Mielasis Pranai!
Nemėgstu tuščių ginčų, kad ir tikėjimo klausimais. Dėl to sunku man atsakyti į Tamstos laišką. Dėl Marijos garbinimo yra prirašyta knygų knygos. Šimtais kartų yra atsakyta į nekatalikų priekaištus. Norinčiam rasti tiesą, rodos, neturėtų būti sunku. O vis tiek, šimtai diskusijų ir kiti šimtai knygų neatvėrė akių milijonams protestantiškojo pasaulio žmonių. Tad jei ir aš į tuos ginčus įterpsiu savo menką balselį — ką jis reikš?
Bet kadangi būtų nemandagu visiškai neatsiliepti į Tamstos klausimą, tai nesileisdamos į teologinius ginčus ir argumentus, norėčiau atkreipti Tamstos dėmesį į vieną, vargiai nuginčijamą faktą ir tiesą kurią iškėlė žydų tautos įžymusis mokytojas, fariziejus Gamaliėlis. Izraelio teismas
buvo grasinte įgrasinęs Apaštalams nebekalbėti apie Kristų. Šie gi nepaklausė ir toliau kalbėjo ir darė stebuklus. Tada vėl juos areštavo ir norėjo užmušti. Teismo įkarštyje atsistoja Gamaliėlis, paprašo Apaštalus išvesti laukan ir sako: "Atstokite nuo šitų žmonių ir paleiskite juos; nes jei tas sumanymas ar darbas iš žmonių, jis iširs; bet jei jis iš Dievo, jūs negalėsite jo išardyti ir gal patys pasirodytumėte besipriešiną Dievui" (Apd. 5, 33).
Tie patys žodžiai tinka ir Marijos gerbimui apginti. Jei katalikiškojo pasaulio Marijos garbinimas būtų buvęs grynas žmonių, kad ir kunigų, prasimanymas, būtų seniai dingęs, kaip yra dingę daug kitų nors ir gerų Bažnyčios papročių istorijos eigoje. Jei pagarba ir meilė Marijai išsilaikė Bažnyčioje kone porą tūkstančių metų, tai ji turi būti Dievo darbas ir sumanymas. Aš bijau, kad besipriešinantieji Marijos kultui gali pasirodyti "besipriešiną pačiam Dievui", anot Gamaliėlio.
Kita rimto apsvarstymo verta mintis būtų ši: jokie argumentai negali panaikinti įvykusių faktų, nors ir kažkaip jie atrodytų negalimi žmogaus protui. Iš didelės daugybės įvairiausių istorinių faktų iškeliu Tamstos dėmesiui tik du: Liurdą ir Fatimą. Šitose vietovėse yra įvykę antgamtiškų faktų, kurių centre stovėjo Marija. Abiejose vietose Marija atėjo ir kalbėjo kaip Dievo pasiuntinė, kaip Jo ypatingų norų skelbėja. Kad vaikai ir žmonės tikėtų jos dieviškąja pasiuntinybe, Viešpats atžymėjo Marijos apsireiškimus stebuklais. Liurde, tarp kitko, buvo prašoma pastatyti šventyklą Marijos garbei. Fatimoje reikalaujama kasdienės maldos į Mariją (rožančiaus) ir už tai žadama pasauliui taika. Stebuklingi faktai buvo
Įdomioj kompanijoj gera ir po skėčiu...
stebimi ne vien vaikučių, ne isterikių bobelių, bet ir paprastų, nemokytų, sveikų kaimiečių ir inteligentų ir tikrų mokslo vyrų ir net netikinčiųjų (Fatimoje, pvz., laisvamanių organo "Seculow redaktoriaus). Fatimos "saulės stebuklas" buvo regėtas žmonių kone 100 kilometrų toliau, kurie net nežinojo, kas Fatimoje dedasi. Iki šios dienos tiek Liurde, tiek Fatimoje vyksta stebuklingi išgijimai, patikrinami ir paliudijami įvairiausių tautų, įvairių tikėjimų ir tikėjimo nepripažįstančių gydytojų specialistų. Šitie stebuklai vyksta Marijos ženkle, t. y. per maldą į Mariją ir jai skirtose šventovėse. Visa tai yra mūsų amžiaus faktai, istoriniai faktai, kurių jokie argumentai nepanaikins.
Jūs tikite kad Dievas yra be galo išmintingas, be galo šventas, kad Jis negali žmonių klaidinti ir kad Jis negali niekam leisti plėšti jam priklausomos garbės. Bet be Jo leidimo ir be
Jo teikiamos galios, jokie antgamtiniai reiškiniai, stebuklai, negalimi. Tad kai tokiame Liurde ar Fatimoje Marija apsireiškia, kai ten jos apsireiškimams paliudyti daromi stebuklai, tai, aišku, jog pats Dievas jų nori, kad jam patinka, žmonių kreipimasis į Jo Sūnaus motiną. Jei to nenorėtų, jei tai nepatiktų, jei Marijos gerbimas, kaip Tamsta rašai, būtų stabmeldybė ir Dievo garbės plėšimas, Dievas nedarytų nė vieno iš aukščiau suminėtų antgamtinių stebuklų. Štai yra gyvenimo nesugriaujami faktai, kuriuos ir protestantiškasis pasaulis turėtų suprasti ir pripažinti, jei jam tikrai rūpi tikrasis tikėjimas. (Daug kas supranta ir padaro reikalingas išvadas, ačiū Dievui!).
Baigdamas norėčiau Tamstos paklausti, kaip gali nepatikti Dievui, kai mes kreipiamės į Mariją: "Sveika, malonės pilnoji. Viešpats su tavimi! Tu pagirta tarp moterų!" Juk Jis pirmas ją taip pasveikino ir pagerbė! Kaip gali nepatikti Kristui, kai mes mylime jo be galo mylėtą ir mylimą Motinėlę, kuri net pas patį "Dievą rado malonės" (Lk.)?
"Iš vaisių pažinsi medį," sako Išganytojas. Jums reiktų pažiūrėti, kokių vaisių yra atnešęs pasauliui Marijos gerbimas, tada vargiai bedrįstumėte Marijos garbinimą laikyti stabmeldybe ir Dievo įžeidimu.
Gerasis Viešpats tepadeda Tamstai rasti tikrąją tiesą!
Su tikra pagarba
Jonas Kidykas, S. ].
Prieš gyvenimo pabaigą viskas vyksta taip, kaip kaukių baliui baigiantis, kai kiekvienas nusiima savo kaukę. Tada visi pasirodo tokie, kokie iš tikrųjų yra.
Schopenhauer