Yra sakoma, kad visur pasaulyje rasi žydų, žvirblių ir lietuvių. Kadangi lietuvių emigracija niekados nebuvo tvarkoma, tai jie keliavo, važiavo ir emigravo, kur papuolė, kur juos kokios nors šalies agentai viliojo, kur kelionė buvo pigesnė arba kur visai nemokamai vežė. Po pirmojo karo JAV stipriai imigraciją sumažino, tai lietuviai pradėjo ieškoti kitų šalių, kurios atidarė duris. Lengviausia buvo emigruoti į Pietų Ameriką. Daugiausia lietuvių emigrantų pateko į Braziliją.
Brazilijos atradimas
Braziliją atrado 1500 m. Pedro Cab-ral. Jo ekspedicija susidėjo iš 13 laivų. Paskutinį sekmadienį prieš išplaukimą buvo didelės iškilmės Lisabonoje, kuriose dalyvavo pats karalius. Ekspedicijos vadovui Cabral buvo įteikta popiežiaus palaiminta skrybėlė, valstybės vėliava su karaliaus insignijomis ir Kristaus Ordino kryžius. Po pusantro mėnesio kelionės jie pasiekė Pietų Amerikos krantą toje vietoje, kur dabar yra Porto Se-guro, t. y. tarp Rio de Janeiro ir Salvador. Visi jautėsi kaip karžygiai, užkariavę Dievui ir Bažnyčiai naują kontinentą. Cabral pavadino naują žemę Vera Cruz, vėliau vardas buvo pakeistas į Santa Cruz ir pagaliau į Brasil. Šis žodis yra kilęs iš lotyniško "brassa" (žarija) ir jis buvo duotas dėl to, kad Brazilijoje auga raudonas, panašus į žariją, medis, iš kurio daro raudonus dažus.
Portugalams nebuvo lengva išlaikyti tas naujas žemes, nes jas norėjo gauti ir Olandija, ir Prancūzija, ir Anglija. Nuostabu, kaip tokia mažytė šalis, Portugalija, galėjo išlaikyti naujame kontinente tokią didelę koloniją. Kai Napoleonas užėmė daugelį Europos kraštų, tai monarkams pasidarė neramu ir jų įpėdinis pablogėjo. Tada ir Ispanijos bei Portugalijos kolonijos pasinaudojo proga tapti nepriklausomos.
Portugalijos karalius Jonas VI, kurs buvo persikėlęs gyventi į Braziliją, Europai išsivadavus iš Napoleono jungo, vėl grįžo į Lisaboną (1821 m.), bet savo sūnų Petrą paliko Brazilijoje. Visi greitai suprato, kad mažutė Portugalija negalės suvaldyti tos smarkiai besiplečiančios kolonijos. Atrodo, kad pats tėvas patarė sūnui užsidėti karūną, kad kas nors nepagrobtų Brazilijos. Petras tą ir padarė, ka-rūnuodamasis 1822 m. Brazilijos imperatorium. Po jo valdė jo sūnus Petras II. Monarkija tęsėsi 67 metus. Paskui po visokių triukšmų ir revoliucijų tapo respublika.
Brazilijos fauna
Kadangi kraštas labai didelis, tai ir klimatas labai įvairus. Drėgmės yra tris kartus daugiau negu Lietuvoje. Žemė labai derlinga. Kad Pietų Amerika, o ypač Brazilija, gyvūnijos atžvilgiu yra reikšminga, rodo faktas, kad zoologai visai sričiai davė net atskirą vardą, pavadindami ją Neotropikaline. Brazilijoje rasi tokių gyvulių, kokių niekur kitur pasaulyje nėra. Brazilija yra garsi šuninėmis beždžionėmis, kurias žmonės vadina makakais. Būdingas Brazilijai gyvulys yra tapiras (Tapirus americanus), čia vadinamas anta, tai yra pats didžiausias vietinės kilmės žinduolis. Kas nebus girdėjęs apie skruzdžių ėdiką, čia vadinamą tamandua? Visi prisimins iš zoologinių sodų keistą gyvulėlį, kuris ant kojų žemyn galva pasikabinęs valandų valandas išbūna nepajudėjęs, todėl ir gavo tinginėlio vardą. Čia yra sterblinių gyvulių, kaip ir Australijoje. Pumų, jaguarų ir ocelotų tik čia terasi. Jūrų kiaulytė, tiek nusipelniusi medicinai, taip pat gyvena Pietų Amerikoje. Ir pasakiškų vampirų, geriančių žmogaus kraują, tėvynė yra Brazilija. Brazilija yra paukščių karalystė, čia jų yra apie 1800 rūšių (Lietuvoje tik 470). Čia labai gausu papūgų ir mažučių kolibrų. Taip pat nepaprastas yra peteliškių gausumas ir įvairumas.
Flora
Brazilijoje priskaičiuojama apie 50.000 rūšių augalų. Ekvatoriuje auga kakao ir gumos medžiai cedrai, įvairūs riešutai. Didžiausi plotai yra apaugę bananais. Žmonės sako, kad kol Brazilijoje bus bananų, nereikės kęsti bado. Čia iš bananų miltų kepa tortus ir duoną. Bananų plantacijos tuo yra patogios, kad nereikia didelės priežiūros. Bananai čia yra neturtingųjų maistas, o Lietuvoje jų nusipirkdavo tik turtuoliai, nes buvo labai brangūs.
Brazilijoje yra auginama ir kava, bet ji nėra vietinis augalas, o importuotas iš kitur. Kavos medeliai yra labai jautrūs vėjams. Kartais jie užauga iki dešimt metrų aukščio, bet jų yra visokių rūšių, paprastai yra mažesni. Brazilijoje kavos medis labai gerai prigijo, dabar čia auginamos didžiausios kavos plantacijos, vis dėlto arabų kava yra geresnė už brazilų.
Kavos plantacijų prižiūrėjimas yra labai sunkus, baltieji nepakelia karščio, todėl prieš porą šimtų metų buvo į čia iš Afrikos atvežta daug negrų. Negrai čia buvo išlaikyti vergais iki 1888 m., nes plantacijų savininkai gąsdino valdžią, jog, panaikinus vergiją, sugriūtų valstybės ekonomija.
Brazilijos lietuviai
Lietuvių Brazilijoje yra priskaitoma virš 50 tūkstančių: Sao Paulo mieste — 30 tūkstančių, Brazilijos gilumoje — 20 tūkstančių, Rio de Janeiro mieste — tik apie 300 žmonių. Paskutiniaisiais metais tremtinių į Sao Paulo atvažiavo apie 400-500. Lietuviai pradėjo į Braziliją važiuoti 1926 m. Juos Brazilijos agentai kvieste kviesdavo, pradžioje apmokėdavo ir kelionę, prižadėdavo įsikūrimui visokias lengvatas. Daugiausia lietuvių apsigyveno Sao Paulo mieste, kur iš viso yra apie trys milijonai gyventojų. Tai yra didelis industrijos centras. Lietuviai ypač gausiai apsigyveno priemiestyje, vadinamame Vila Zelina, kurią jie juokais vadina vazelina. Kun. Suginto rūpesčiu čia buvo pastatyta bažnyčia. Parapija gyvuoja labai gražiai. Lietuvos konsulo A. Polišaičio rūpesčiu yra išlaikomos trys lietuviškos mokyklos. Prie jų steigimo daug yra prisidėjęs buvęs Lietuvos konsulas Dr. P. Mačiulis.
Kun. Ragažinsko rūpesčiu buvo pakviestos į Braziliją seselės lietuvės pranciškietės, kurios šiandien turi vaikų darželį, pradžios mokyklą ir gimnaziją su tūkstančiu mokinių. Parapijoje veikia labai geras choras, kurį kartais kviečiasi pagiedoti ir brazilų parapijos. Yra keletas lietuviškų draugijų ir organizacijų.
Čia atvykę tremtiniai, kurie galėjo, išvažiavo į JAV ar Kanadą, nes klimatas jiems yra per šiltas ir per drėgnas. Vis dėlto, nors klimatas čia nėra palankus, yra labai daug galimybių gerai įsikurti, nes kraštas labai turtingas. Tačiau nedaugelis pajėgia geriau įsikurti, nes trūksta pinigų įsigyti mašinoms. Teisingai kai kas pasako, kad Brazilija yra turtinga, bet jos gyventojai labai neturtingi.
Religijos srity teko matyti daug gražių dalykų, daug nuoširdaus pamaldumo, bet kadangi gyventojų skaičius sparčiai auga, tai nespėjama nei pakankamai bažnyčių pastatyti, nei kunigų išmokslinti. Jaučiamas labai didelis kunigų trūkumas. Labai plečiasi protestantizmas. įvairios JAV protestantų sektos aktyviai veikia ir turi pasisekimo.
Baigdamas prisimenu posakį: "Kam Dievas nori parodyti ypatingą malonę, siunčia jį į platų pasaulį." Tikrai, tai yra teisinga. Labai džiaugiuosi, kad turiu progos pamatyti gražiąją Braziliją ir kitas Pietų Amerikos šalis. Visi Pietų Amerikos lietuviai tikisi, kad ateinančiais metais. Tarptautinio Eucharistinio Kongreso proga, atvažiuos lietuvių ir iš JAV. Kongresas įvyks Rio de Janeiro mieste. Prižadame visus svečius priimti kuo nuoširdžiausiai.
J. Venckus, S. J.