Spausdinti

CINERAMA HOLIDAY

      Paskutiniaisiais metais buvo stengiamasi patobulinti kinematografo meną ir techniką, kad žiūrovams būtų galima duoti vis natūralesnį ir didingesnį vaizdą. Buvo mėginta atvaizduoti trečiąjį matavimą, vartojant specialius akinius. Šiuo būdu buvo pagaminta keletas filmų. Pradžioje, žinoma, sukėlė publikos susidomėjimą. Bet niekam tai nepatiko, nes atrodė labai primityvu, nenatūralu: tai buvo tik akių ir nervų gadinimas, todėl visai nenuostabu, kad tuos trijų matavimų filmus, žiūrimus pro specialius akinius, jau reikia laikyti istoriniu dalyku, niekas jų daugiau negamina, nes niekas jų daugiau nežiūrėtų.

      Didelis filmų patobulinimas buvo ir yra Cinemascope. Žymiai didesnis ekranas, galingesnis balsas ir natūralesnis vaizdas kiekvienam patinka. Šiuo būdu yra gaminama vis daugiau ir daugiau filmų. Bet didingiausią vaizdą, tur būt suteikia Cinerama. Tai yra labai sudėtinga filmų gaminimo ir projektavimo technika. Visai nenuostabu, kad šiam tikslui yra pritaikyta tik po vieną teatrą didesniuose Amerikos miestuose. Iki šiol šiuo būdu yra pagaminti tik du filmai: "This is Cinerama", kurs buvo rodomas apie porą metų ir niekuomet netrūko žiūrovų, ir šiais metais pradėtas rodyti antras filmas "Cinerama Holiday". Iki sulauksime trečiojo, tur būt, praeis bent metai.

      Tiek pirmasis, tiek antrasis filmas daug nesiskiria. Tiek pirmajame, tiek antrajame rodomi įvairūs gamtos vaizdai ir atskiri įdomūs gyvenimo momentai. Antrajame buvo stengtasi sukurti tam tikrą tęstinumą, parodant jaunavedžių porą, važinėjančią po pasaulį ir lankančią gražiausias ir įdomiausias vietas. Bet tai yra tik tam tikra fikcija: jokio tęstinumo čia nėra, nes minėtų jaunavedžių lankomos ir filme rodomos vietos nieko bendra tarp savęs neturi. Bet argi tai būtina? Gal kaip tik daugeliui yra įdomiau, kai nėra tęstinumo ir vienodumo, bet spalvingiausias įvairumas.

      "Cinerama Holiday" tikrai suteikia šventadienišką nuotaiką, čia kiekvienas žiūrovas gali rasti ką nors, kas jam įdomu. Vienam patiks grakščios čiuožėjų figūros fantastiškoje St. Moritz čiuožykloje, kitą sužavės šveicarų dainos ir papročiai, trečias susikaups, matydamas iškilmingas Mišias Notre Dame katedroje ir klausydamasis berniukų choro. Viskas yra gražu ir didinga. Gal būt, Cinerama paprastiems filmams ir netiktų, nes čia turi būti kažkas nepaprasta, nekasdieniška, didinga. Paprasto gyvenimo scenos čia prapultų ir gal nesiderintų prie milžiniško ekrano, prie galingo balso ir prie labai plačios apimties vaizdo.

      Techniškų netobulumų, žinoma, dar yra. Kaip pirmame, taip ir antrame filme, nepajėgta taip suderinti projektavimo iš trijų aparatų, kad būtų tobulai vientisas vaizdas. Ribos tarp trijų atskirų projekcijų aiškiai matyti. Visas didžiulis ekranas, atrodo, sudėtas iš trijų dalių, kurios trupučiuką juda ir kartais trukdo vaizdą, ypač tokiais iškilmingais momentais, kaip Mišios Notre Dame katedroje. Gal ilgainiui ir šie maži netobulumai bus išlyginti.

      Kas nueis šio filmo pažiūrėti, neapsivils. Tai yra technikos stebuklas, kuriuo galime didžiuotis. Taip pat ir parinkti vaizdai yra gana vykę. Žinoma, ne kiekvienam viskas patiks, bet filmo gamintojai žinojo, jog Amerikoje yra labai skirtingų žmonių su skirtingais skoniais, todėl stengėsi kiekvienam patiekti tai, kas jam būtų įdomu.

MAMBO

      Šis filmas nei akies nesužavės (nespalvotas), nei protui daug naudos neduos, nes nėra jokios ypatingesnės ir vertingesnės idėjos. Pagrindiniai artistai: Silvana Mangano ir Vittorio Gassman. Jau tik šių artistų vardai kalba apie gerą vaidybą. Bet kai gero turinio nėra, tai nė geriausias artistas stebuklų nepadarys. Ar filmas duos kokios nors naudos ar ne, daug priklausys ir nuo žiūrovo nuotaikos. Jeigu, uždangai nusileidus, mintimis perbėgsi visą filmą ir, nesigilindamas per daug į smulkmenas, norėsi susidaryti bendrą vaizdą, gal nejučiomis pradėsi niūniuoti Maironio "Sunku gyventi žmogui ant svieto". Pamatysi ir suprasi, kad yra tiek daug įvairių smulkmenų šiame pasaulyje, kurios gali apkartinti žmogaus gyvenimą, jeigu jis nebus vairuojamas aiškios idėjos.

DADDY LONG LEGS

      Spalvotas Cinemascope filmas. Nebloga muzika. Vaizduojama aštuoniolikmetė našlaitė (Leslie Caron), kurią paima globoti ir leisti į mokslus jau pagyvenęs milijonierius (Fred Astaire). Turinys ir vaidyba persunkta švelnia, kartais šiek tiek humoristiška nuotaika. Kas matė kelis filmus su Leslie Caron ir susižavėjo jos vaidyba bei asmenybe, nenusivils nuėjęs pažiūrėti šio filmo. Filmas gali patikti tiek suaugusiems, tiek ir jaunimui.

INTERRUPTED MELODY

      Spalvotas Cinemascope muzikinis filmas. Turinys paimtas iš buvusios Metropolitan operos solistės Marjorie Lawrence gyvenimo. Pačioje savo karjeros viršūnėje ji suserga polio liga. Gražiai atvaizduojama, kaip ji vėl grįžta į sceną sėdimame vežimėlyje. Dainuojamos ištraukos iš operų: Bohema, Madame _ Butterfly, Tristanas ir Izolda ir kt. Solistę vaidina Eleanor Parker, bet operų arijas dainuoja Eileen Farrell. Tiek pirmosios vaidyba, tiek antrosios dainavimas yra pasigėrėtini.

SOLDIER OF FORTUNE

      Kinijos aplinka dideliame Cinemascope ekrane jau patenkina žiūrovo akį, nors ir nieko daugiau filme nebūtų. Turinys imtas iš Ernest K. Gann novelės. Pagrindiniai artistai, Susan

      Hayward ir Clark Gable, savo vardams gėdos nedaro. Iš filmo galima susidaryti šiokį tokį vaizdą apie Kinijos komunistus, prieš kuriuos yra bejėgiai Anglijos ir Amerikos valdininkai. Netrūksta žiaurumų ir korupcijos. Atrodo, kad filmo direktoriai stengėsi veiksmą kreipti kaip galima geresne linkme, bet, norėdami sekti minėtos novelės turinį, negalėjo išvengti vienos kitos morališkai nepateisinamos aplinkybės.

STRATEGIC AIR COMMAND

      Filmas, supažindinąs žiūrovą su moderniąja Amerikos aviacija. Todėl nežinia, ar čia pagrindiniais veikėjais laikyti puikiai savo vaidmenis atliekančius artistus, James Stewart ir June Allyson, ar ore skraidančius didingus moderniškiausius karo lėktuvus. Filmas visiems įdomus ir patartinas tiek puikiu pastatymu, tiek pagrindine mintimi, tiek gražiu, šen ar ten pasitaikančiu humoru.

THE PRODIGAL

      Nežiūrint didingo ir pompastiško pastatymo, vis dėlto reikia jį laikyti menkos vertės filmu. Nors siužetas imtas iš Šv. Rašto, bet tai yra tik profanacija tos gražiausios ir jautriausios Kristaus papasakotos istorijos apie sūnų vėjavaikį. Visas filmas sukasi tik apie vėjavaikio sūnaus (Edmund Purdom) ir pagonių meilės deivės vyriausiosios vaidilutės (Lana Turner) meilės istoriją. Šių abiejų pagrindinių artistų vaidyba labai gera, bet ji neduoda svorio tuščiam turiniui. Meilės deivės vyriausioji vaidilutė savo apsirengimu ir elgesiu yra daugiau panaši į kabareto šokėją. Filme pasitaiko gana daug žiaurių vaizdų ir žudymų,    J. V.