUS LIETUVIUS

     Birželio 6 dieną popiežius Jonas Paulius II Lomžos katedroje susitiko su atvykusiais iš visos Lietuvos maldininkais, kurių buvo keliolika tūkstančių. Aikštėje prie Dievo Gailestingumo bažnyčios popiežius aukojo šv. Mišias, kuriose dalyvavo Aukščiausios Tarybos vicepirmininkas Česlovas Stankevičius, vicepremjeras Zigmas Vaišvila, Kultūros ir švietimo ministras D. Kuolys, Lietuvos katalikų Bažnyčios vadovas kardinolas Vincentas Sladkevičius, vyskupai ir daugelio Lietuvos parapijų kunigai.

     Jonas Paulius II kreipėsi į lietuvius lietuviškai: “Šis susitikimas su jumis, lietuviais, Lomžoje priartins tą dieną, kai popiežiaus keliai pasuks į Lietuvą”. Baigdamas šv. Mišias, popiežius dar pasakė: “Meilės kupinus žodžius skiriu jums, mylimi lietuviai, iš Seinų ir Suvalkų žemės, ir tiems, kurie į šią Eucharistiją ir rytdienos susitikimą atvyko iš Lietuvos į Lomžą”.

     Į Lomžą atvažiavo ir didelis būrys saviveiklininkų iš Lietuvos. Beveik keturias valandas trukusiame koncerte jie giedojo religines giesmes, atliko lietuvių liaudies dainas, grojo.

     Žmonės meldėsi, prisimindami, kad Lietuvoje vėl siautėja sovietų armija, mintimis būdami kartu su tūkstančiais vėl susirinkusių prie parlamento rūmų ginti nepriklausomybės.

     Lietuvos kardinolas Vincentas Sladkevičius sveikino šv. Tėvą Lomžoje šiais žodžiais: “Šventasis Tėve, šiandien Jūs esate labai arti Lietuvos sienos. Esame įsitikinę, kad Jūsų meilė Lietuvai yra taip didelė, kad Jums nebūtų per sunku pratęsti šią savo apaštalinę kelionę iš Lenkijos ir Lomžos tiesiog į Lietuvą ir jos sostinę Vilnių. Gerai žinome, kokios kliūtys pastoja tam kelią, bet turime viltį, kad jau kitais metais Lietuvos žemę pasieks Jūsų palaimos žingsniai. Šiandien gi visos mūsų tautos vardu galiu pareikšti: Šventasis Tėve, mes visa širdimi Jus mylime, Jūsų laukiame ir kviečiame aplankyti mus kaip savo vaikus”. (Lietuvos aidas)

NARSUOLIAMS ATMINTI

     Praėjo 100 dienų nuo tragiškų sausio 13-osios įvykių. Vilniuje prie televizijos bokšto, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Gamtos apsaugos draugijos kvietimu, susirinko žmonės pagerbti čia žuvusių narsuolių. Jų atminimui buvo pasodinta po medelį: 13 ąžuoliukų, o pačiam vidury — liepaitė.

     Sausio 13-osios aukoms atminti medeliai buvo pasodinti ir Atgimimo ąžuolyne — J. Basanavičiaus tėviškėje Ožkabaliuose. (Tiesa)

TEGUL MEILĖ LIETUVOS DEGA MŪSŲ ŠIRDYSE...

     Prof. Arvydas Matulionis “Tiesoje” rašo: “Sausio šešioliktąją visa Lietuva laidojo savo dukras ir sūnus, žuvusius už nepriklausomybę. Visa tauta prisiekė neužmiršti savo didvyrių. Geriausias jų atminimas bus mūsų darbai.

     Iki šiol ausyse tebeskamba Kauno kunigų seminarijos rektoriaus Sigito Tamkevičiaus prie kapo duobės pasakyti žodžiai: “Man atrodo, kad šią valandą net nereikia prisiekti, nes mūsų visų širdys plaka kaip viena širdis. Mes mylime Lietuvą ir stovėsime už ją kaip ąžuolai. Šitą valandą pasiryžkime: eisime, kovosime už tautos laisvę ne su neapykanta, bet su meile. Neapykanta pralaimi, tankai pralaimi, pralaimi jėga, bet visada laimi meilė. Eisime į savo tautos ateitį, į jos laisvę su meile širdyse. Nesiryžkime kerštui, nesiryžkime neapykantai, nes tada pralaimėsime taip, kaip pralaimėjo amžiams bėgant visi neapykantos skelbėjai ir vykdytojai.

     Tik meile ir protu galime pasiekti išsvajotą tikslą”.

DIDŽIOJO LIETUVOS KUNIGAIKŠČIO GEDIMINO METAI

     Balandžio 28 d. Senuosiuose Trakuose įvyko Gedimino metų atidarymo iškilmės. Jie paskelbti minint Lietuvos Didžiojo kunigaikščio mirties 650-ąsias metines.

     Į susirinkusius kreipėsi Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis. Skambėjo eilės, dainos, skirtos didžiajam kunigaikščiui, nepriklausomai Lietuvai. Į šventę susirinkę žmonės dalyvavo talkoje — sodino medelius. Suvešėjusi ąžuolų giraitė apsups senąją Trakų piliavietę. (Lietuvos rytas)

"CARITAS" KEIČIA ĮSTATUS

     Kaune įvyko Lietuvos katalikiškojo moterų sambūrio “Caritas” neeilinis suvažiavimas. Jo išvakarėse sambūris buvo priimtas pasaulinės “Caritas” organizacijos nariu, todėl prireikė keisti įstatus ir pavadinimą. Dabar organizacija bus vadinama “LIETUVOS CARITAS FEDERACIJA”.

     “Caritas” federacijos prezidentu paskirtas Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos rektorius vyskupas S. Tamkevičius, viceprezidentu — šios seminarijos profesorius monsinjoras V. Kazlauskas. Federacijos generaline sekretore išrinkta buvusi “Caritas” pirmininkė A. Pajarskaitė (Lietuvos aidas)

LIETUVOJE VIENUOLIKA PARTIJŲ

     Politinių partijų įstatymas užtikrina Lietuvos Respublikos piliečiams konstitucinę teisę jungtis į politines partijas ir dalyvauti jų veikloje. Norint įsteigti politinę partiją, Respublikoje reikia turėti ne mažiau kaip 400 steigėjų, suvažiavime ar konferencijoje patvirtinti statutą (įstatymus), programą, išrinkti vadovaujančius organus. Partijas registruoti įstatymu pavesta Teisingumo ministerijai. Ji gali sustabdyti partijos veiklą, jeigu šia veikla pažeidžiamas Respublikos pagrindinis įstatymas arba Politinių partijų įstatymas. Apie galutinį partijos veiklos nutraukimą sprendžia Aukščiausiasis Teismas. Respublikos teritorijoje negali būti steigiamos ir veikti kitų valstybių politinės partijos, jų padaliniai ir organizacijos.

     Respublikoje įregistruotos ir veikia šios politinės partijos:

     Lietuvos demokratinė darbo partija. Lietuvos demokratų partija.

     Lietuvos socialdemokratų partija. Lietuvių tautininkų sąjunga.

     Lietuvos krikščionių demokratų partija. Lietuvos humanistų partija.

     Lietuvos žalioji partija.

     Lietuvos valstiečių sąjunga. Nepriklausomybės partija.

     Respublikonų partija.

     Lietuvos liberalų sąjunga.

PAMINKLAS PRARASTAJAI KARTAI

     Naujosios Vilnios, iš kur į rytus pajudėjo pirmieji gyvuliniai vagonai su tremtiniais, centrinėje aikštėje atidengiamas paminklas “Prarastoji karta” tremtinių tragedijai atminti. Paminklo autoriai — skulptorius Valerijonas Gylys ir architektas Mykolas Marockinas. Paminklas pastatytas už tremtinių paaukotus pinigus bei Vilniaus savivaldybės lėšas. (Lietuvos aidas)

KUN. ANTANO MILUKO 120-OSIOS GIMIMO METINĖS

     Lazdijuose buvo gražiai paminėtos kraštiečio, knygnešio bei knygų leidėjo JAV, kunigo Miluko 120-osios gimimo metinės. Rudaminoje pašventintas kultūros fondo, knygnešio draugijos, Šeštokų apylinkės bei rajono savivaldybės lėšomis ir jėgomis pastatytas ąžuolinis paminklas. Už A. Miluką buvo aukotos Šv. Mišios. Šeštokuose prie išlikusio tėvų namo atidengta memorialinė lenta. Atvykusius į minėjimą pradžiugino Vilniaus teatro spektaklis S. Kymantaitės-Čiurlionienės drama “Aušros sūnūs”. (Lietuvos aidas)

PAGERBĖ KOMPOZITORIAUS ATMINIMĄ

     Kompozitoriaus ir muzikologo Juozo Žilevičiaus gimimo 100-ąsias metines paminėjo kauniečiai. Petrogrado konservatorijos auklėtinis grižęs į Lietuvą buvo vienas aktyviausių pirmosios Dainų šventės organizatorių, žurnalų “Muzikos almanachas”, “Muzika”, “Muzikos menas” redaktorius, monografijos “Česlovas Sasnauskas” autorius. (Tiesa)

♦ Kaune Įgulos bažnyčia (Soboras) grąžinta tikintiesiems. Bažnyčia pasitarnaus tautiniam ir religiniam reikalui.

TIK VIENAS IŠ TRIJŲ

     Tik vienas iš trijų abiturientų, laikančių stojamuosius egzaminus Vytauto Didžiojo universitete, taps šios aukštosios mokyklos pirmakursiu. Laimę bando 865 vaikinai ir merginos, 260 iš jų bus priimti į studentų šeimą.

     Didžiausias konkursas — naujame menų fakultete, kuriame bus studijuojama dailės bei architektūros istorija ir integruotų menų programos. Iš 140 pretendentų šio fakulteto studentais bus 20. Po 3-4 pretendentus į kiekvieną vietą yra naujajame socialinių mokslų, teologijos-filosofijos, ekonomikos ir vadybos bei humanitarinių mokslų fakultetuose. Kiek mažiau norinčių studijuoti informatikos, fizikos-matematikos ir biologijos fakultetuose.

     Universitete — dviejų pakopų studijos: pagrindinės ir aukštosios. Sėkmingai baigus ketverių metų pagrindines studijas, suteikiamas kvalifikacinis bakalauro laipsnis. (Lietuvos aidas).

VIDUTINIO ŪKININKO RŪPESČIAI

     Alfonsas Čemerka save vadina vidutiniu Sūduvos ūkininku. Jis vienas pirmųjų Vilkaviškio rajone parašė pareiškimą ir gavo 23 hektarus. Laimingas, kad išliko nenugriauta sodyba, kad susigrąžino savo tėvų turėtą žemę.

     Tik vienerius metus savarankiškai ūkininkavo, o vardija svarius skaičius. Pernai prikūlė 40 ir valstybei perdavė 16 tonų grūdų, į pieninę išvežė 25 tonas pieno, pardavė gyvulių, kurių bendras svoris viršijo 10 tonų. Su konservų fabriku sudarė sutartį auginti burokėlius. Jais užsodino 70 arų. Užaugo išties rekordinis derlius — pardavė net 30 tonų. Šiemet laiku pasėjo vasarojų, runkelius, pasodino bulves.

     Ūkininkauti — svarbiausia padėti geri pamatai ateičiai. Turi traktorių, sunkvežimį, daug žemės ūkio inventoriaus. Nusipirko šiek tiek statybinių medžiagų tvarto statybai. O tvarto reikės nemažo — jame turės tilpti 30 galvijų ir apie 100 kiaulių.

     Vidutinį ūkininką kamuoja tipiški daugeliui žemdirbių rūpesčiai. Nepraėjus nė metams, įsitikino, kad padarė klaidą — per mažai paėmė žemės. Pasirodė per menki sėjomainų plotai — nepavyksta našiai panaudoti technikos. Nieko nelaukdamas paprašė dar skirti 15 hektarų. Naujiesiems ūkininkams Alfonsas Čemerka pataria: jei norite intensyviai ūkininkauti, valstybei parduoti daugiau prekinės produkcijos, kurkite stambesnius — 40-50 hektarų ūkius. (Lietuvos aidas)

NAUJOVĖ ŽURNALISTIKOS STUDIJOSE

     Vilniaus universitete įkurta tarptautinės žurnalistikos specializacija, nes atsikuriančiai Lietuvai artimiausiu laiku prireiks žurnalistų, sugebančių profesionaliai dirbti užsienio šalyse. Šioje grupėje studijuoja studentai, gerai mokantys užsienio kalbą. Jiems bus dėstoma tarptautinė teisė, diplomatijos pagrindai, didžiausių pasaulio kraštų politinės struktūros, darbo užsienyje specifika, tarptautinės padėties klausimai. Greta universiteto dėstytojų su šia studentų grupe dirbs žurnalistai profesionalai ir dėstytojai iš Vakarų Europos, kurių paskaitos bus anglų kalba. (Lietuvos aidas)

KAINOS GARIŪNŲ TURGUJE

     Paskutinėmis dienomis turguje atpigo drabužiai. Pavyzdžiui, džinsai dabar kainuoja 250-289 rublių. Krito ir elektronikos kainos — televizorius “Panasonik” kainuoja 6-7 tūkstančius, video magnetofonai 10-12 tūkstančių, nespalvotas “Šilelis” — 1300, spalvotas “Šilelis”— 3-5 tūkstančius rublių. Nepinga automobilių atsarginės dalys. “Žigulių” žibintas kainuoja 750 rublių, už padangą prašoma 500-600 rublių, už priekinį stiklą tiek pat. Sparnai kainuoja 2200-2500, durys 2000-2300 rublių. (Lietuvos aidas)

DAUGĖJA PARDUOTOVIŲ

     Kupiškyje kaip grybai po lietaus mieste pradėjo rastis privačios komiso parduotuvės: “Rida”, “Nykštukas, “Gintaras” ir kitos. Kupiškėnai juokiasi — užsikrėtėm nuo panevėžiečių, turinčių jau per šimtą krautuvėlių. (Lietuvos aidas).

NAUJI VOKAI

     Lietuvoje Ryšių ministerijos išleistas vokas, skirtas Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo akto paskelbimo dienai — kovo 11-ajai pažymėti. Voko autorė dailininkė Margarita Jasiulionytė.

     Artimiausiu laiku pasirodys vokas, skirtas sausio 13-osios aukų atminimui. Jį sukūrė dailininkė Rita Rožytė. (Lietuvos aidas)

LAIŠKAI IŠ SIBIRO

     Pasakojama, kad pokario metais kažkuriame Sibiro mirties lageryje lietuvis kalinys rašė laišką artimiesiems: “Valgome kaip Didijį Penktadienį, miegame kaip Didijį Šeštadienį. Greitai tikiuosi pasimatyti su tėveliu...”. Lagerio cenzorius peržvelgė didžiomis raidėmis parašytus dienų pavadinimus, nutarė, kad tai anos nesuprantamos pabaltiečių tautos nacionalinės šventės, o šventė tai juk tada, kai sočiai valgoma, ilgai miegama. Leido siųsti šį laišką į namus. Cenzorius nesusigaudė, kad Didįjį Penktadienį, pagerbdami Kristaus mirtį ant kryžiaus, lietuviai beveik visai nevalgydavo, Didįjį Šeštadienį budėdavo prie Kristaus karsto ir nemiegodavo, o minimo belaisvio tėvelis, pasirodo, buvo miręs. (Lietuvos aidas)

LIETUVOS ŽIRGAI

     Nuo seno lietuvį žirgas lydėjo darbe ir mūšyje. Žirgynai taip pat seni kaip ir pilys. 1367 metais didžiojo kunigaikščio Kęstučio žirgyne buvo 50 arklių. XV a. Trakų, Metelių, Medininkų žirgynai turėjo po 400-500 juodbėrių. Šio šimtmečio pradžioje buvo Vilniaus, Plungės, Rietavo, o Lietuvos Respublikos tarpukario laikotarpiu — Gruzdžių ir Kėdainių valstybiniai žirgynai.

     Žirgininkai, žirgaičiai, kaniukai, mastalieriai — taip vadindavo garbingos, privilegijuotos profesijos žmones. Jų atminimas išlikęs daugelio kaimų pavadinimuose. Lietuvoje yra net 17 Kaniukų kaimų.

     Labiausiai žirgynus nuniokojo karai. 1944 m. traukdamiesi vokiečiai susprogdino Kėdainių žirgyno pastatus, išgabeno abiejų žirgynų veislinius arklius. Liko tai, ką suspėjo žirgininkai, rizikuodami gyvybe, paslėpti.

     Šiandien Lietuvoje yra 5 valstybiniai žirgynai: Dusetų, Šilutės rajono “Nemuno”, Marijampolės rajono “Sūduvos”, Vilniaus ir Žagarės. Žirgynuose dirba apie 1700 žmonių. Žirgynai valdo apie 18 tūkstančių hektarų žemės, turi apie 1600 veislinių arklių.

     Pastariuoju metu vis labai niaukiasi žirgininkystės entuziastų veidai. Niekas tvirtai ir autoritetingai nepasako, kokia bus žirgynų ateitis. (Lietuvos aidas)

LIETUVOJE LEIDŽIAMI MACEINOS RAŠTAI

     A. Maceinos “Raštus” leidžia “Minties” leidykla. Iš viso išeis dvylika “Raštų” tomų. Juose spausdinami egzistencinės filosofijos stiliumi eseistiškai parašyti kūriniai, kaip “Niekšybės paslaptis”, “Didysis inkvizitorius”, “Jobo drama” ir kiti. Pirmą kartą pokarinėje Lietuvoje skaitytojai turės galimybę susipažinti su visa A. Maceinos kūryba, skirta Dievo ir žmogaus santykiams nušviesti.

     Antanas Maceina (1908-1987) vienas iš nedaugelio tikrų mūsų tautos mąstytojų. Maceina mirė tremtyje, ir šiandien į Lietuvą sugrįžta A. Maceinos mintis, klasikinis europietiškas mąstymas, perteiktas tiesiog stulbinančio grynumo lietuvių kalba. (Lietuvos aidas)

NORIMA ĮRENGTI NAUJAS ĮMONES

     Lietuva nori kuo mažiau priklausyti nuo importo, todėl Joniškyje ruošiamasi įrengti cechą, kuris nuo kitų melų pradės tiekti avižinius dribsnius. Varėnoje bus gaminamos grikinės kruopos. Tik reikėtų, kad apylinkinių rajonų ūkiai augintų daugiau grikių ir Žemės ūkio ministerija duotų valstybės užsakymą.

     Vilniaus valstybinėje grūdų perdirbimo įmonėje dūzgia visos septynios valcavimo girnos. Kasdien per pamainą sumalama po 60-70 tonų grūdų. įmonė dirba trimis pamainomis. Ruginiais miltais aprūpina ne tik sostinę, bet ir keletą Rytų Lietuvos rajonų.

     Įprastu ritmu darbuojasi susivienijimui priklausantys 11 malūnų, 4 kruopų gamybos cechai, 15 kombinuotų pašarų gamyklų. (Lietuvos aidas)

APIE LIETUVOS OPEROS IR BALETO TEATRĄ

     “Lietuvos aide” teatrologas Žilvinas Dautartas kalbasi su Lietuvos operos ir baleto teatro meno vadovu kompozitorium Juozu Širvinsku. Rašoma, kad teatre dirba per 300 menininkų—dailininkų, šokėjų, orkestro artistų, režisierių, baletmeisterių, dailininkų. Jie visi su savomis problemomis, kūrybiniais planais, potencinėmis galimybėmis ir pretenzijomis. Tiek operos, tiek baleto repertuaras —- variacijos yra praeities tema. Vis statomi, atnaujinami tie patys veikalai — G. Verdi “Traviata”, “Rigoletas”, “Don Karlas”, G. Puccini “Madam Butterfly”, “Toska”, P. Čaikovskio “Gulbių ežeras”, “Miegančioji gražuolė”, “Spragtukas” ir t.t. Paminėti kompozitoriai yra parašę žymiai daugiau kūrinių. Ir neblogų. Pagaliau, jei statome “Faustą”, tai būtinai Ch. Gounod. O juk šia tema operas rašė ir kunigaikštis A. Radvila, ir A. Boito, ir G. Faure, ir kiti. Ar neįdomu būtų ir atlikėjams ir žiūrovams susitikti su šių kompozitorių veikalais, kaip ir su kitomis Verdi ar Puccini operomis?

     Mūsų Operos ir baleto teatras turi savas tradicijas. Ar įsivaizduojame mūsų teatrą be “Traviatos” arba “Gulbių ežero”?

     Pastarąjį dešimtmetį Operos ir baleto teatre buvo pastatyta ne tiek daug naujų lietuviškų operų ir baletų — E. Balsio “Kelionė į Tilžę”,

     B. Borisovo “Piršlybos”, J. Juozapaičio “Marių paukštė”, B. Kutavičiaus “Paskutinės pagonių apeigos”, O. Balakausko “Makbetas” ir dar vienas kitas kūrinys.

     Nėra kompozitoriaus, kuris nenorėtų sukurti veikalą ir jį pamatyti scenoje. Jau ne vienas kompozitorius yra šį tą parašęs: F. Bajoras operą “Dievo avinėlis”, J. Juozapaitis — baletą “Andromeda”, R. Racevičius — operą “Barbora Radvilaitė”, J. Basinskas — operą “Marti”, V. Samsonas bei J. Tamulionis taip pat rašo kūrinius scenai.

PRISIMINTAS FAUSTAS KIRŠA

     Fausto Kiršos gimimo šimtųjų metinių dieną (mirė Bostone 1964 metais) Rašytojų sąjungoje įvyko minėjimas, kurį pravedė prof. J. Girdzijauskas. Rašytojai E. Matuzevičius ir V. Sirijos Gira, pažinę poetą, pasakojo apie jo gyvenimą, kartu nueitą literatūrinį kelią. Tai buvo kūrėjas, kuris sakė: “Kol esame menininkai, tol nuodėmė tylėti”. Apie poeto kūrybą kalbėjo V. Daunys. Aktorės G. Urbonaitė ir A. Čepaitytė padeklamavo poeto eilėraščių ir padainavo jo parašytą dainą “Žygis į Vilnių”. Sovietų santvarkos metais Kiršos poezija buvo uždrausta. Šiandien ji yra verta atskiro raštų rinkinio. (Lietuvos aidas)

♦ Lietuvoje nutarta leisti naują enciklopedijos laidą. Jos vyr. redaktorius M. Mikalajūnas paskelbė, kad bus skiriama gausiai vietos religijai ir Bažnyčiai.