Spausdinti

♦    Utenos Aukštakalnio rajone bus pastatyta Dievo Apvaizdos šventovė, kainuosianti apie 8 mil. rublių. Bus statoma pagal arch. V. Treinio ir J. Sipalio projektą. Šventovė bus gelžbetoninis statinys, 54 metrų aukščio. Jos statyba rūpinasi klebonas kun. S. Sudentas.

♦    Vilniuje žuvusiems 1941 m. sukilimo dalyviams pagerbti pastatytas ąžuolinis kryžius, pašventintas birželio 22 d. Kryžius netoli Lenino paminklo, Lukiškių aikštėje. Pastatytąjį kryžių nežinomi piktadariai liepos 12 d. susprogdino.

♦    JAV-se yra lėktuvais skraidančių (pilotų) kunigų sąjunga, kuri turi apie 150 narių. Kasmet jie turi suvažiavimą. Šiemet jų suvažiavimas įvyko jėzuitų universitete, St. Louis mieste. Iš savo nario mokesčio jie kasmet paskiria tūkstantį dolerių misijų reikalams.

♦    Kauno kunigų seminarijoje gegužės 29 d. įšventinti 22 diakonai. Kauno arkivyskupijoje įšventinti 6 nauji kunigai, Kaišiadorių vyskupijoje 1, Panevėžio — 2, Vilniaus — 3, Telšių — 4, Vilkaviškio — 4.

♦    Lietuvoje yra apie 6000 našlaičių, pamestinukų, tėvų globos netekusių vaikų. Tai skelbia Kaune leidžiamas “XXI amžius”.

♦    Liet. Kat. Mokslo akademijos suvažiavime Vilniuje birželio mėnesį buvo apie 800 dalyvių, jų tarpe nemaža universiteto profesorių, pvz., filologijos mokslų prof. dr. A. Zinkevičius, fizikos-matematikos mokslų prof. Br. Grigelionis, istorijos mokslų prof. Ant. Tyla, medicinos mokslų dr. G. Uždavinys.

♦    Lietuvos gyventojų masinei deportacijai, įvykdytai 1941 m. birž. 14 d., atminti šiemet birželio 14 d. Kaune prie geležinkelio stoties pastatytas kryžius, kurį pašventino Vytauto Didžiojo bažnyčios klebonas kun. R. Mikutavičius.

♦    Panevėžyje menonitų sekta siekia įkurti savo kolegiją. Tam numatytos patalpos, iš miesto biudžeto paskirta pusė milijono rublių. Vienas Kanados milijonierius siūlo didelę paramą. Tam pritaria ir kai kurie Lietuvos kultūros ir švietimo ministerijos darbuotojai. Šiuos faktus iškėlė Panevėžio kunigai savo pareiškime, atkreipdami dėmesį, kad įvairiausių sektų plitimas įneša didelį sąmyšį visuomenėje, kas ypač pavojinga dabartinėje Lietuvoje, kai turima tiek daug pasimetusių žmonių. Pasaulyje yra gausu pavyzdžių, kai dėl tikėjimo skirtumų liejasi kraujas. Kas imsis už tai atsakomybę? Ar tautos vienybė jau nebereikalinga? — klausiama pareiškime. Pareiškimą pasirašė trys prelatai ir 10 kunigų.

♦    Lietuvos parlamentarų delegacija: E. Gentvilas, B. Gajauskas, E. Jarašiūnas, S. Šaltenis, G. Ramonas ir M. Treinys liepos 21 d. bendros audiencijos proga turėjo susitikimą su popiežiumi. Jonas Paulius II svečius pasveikino lietuviškai šiais žodžiais: “Nuoširdžiai sveikinu svečius iš Lietuvos, ypač Aukščiausios Tarybos deputatus, lankančius Romą ir Vatikaną. Meldžiu Viešpatį, kad laimintų jus, jūsų šeimas, jūsų pastangas pakelti gerovę ir išlaikyti vienybę jūsų Tėvynėje. Tegloboja jus Aušros Vartų Gailestingumo Marija”.

♦    Rūkančiųjų dūmai kasmet JAV-se nužudo apie 53.000 nerūkančių, gyvenančių ar dirbančių drauge su rūkoriais. Tai paskelbė federalinė Environmental Protection agentūra. Rūkančių dūmai dar padidina oro taršą, nuo kurios kenčia pramonės kraštai.

♦    Karaliaučiuje ir visoj vadinamoj Kaliningrado srity tėra tik vienas kunigas — Anupras Gauronskas, kuris neturi nei savo namų, nei bažnyčios. Sekmadieniais Karaliaučiuje jis laiko trejas Mišias išnomuotoje sporto salėje. Laiko pamaldas bažnyčių griuvėsiuose, privačiuose namuose, kapinėse, šventoriuose lenkams, lietuviams, vokiečiams, rusams. Kaliningrado srityje yra net 18 stačiatikių bažnyčių.

♦    Varšuvoje 1990 m. išleista Marijos Kalamajska knyga apie Aušros Vartus — “Ostra Brama w Wilnie”. Veikalas turi 283 puslapius, 11 spalvotų ir 36 nespalvotus paveikslus. Autorė išstudijavusi karmelitų vienuolyno archyvą ir Vilniaus universiteto bibliotekoje esančias informacijas. Knygos pabaigoje yra trumpa santrauka lietuvių kalba.

♦    Šv. Klaros seserys, kontempliatyvus vienuolynas, savo padalinyje Brenham, Texas, norėdamos užsidirbti pragyvenimą, nuo 1986 m. pradėjo auginti Amerikos miniatiūrinius arklius, kurių jau išaugino apie 70 savo ūkyje, turinčiame 98 akrus. Tame vienuolyne yra 13 seselių. Tą seselių fermą, auginančią arklius, per 1990 m. aplankė apie 21,000 žmonių.

♦    Mokslininkas Bernard Farber nustatė, kad protiškai atsilikusio vaiko buvimas šeimoje turėjo mažiau ardančių pasekmių katalikų šeimose, negu protestantų ir žydų. Tuos savo tyrimo duomenis jis paskelbė savo studijoje “Monographs of the Society for Research in Child Development”.

♦    Lietuvių sielovadoje Vokietijoje talkins kun. Aleksandras Hoffman. Jis su tėvais grįžo iš Sibiro į Lietuvą, čia besimokydamas išgyveno 9 metus. Gerai kalba lietuviškai. Jis birželio 29 d. Miunchene buvo įšventintas kunigu ir dabar darbuojasi Miuncheno vyskupijoje.

♦    Lietuvoje nužudytųjų šeimas globoja katalikų labdaros organizacija Caritas. Rūpestingai tų šeimų nariams perduoda užsienio lietuvių suaukotas dovanas.

♦    Brazilijoje katalikų leidžiamas žurnalas “Catolicismo” savo visą 1991 m. vasario mėnesio numerį paskyrė Lietuvai. Smulkiai aprašoma, kaip katalikiškoje Brazilijoje įsteigta, po visą pasaulį paplitusi sąjunga tradicijoms, šeimai bei nuosavybei ginti surinko daugiau kaip 5 milijonus parašų reikalaujant laisvės Lietuvai. Tos organizacijos delegacija, nuvežusi parašų dėžes, lankėsi pas kardinolą V. Sladkevičių, taipgi kunigų seminarijoje Kaune bei Aušros Vartų koplyčioje Vilniuje.

♦    Peru valstybėje, apie 170 mylių į pietus nuo Limos, sukilėliai nužudė du lenkų kunigus.

♦    Rusijoje domininkonas kun. Aleksandras Chmelnickis steigia katalikų informacijos agentūrą, kuri leis žurnalą “Tiesa ir gyvenimas”. Žurnalas supažindins rusiškai kalbančius su naujienomis katalikų pasaulyje.

♦    JAV katalikų vyskupų Socialinio departamento sekretoriatas, kuriam vadovauja John Carr, parašė laišką JAV valstybės sekretoriatui, pareikšdamas viltį, kad prekybos lengvatų teikimas Sovietų Sąjungai bus rišamas su pastangomis sustiprinti demokratinį atsinaujinimą Pabaltijy, darant spaudimą, kad baigtųsi smurto veiksmai.

♦    JAV katalikų episkopato tarptautinio skyriaus pirmininkas vysk. John Roach laiške kardinolui V. Sladkevičiui, reikšdamas užuojautą dėl arkiv. J. Steponavičiaus mirties, pakartotinai pareiškė JAV vyskupų solidarumą ir moralinę paramą lietuvių tautai, kai “tarybinės jėgos pagrindines žmogaus teises, demokratinį atsinaujinimą ir teisėtus tautinio apsisprendimo siekius tebestato į pavojų”. Pagaliau pranešė, kad episkopatas tą rūpestį išreikš atitinkamiems JAV valdžios pareigūnams.

♦    Lenkijos paštas Vasario 16 d. proga išleido Aušros Vartų Marijos pašto ženklą su lietuvišku ir lenkišku užrašu: “Švč. Aušros Vartų Dievo Motina, išmelsk laisvę ir nepriklausomybę Lietuvai”.

♦    Peru valstybėje, Pietų Amerikoje, misijose darbuojasi vienintelė lietuvaitė seselė Apolonija Preitikaitė. Jos adresas: Martyres del Petroleo 340, Requena, Peru, S.A. Rašo, kad dėl neramumų krašte jaučiamas didelis maisto trūkumas. Seselės ten globoja našlaites ir šiaip neturtingus vaikus. Aukas seselei galima siųsti ir per prel. J. Prunskį.

♦    Medininkų muitinėje, kur okupantams tarnaujantieji žmogžudžiai nušovė 7 sargybinius, pastatytas kryžius, kurį pašventino Šv. Mikalojaus parapijos vikaras kun. J. Matulionis. Pastatė Lietuvos kultūros fondas. Prie kryžiaus gausu žvakučių, gėlių.

♦    Lietuvoje nuskendo pranciškonas kun. Vytautas Sadauskas, 30 m. Paskutiniu metu buvo Pajūrio klebonas.

♦    Zalzburgo universiteto teologijos fakulteto profesorius ir dekanas Albertas Buzingeris, aukšto išsilavinimo mokslininkas, yra drauge ir Bažnyčios diakonas. Augina keturis vaikus. Jis 1990 m. vasario mėnesį aplankė Lietuvą.

♦    Lietuvos parlamento šeši deputatai, lydimi kun. Roberto Grigo, šių metų vasarą aplankė aukštuosius Italijos pareigūnus ir buvo priimti bendroje popiežiaus audiencijoje drauge su “Ratilio” ansamblio jaunimu, kuris užgiedojo “Marija, Marija”. Popiežius lietuviškai pasveikino parlamento atstovus ir juos lydėjusius Šv. Kazimiero kolegijos rektorių prel. A. Bartkų, Italijos lietuvių bendruomenės vicepirm. K. Lozoraitį bei kitus lietuvius. Prel. Bartkui atkreipus dėmesį į dviejų prie Vilniaus televizijos bokšto žuvusių laisvės gynėjų jauną našlę, popiežius ją ir sūnų tėviškai apkabino ir palaimino.

♦    Vilniuje liepos 12 d. vysk. J. Tunaitis pašventino pal. Jurgio Matulaičio parapijos namą Viršuliškių rajone, kur bus statoma pirmoji pokarinė bažnyčia. Tuose namuose įrengta laikinoji koplyčia. Šventinimo iškilmėse dalyvavo ir min. pirm. G. Vagnorius, urbanistikos ministeris A. Nasvytis, miesto tarybos pirm. A. Grumadas. Parapijos klebonas yra kun. M. Čeponis.

♦    JAV katalikų vyskupai Lietuvai paskyrė pusę milijono dolerių: 100.000 dol. katechetinėms priemonėms ir 400.000 dol. septyniolikos klierikų auklėjimui Romoje, Šv. Kazimiero kolegijoje.

♦    Anglijoje vienuolė Motina Marija Elena, bene seniausia to krašto seselė, mirė, sulaukusi 104 m. amžiaus. Vienuolyne išbuvo 81 metus, būdama Į Dangų Ėmimo vienuolijos narė, baigė universitetą, studijuodama prancūzų bei ispanų kalbas ir literatūrą.

♦    Jonas Paulius II rugpjūčio 13 d. Krokuvoje aplankė savo tėvų kapus, pasimeldė Čenstakavoje ir išvyko į Vengriją.

♦    Pirmą kartą Vengrijoje atsilankė popiežius. Rugpjūčio 20 d. Jonas Paulius II aplankė Šv. Stepono baziliką Budapešte. Šv. Steponas beveik prieš 1000 metų įvedė katalikybę Vengrijoje. Dabar apie 60% Vengrijos gyventojų yra katalikai. Popiežius taipgi aplankė komunistų kankinio kard. Mindszenty kapą. Popiežius priminė, kad religija padės apsisaugoti nuo ideologijų, kurios naikina visuomenę. Prašė padėti karitatyvinei Bažnyčios veiklai, pasisakė prieš abortus ir perskyras, ką įstatymai ten leidžia.

♦    Lietuvoje iš nepriklausomybės laikų dar tebėra gyvi šie jėzuitai kunigai: R. Blažys (90 m.), J Danyla (85 m.), J. Kukta (85 m.), J. Petronis (82 m.), A. Šeškevičius (77 m.).

♦    Pekino katedroje, Kinijoje, 1989 m. dalyvaujant 400 tikinčiųjų, atšvęstos septynių Šv. Juozapo vienuolijos seselių įvilktuvės. Pekine darbuojasi 14 kunigų, 60 seselių vienuolių. Kinijoje yra apie 8 mil. krikščionių, iš jų 3,3 milijonų katalikų.

♦    Latvijai popiežius Jonas Paulius II paskyrė tris naujus vyskupus.

♦    Sibire įsteigta Apaštališka administratūra, vadovaujama pirmojo ten paskirto vyskupo Juozapo Werth, 38 m. amžiaus. Vysk. Werth kreipėsi į pasaulio katalikus, prašydamas paramos maldos namams statyti, katalikiškai literatūrai rusų kalba spausdinti. Tarp Sibiro katalikų yra nemažai kitataučių: vokiečių, lenkų, o taip pat ir lietuvių.

♦    Kaune, Šv. Antano bažnyčioje, 1991 m. birželio 15 d. trys kunigai ir du pasauliečiai padarė įžadus, įsijungdami į saleziečių vienuoliją. Viena seselė padarė amžinuosius įžadus. Iškilmėse dalyvavo keli jaunimo chorai ir svečiai saleziečiai bei salezietės iš Lenkijos.

♦    Šv. Kazimiero draugija Lietuvoje buvo įsteigta 1906 m. lapkričio 30 d. Jau pirmame susirinkime tada dalyvavo 178 nariai. Draugija išaugo atgavus spaudos laisvę ir išleido daug šimtų lietuviškų knygų. Šiemet sueina 85 m. nuo šios draugijos įsteigimo. Joje yra daug pasidarbavęs didelis mūsų spaudos šulas A. Jakštas.

♦    Lietuvoje minima 50 m. sukaktis, kai 1941 m. birželio 23 d. komunistai žiauriai nužudė Skarulių kleboną Pr. Vitkevičių, 64 m., Veprių kleboną kun. B. Vėgėlę, 61 m., ir iš Vilnijos atvykusį kun. Z. Stankevičių. Liūdnoji sukaktis buvo paminėta šv. Mišiomis, dalyvaujant vysk.

S. Tamkevičiui, prel. A. Svarinskui ir daugeliui kitų kunigų bei miniai pasauliečių. Po pamaldų gedulinga procesija aplankė tų kankinių kapus šventoriuje.

Juoz. Pr.