1955 M. BIRŽELIO (JUNE) MĖN. VOL. VI, NO. 6

      Prisiminę liturginius Bažnyčios papročius, birželio mėnesi galėtume pavadinti kančios ir meilės mėnesiu. Po liūdnos gavėnios, kai buvo apmąstoma Kristaus kančia ir mirtis, po Velykų laikotarpio, kur triumfavo garbingas Kristaus prisikėlimas, Bažnyčia ypatingu būdu prisimena tą motyvą, kurs vertė Išganytoją kentėti ir mirti — Jo širdies meilę. Birželio mėnuo yra pašvęstas Jėzaus Širdžiai. Kai kam šis garbinimas gali atrodyti labai saldus, perdaug moteriškas ir davatkiškas, bet kas jo prasmę gerai supranta, žino, kad čia prisimenama visa tai, kas kilnu, gražu ir heroiška. Jėzaus Širdies garbinimas yra Jo heroiškos meilės garbinimas, tos meilės, kuri Ji nuvedė ant kryžiaus, kad tokiu būdu mes vėl taptume Dievo vaikai ir amžinos laimės paveldėtojai.

      Nežinia, ar tai atsitiktina, ar taip paties Dievo sutvarkyta, kad birželio mėnesis ir mums lietuviams tapo kančios ir meilės mėnesiu. Mes prisimename tą baisųjį birželį, kai šimtai ir tūkstančiai lietuvių buvo žudomi ir vežami į Sibirą. Ta baisi mūsų tautos tragedija yra jau įrašyta į istorijos lapus ir amžiams liudys apie mūsų brolių ir sesių kančias. Atplėšti kūdikį nuo motinos ir išvežti svetur yra labai žiauru ir baisu. Bet ir mūsų motinos Lietuvos vaikai buvo nuo jos prievarta atplėšti, išvežti ir žiauriausiai kankinami. Kankinami tik dėl to, kad jie mylėjo savo tėvynę. Juk tie, kurie jos išsižadėjo ir, kaip Judas, ją bei savo brolius pardavė, nebuvo tremiami nė kankinami.

      Taip, mylėti yra sunku! Tikra meilė reikalauja didžių aukų ir heroizmo! Nei tremtis nei kančia tėvynės meilės neišplėšia, ją gali tik padidinti. Tačiau yra vaikų, kurie, atskirti nuo motinos, ją užmiršta. Yra vaikų, kurie už gabaliuką sidabro ją parduoda, už kąsnelį skanesnio valgio jos išsižada. Tur būt, tarp mūsų nebus tokių. Tas baisusis birželis teprimena mums tautos kančią ir tesustiprina tėvynės meilę. Kančioje gimusi meilė yra tvirčiausia ir pastoviausia.

Redaktorius