D. Mickutė-Mitkienė

 
Paskutinį sūnų jauną 
Rengia motina į girią...
Iš kitų žinios negauna — 
Ištremti, ir, gal būt, mirę...
 
Pabučiuoja brangią kaktą, 
Šventu kryžium ją pažymi... 
Skausmui — žodžių neužtektų. 
Bet... lietuvis laisvei gimęs!
 
Į kelionės ryšuliuką 
Deda motina rožančių...
Ir sūnus iš kiemo suka 
Sunkiam žygiui, kovai, kančiai...
 
Laimink, Viešpatie, galingas, 
Paskutinį mano sūnų,
Jis tėvynei reikalingas...
Man — Tavo valia tebūna.
 
Taip sunkus motulei kelias 
Į gryčiutę tamsią, niūrią. 
Sienoj kabantis kryželis — 
Viskas, viskas, ką ji turi!