A STAR  IS BORN

     Ne tik buvę bokso čempijonai, bet ir buvusios filmų žvaigždės bando grįžti į veiksmo areną ir atsikovoti prarastą garbės vainiką. Bandė Joe Lois, ir nepavyko. Mėgino Gloria Swanson, ir pasisekė.

     Judy Garland, pradėjusi vaidybinę karjerą būdama vos kelių metų, tapo filmų žvaigžde pačioje jaunystėje. Bet ankstyva garbė, turtinga laisvė, nelaiminga moterystė ir Hollywood'o nepastovumas jos vos nesulaužė. Laimė, kad bandymas nusižudyti (stiklu persipiovė gerklę) nepavyko. Ja susidomėjo Hollywood'o režisierius Sidney Luft ir, pakurstęs artistinę ambiciją, įdiegė jai norą grįžti į filmų pasaulį.

     "A Star Is Born" pasirodė pirmą kartą scenoje 1937 metais, laimėjo Academy Award ir daug kartų buvo suvaidinta televizijoje. Poetė Dorothy Parker ir Moss Hart ištaisė senąjį tekstą, išlygino, praturtino. Harold Arlen ir Ira Gershwin davė šešias naujas dainas. James Mason sutiko vaidinti alkoholiką Norman Maine, bet Judy Garland vis bijojo, svyravo, nervino save ir kitus. Todėl filmo sukimas tęsėsi 10 mėnesių ir kainavo 6.000.000 dolerių.

     “A Star Is Born" nėra Judy Garland bijografija, bet filme yra nemaža atvejų, primenančių jos karjerą ir tipingus pergyvenimus. Iki šiol ji buvo žinoma, kaip talentinga vaudeville aktorė, šokėja ir dainininkė. Šiame filme matosi, kad ir dramoje ir tragedijoje ji nestokoja įsijautimo, gylio ir išraiškos priemonių. Jos veide jau matosi praeities pergyvenimų iškalbingos vagos. Balsas kartais skamba magnetiniu patrauklumu, kartais — išgyventos nevilties šaltu metalu, ir akys patvinsta ne vandens lašais, bet savomis ašaromis.

     James Mason savo vaidmenį atlieka be priekaišto, nors yra manančių, kad jis tiek panašus į prisiekusį alkoholiką, kiek Marlene Dietrichį aštuoniasdešimtę močiutę. Bet, mūsų supratimu, ne kiekvienas alkoholikas turi raudoną nosį ir ropoja ant keturių. Pažymėtinas Jack Carson, kaip Hollywood'o propagandos direktorius.

     Filmas tęsiasi tris valandas ir dvi minutes, bet turi įspūdingų momentų, kurie ir pakelia ir įspėja. Nors Hollywood pasirodė nelogiškas ir neištikimas filminei meilės sąvokai, bet tragingas filmo galas, psichologiniu požiūriu, atrodo visai galimas, (Cinema-Scope - Warner Bros.)

KING RICHARD AND THE CRUSADERS

     Filmas vaizduoja III-jį Kryžiaus karą, kai Anglijos, Prancūzijos ir Vokietijos valdovai, užkariavę Tripolį, Jaffa ir Acre, ruošėsi pulti Jeruzalę. Karui vadovavo anglas Ričardas Liūtaširdis, o garbėtroškos ruošė jam mirtį. Filmas buvo suktas pagal Walter Scott novelę "Talismanas“. Istorinių duomenų mažoka, todėl veiks-mas nuriedėjo vaizduotės vieškeliais pagal Arabijos Naktų pasakas.

     George Sanders vaidinamas Ričardas Liūtaširdis maža panašus į milžiną karalių, kuriam nebuvo lygaus nei Britų salose, nei Frankų karalystėje. Jis kaudavosi nežmoniška jėga ir narsumu, ir viena proga, kritus jo arkliui, džentelmeniškasis sultonas Saladinas atsiuntė Liūtaširdžiui du nauju žirgu.

     Rex Harrison, atsimintinu originalumu ir spalvingu turtingumu, vaizduoja sultoną Saladiną, kaip išmintingąjį humanitarą, neturintį vargo skirti gera nuo bloga ir nesisavinantį to, kas jam nepriklauso.

     Virginia Mayo žiūrovo akių nevargina, bet labiau primena Miss America negu išdidžią ir karališką Plantagenet princesę.

     Turint galvoje, kad Kryžiaus karų era labai turtinga nepamirštamu herojizmu ir įvykių retu įdomumu, šis filmas yra neatleistinai blankus fragmentas iš tų laikų, kurie alsavo nežemiška drąsa ir pasiaukojimu aukštiems idealams ir ne kartą stebino gobšiomis intrygomis ir klasiniu žmogaus prigimties ribotumu. (Cinema-Scope - Warner Bros-)

THE ADVENTURES OF HAJJI BABA

     Šiame filme 20th Century-Fox studija bus surinkusi visas iš seniau užsilikusias Bagdado dekoracijas ir sumetusi į savotišką vinaigrette a la Hollywood. Dimitri Tiomkin, vienas populiariausių Hollywood'o kompozitorių, parašė muziką. Bet šį kartą atrodė, kad muzika parašyta ne filmui, bet filmas muzikai. Ištisai per filmą girdisi Nat "King" Cole balsas ir pasikartojantys žodžiai "Come to my tent, O my beloved."

     John Derek vaidina barzdaskutį Hajji Baba, kuriam, beskutant barzdas ir bemasažuojant nutukusius sprandus, kyla pasakiškas noras vesti princesę. Veiksmas pasileidžia stačiais netikėtumų laiptais, vilkdamas su savim barzdaskutį, princesę, kupranugarių karavanus, haremo merginas, kareivius ir nuostabias dykumų amazones.

     Net jauna, energija trykštanti Elaine Stewart, vaidinanti princesę, nustoja tikėjusi fantastiniu farsu ir nekantriai laukia, kol filmuojančios kameros atsisuks į ją paskutinei scenai.

     Nors filmas, sakoma, remiasi rašytojo James Morier plunksna apie XIX-jo šimtmečio Persiją, bet žiūrovas be vargo pasijus "Tūkstantis ir Vienos Nakties" pasakose.

(Cinema Scope- 20th Century-Fox)

THE DRAGNET

     Jack Webb serijinis televizijos filmas didesniame formate. Aktorius-režisierius Jack Webb, ištikimasis tikrovės vaizduotojas ir psicologinės fotografijos meistras, parodo policijos detektyvus kasdienėje rutinoje, be nereikalingo brutalumo ir liguistos neapykantos nusikaltėliui, atliekančius savo pareigas blaiviai ir sąžiningai.

Bruno Markaitis, S. J.

BREAD, LOVE AND DREAMS

Itališkas filmas su garsiaisiais artistais Gina Lollobrigida ir Vittorio de Sica. Filmo vertė gal ir yra puikioj šių dviejų artistų vaidyboj. Labai natūraliai atvaizduotas italų gyvenimas, jų charakteris ir papročiai. Yra daug sąmojaus, bet nesuprantantiems italų kalbos angliški užrašai neįstengia jo atskleisti.

WHITE CHRISTMAS

Šis filmas yra įdomus gerais artistais, gražia vaidyba ir puikiu pastatymu. Irvin Berlin gerai atliko muzikinę dalį. Filmas buvo pagamintas 1942 m. ir vadinosi "Vermont Inn". Dabar jis yra iš naujo pastatytas, vaidinant Vera Ellen, Rosemary Clooney, Bing Crosby, Danny Kaye. Filmas labai tinkamas maloniai laikui praleisti švenčių metu. Jame labai gausu gražių dainų, šokių, muzikos ir vaizdų.

Turinys lengvas. Vaizduojami du kareiviai, kurie, atitarnavę nustatytą laiką kariuomenėje, sugalvoja pradėti vaidinti Broadway. Žinoma, čia neapsieinama ir be dviejų moterų. Kadangi "Baltosios Kalėdos" visus vilioja, jie nusprendžia nuvažiuoti į Vermont, kur tuo metu paprastai esti daug sniego. Čia jie sustoja pas savo buvusį generolą Dean Jagger, kurs yra užeigos savininkas. Klijentų maža, todėl jis nekaip verčiasi. Lyg tyčia, ir sniego nėra. Prie visų bėdų prisideda ir "bėdos" su merginomis. Bet viskas, kaip ir dažniausiai būna, gerai baigiasi. Filmas palieka gana gerą įspūdį.

BENGAL BRIGADE

Vaizduojamas britų karininkas, kurs, išsiųstas į Indiją, tarnauja kariuomenėje. Jo rolę atlieka Rock Hudson. Jį myli dvi merginos: Vivian ir Latah (Arlene Dahl ir Ursula Thiess). Iškyla ir kita problema, kai vienas karininkas jį neteisingai įskundžia. Nerasdamas kitos išeities, jis turi atsisakyti karininko pareigų ir pasitraukti iš kariuomenės. Yra įveliami ir Indijos gyventojai, kurie sukyla, bet tampa nubausti.

Gražūs gamtos vaizdai ir puikūs rūbai pagerina filmo vertę, tačiau jis nepalieka gilesnio įspūdžio, nes yra labai panašus į daugelį kitų tos rūšies filmų.

DESIREE

Spalvotas CinemaScope filmas, vaizduojąs pagal Annemarie Selinko novelę Napoleono gyvenimą. Bet visas veiksmas daugiau sukasi apie Desiree Clary (Jean Simmons), pirmąją Napoleono simpatiją. Ji tikrai yra simpatiška ir puikiai atliekanti savo vaidmenį. Napoleonas (Marlon Brando) pasižymi savo diktatoriškais veiksmais, bet vis dėlto atrodo per daug sukarikatūrintas, kad tinkamai atvaizduotų tą didįjį ir nelaimingąjį Prancūzijos imperatorių. Bendrai, filmo lankytojas iš salės išeina trupučiuką apsivylęs, nes tikėjosi kiek daugiau negu iš tikrųjų matė. Vis dėlto reikia pripažinti, kad yra vienas iš geresnių šių dienų filmų.

BLACK WIDOW

Spalvotas CinemaScope filmas, pastatytas 20th Century-Fox. įdomiai atvaizduojamos dvi moterys: Lottie (Ginger Rogers) ir Nancy (Peggy Ann Garner). Lottie yra smarki ir kovojanti artistė už savo norus, kuriems nėra galo. Nancy, nors yra ambicinga, bet leidžiasi glostoma, kaip kačiukas. Tik apgauta, ji atsibunda. Peter (Van Heflin), jau vyresnio amžiaus žmogus, leidžia Nancy naudotis savo butu dienos metu rašymui, kai jo žmona yra mieste. Lottie, kuri gyvena tuose pačiuose namuose ir turi savo butą, nusprendžia, kad čia jau negerai. Savo nuomonę ji viešai pareiškia ir sukelia daug triukšmo. Kai busimoji rašytoja randama pakarta, kaltė krinta ant Peter. Negana to. Atsiranda ir naujų nelaimių. Bet gale vėl visos problemos lengvai išrišamos, kad žiūrovą net nustebina. Mėgėjams lengvų kriminališkų filmų gali būti įdomu.    R. F.