GONE WITH THE WIND
Šis filmas nėra naujas, jis pagamintas 1939 metais, tačiau sutraukia daugiau žmonių, negu bet kuris naujas šių laikų filmas. Pagamintas pagal Margaret Mitchell knygą, jis toli gražu neprilygsta pačiai knygai, bet, palyginus su kitais, užima pirmą vietą filmų pasaulyje. Daug žavumo jam priduoda gražios Technicolor spalvos, stereofoniškas garsas ir platus ekranas. Yra gražiai atvaizduojamas civilinio karo laikotarpis. Pagrindinis asmuo— Scarlet, kurios vaidmenį labai gerai atlieka Vivien Leigh. Ji priverčia žiūrovą gėrėtis savo drąsa, bet drauge ir neapkęsti jos už laisvą elgesį ir už sulaužymą visų taisyklių. Clark Gable, vaidinąs Rhett Butler asmenį, visus patraukia į savo pusę, ir taip nejučiomis žiūrovas įsitraukia į vaizduojamą gyvenimą ir jame išbūna keturias valandas.
Jauna mergina Scarlet įsimyli Ashley ir bando jį prikalbėti pabėgti su ja, bet jis atsisako ir veda Melie, savo pusseserę, su kuria jis buvo susižiedavęs. Jam keršydama, Scarlet išteka už turtingo, bet visai nemylimo jaunikaičio. Iškilęs civilinis karas pareikalauja aukų, ir Scarlet lieka našlė. Jų ūkis tampa nualintas, ir graži našlė, nerasdama išeities, apgaulingu būdu prisivilioja kitos giminaitės turtingą sužadėtinį ir už jo išteka. Bet ir šis vyras greitai miršta, palikdamas ją jau antrą kartą našle. Scarlet vis tebemyli Ashley, bet Melie, jo žmona, švelni savo siela ir elgesiu, visai to neįtaria ir piktinasi įvairiomis kalbomis bei gandais. Čia pasimaišo Butler, kuris jau seniai mylėjo Scarlet. Kadangi jis labai apsukrus ir visuomet turįs pinigų, Scarlet sutinka būti jo žmona. Tačiau jos širdis linksta prie Ashley, ir vyras tai jaučia. Iš pradžių juos riša duktė, kurią tėvas myli ir net dievina, bet jos staigi ir nelaiminga mirtis visai suardo jų šeimą. Dabar ir Melie, laukdama antro kūdikio, apserga ir miršta prie Scarlet akių. Ashley, netekęs žmonos, nebetenka ir noro gyventi. Tik dabar Scarlet pamato, kad ji mylėjo svajonę, žmogų, kuris niekados neegzistavo. Ji sugrįžta ir bando išsiaiškinti su vyru, bet supykęs Rhett ją palieka ir išvažiuoja. Scarlet iš pradžiųnusimena, bet jausdama, kad ji dar jauna ir graži ir kad Rhett ją vis dėlto myli, nusprendžia grįžti į tėviškę ir tenai pagalvoti, kaip gauti atgal savo vyrą, kurį ji visą laiką mylėjo ir pati to nežinojo.
Kadangi visi artistai atlieka savo roles labai gerai ir per visą filmą išlaiko savo charakterį, filmas tikrai įdomus ir vertas pažiūrėti net tiems, kurie kinų nemėgsta ir jų nelanko.
SEVEN BRIDES FOR SEVEN BROTHERS
A. Gulbinsko nuotr.
Čikagos Vaikų Teatro šokėjos.
Filmas atvaizduoja 1840 metus, kai Amerikoje dar buvo kūrimosi laikotarpis. Septyni broliai, uždirbdami sau duoną sunkiu miškų kirtiko amatu, drauge gyvena kalnuose, mažoje trobelėje, žiemos metu visai atsiskyrę nuo gyvojo pasaulio. Kadangi jų namuose darbo daug, vyriausias brolis nuvažiuoja į miestą pirkti maisto ir susiranda žmoną, tvirtą, darbščią merginą, kuri moka ir valgį virti, ir drabužį plauti, ir nebijo paprakaituoti. Tačiau jų vedybinis gyvenimas eina sunkiai, nes darbo daug, o vyras žmoną teįvertina kaip darbo jėgą, bet ne kaip mylimą žmogų. Kantri žmona sutvarko namus, išmoko kitus šešis brolius pagrindinių mandagumo taisyklių, ir jie visi kartą išvažiuoja į miestą pasilinksminti. Čia viskas baigiasi muštynėmis, bet jaunieji vaikinai pasivagia sau patinkančias merginas ir parsiveža namo. Iš pradžių merginos spiriasi, verkia, nori grįžti namo, bet, atėjus pavasariui, jų visų jautri moters širdis suminkštėja ir įsimyli. Vyriausias brolis, kurs buvo supykęs ant žmonos ir išėjęs į kalnus, sugrįžta atgal pažiūrėti savo pirmgimės dukters, pajunta savo širdyje pasitenkinimą ir laimę, kuri kyla iš nuoširdžios ir užjaučiančios meilės. Filmas baigiasi gerai— visos merginos išteka už jas pavogusių vyrų, šešių brolių, kuriuos jos jau yra pakeitusios: iš neaptašytų storžievių padariusios žmones, mokančius mylėti ir gyventi.
Filmas neturi giliosminties ir nėra realus, bet gražus Cinemascope pagaminimas, smagi muzika ir reto grožio vaizdai žiūrovą patraukia ir sužavi, Jane Powell ir Keel Howard, pagrindiniai artistai, vaidina labai gerai ir patraukliai. Lietuviams šis filmas įdomus tuo, kad čia vaidina lietuvaitė Rūta Kilmonytė. Jos rolė gana svarbi, kurią ji atlieka puikiai.
BROKEN LANCE
Filmas su Robert Wagner, Jean Peters ir Richard Widmark. Atvaizduojamas gyvenimas emigranto, kuris su trimis sūnumis atkeliauja ir įsikuria Amerikoje. Veda indėnę ir savo bei vaikų darbu pasiseka jiems gerai įsikurti. Savo įtaka jis pagelbsti net draugams įsigyti aukštesnes vietas įstaigose. Jis susilaukia ketvirto sūnaus, kurį kaip jauniausią ir gudriausią labai myli. Ši nelygi meilė vaikuose sukelia rasinę neapykantą. Trys broliai nusistato prieš ketvirtąjį, turintį indėnų kraujo. Nors ketvirtasis sūnus yra gražus ir geras, bet net geriausi jo kaimynai nenori už jo leisti savo dukterų. Jie įsitikinę, kad bendrauti su indėnais yra žeminantis dalykas.
A. Gulbinsko nuotr.
Čikagos Vaikų Teatras, vaidinęs “Karalaitę Teisutę”. Vidury — Karalaitė Teisutė (Vita Pavilčiūtė) ir Danutė (Nijolė Šalkauskaitė).
Emigranto žmona indėnė yra labai puiki moteris, kuri labai myli savo vyrą ir stengiasi suprasti posūnius. Nors vyras labai myli savo žmoną ir neslepia, kad ji indėnė, bet žmonių akivaizdoje jis vadina ją ispane, nes, jo nuomone, yra garbė būti ispanų kilmės.
Filmas gražiai iškelia maišytų šeimų sunkenybes. Vaikai taip nusistoto prieš tėvą už visą jo tvarką namuose, už indėnę pamotę, už indėnų kilmės brolį, kad jie tėvą nužudo ir tą pat nori padaryti su jauniausiu broliu. Tačiau filme, kaip ir paprastai gyvenime, blogis nelaimi. Vy-riausias brolis įkrinta į duobę, kurią kasė indėnų kilmės jauniausiam broliui. Šis suranda mergaitę, kuri nežiūri rasinių skirtumų ir už jo išteka. Filmas patartinas suaugusiems, nes duoda progos truputį pagalvoti ir po kino.
BRIGADOON
Filmas su Gene Kelly, Van Johnson, Cyd Charisse. Atvaizduojamas meilės galingumas— jei tikrai myli, nieko nėra neįmanoma. Du amerikiečiai nuvažiuoja į Škotiją ir bemedžiodami girioje paklysta. Pavargę ir išalkę jie keliauja toliau per girią, kur arti nėra nei kaimo nei miesto. Tik staiga jie prieš save pamato mažą kaimelį, kurio žemėlapyje nematė. Įėję į kaimelį, jie pamato, kad viskas ten labai keista. Žmonės dėvi senoviškus rūbus, šoka senoviškus šokius ir jų bijo dėl jų išvaizdos. Nesuprantamas jiems tas keistumas, bet argi tuo daug rūpinsis amerikiečiai medžiotojai? Jie prisijungia prie minios ir drauge švenčia vestuves, atliekamas pagal senas tradicijas. Vienas medžiotojas įsimyli vietinę mergaitę, kuri jam vėliau atskleidžia paslaptį. Kaimas paskęsta ir tik kas šimtas metų iškyla vienai dienai. Šią dovaną kaimui yra suteikęs vienas šventasis, kuris norėjo kaimą išsaugoti nuo visų pasaulio blogybių, ir tai buvęs vienintelis būdas. Įsimylėjęs amerikietis nori pasilikti, bet draugas jį perkalba. Jis palieka mylimą mergaitę ir grįžta atgal į Ameriką prie savo sužieduotinės. Tačiau, čia sugrįžus, niekas jam nebesisekė ir jis net nebegirdėjo, kai sužieduotinė ar kiti žmonės kalbėjo. Visos jo mintys buvo Škotijoje ir jo ausyse nuolat skambėjo Brigadoon kaimelio kalbos ir dainos. Nebegalėdamas pernešti Amerikos miesto triukšmo, nusprendžia, kad jam reikia vykti į Škotiją ir pamatyti bent tą vietą, kur buvo Brigadoon ir kur jis pranyko šimtui metų. Jam ten nuvykus, sugrįžta kaimas, nes didelis jo ilgesys tai mergaitei jį prikelia. Po to ir amerikietis drauge su kaimu vėl paskęsta. Tai yra lengvo turinio dalykėlis. Kas mėgsta fantaziją, verta pasižiūlėti. Gražios spalvos ir kaimo gyvenimo paprastumas mieste triukšmo išvargintiems žmonėms gali suteikti poilsio.
SUSAN SLEPT HERE
Filmas skirtas suaugusiems, bet galima sakyti, kad nevertas žiūrėti niekam. Parodoma šių dienų Amerikos mergaitė, kuri daugiausia gyvena gatvėje, niekuo nepasitiki, viską žino. Ji įsimyli rašytoją ir už jo išteka. Tačiau rašytojas ją veda tik iš pasigailėjimo ir vėliau nori išsiskirti. Mergaitė nesutinka ir bando jį laimėti ilgesniam laikui. Taip viskas ir sukasi apie jos bandymus ir sapnus. Filme dalyvauja Dick Powell, Debbie Reynolds, Anne Francis. Vaidyba nebloga. R. irZ.
THE HIGH AND THE MIGHTY
Cinema Scope, Warners pastatymo filmas, pavaizduoja lėktuvo kelionę iš Honolulu į San Francisco. Filmas gamintas pagal Ernest Gann novelę, duoda progą įžvelgti giliau į žmogų. Gražiai parodoma keleivių ir lėktuvo darbininkų gyvenimas; sugedus lėktuvui, jie praranda lygsvarą ir parodo savo tikrąjį veidą. Čia iškyla didvyriai ir susmunka menkadvasiai.
William Wellman, šio filmo direktorius, pats būdamas geras lakūnas, visą filmą praveda retai įdomioje ir įtemptoje nuotaikoje. R. irZ.