Spausdinti

NOT AS A STRANGER

      Morton Thompson o plačiai skaitomas romanas — gausių minių žiūrimas ekrane. Gilesnio įspūdžio šis filmas nepalieka, nes pasąmonėje daug panašių anksčiau matytų vaizdų. Vaizduojamas jauno medicinos studento gyvenimas. Jis atkakliai siekia savo tikslo — tapti geru gydytoju. Šitas jaunuolis, norėdamas pasiekti savo tikslą, veda nemylimą mergaitę, turinčią daug pinigų. Visą laiką jis temato savo profesiją ir jai aukoja viską, visai ignoruodamas žmoną. Tik nepasisekusi operacija, atrodo, atidaro jam akis, sugriauna jo per didelį savimi pasitikėjimą. Ieškodamas paguodos, jis grįžta pas savo ištikimą gyvenimo draugę.

      Labai gera, natūrali Olivijos de Havilland vaidyba. Patrauklus yra Frank Sinatra epizodinėje rolėje.

LADY AND THE TRAMP

      Šį kartą genialusis Walt Disney savo gyvuliukams duoda tokį žmogišką charakterį ir tokią galvoseną, kad ir suaugęs žmogus nuoširdžiai įsijaučia į vaizduojamą šunų gyvenimą. Jo veikėjai neišdykauja ir nelaksto beprasmiškai, kaip ankstyvesnių komedijų pelytės, kiauliukės ir šuniukai. Kiekvienas jų yra savito charakterio: net juodasis skotiškas terieras kalba gryniausiu škotišku akcentu, o rusiškas vilkinis šuo Boris truputį šlubuoja anglų kalboje. Jų veiksmai logiški, pateisinami. Gerų namų šunes mandagūs, išauklėti, o benamiai — akiplėšos ir cinikai. Viena, kas būtų galima prikišti, tai įvedimas tos baisios, per didelės, raudonakės žiurkės, kuri, lygiai kaip "Pinnocchio" banginis, nereikalingai gąsdina vaikus, o suaugusiems palieka nemalonų įspūdį.

      Muzikiniai "Lady and the Tramp" neprilygsta ankstyvesniems "Pinnoc-chio" ir "Snieguolei". Čia yra tik komiška trumpa Siamo kačių dainelė ir rafinuoto Pekingezo šlageris. Įdomi yra sugautų šunų "rauda". Be abejo, šis filmas bus puiki pramoga jaunajam žiūrovui.

MADDALENA

      Gražus, spalvotas italų filmas, atvaizduojąs jaunos mergaitės grįžimą iš nuodėmingo gyvenimo. Veiksmas vyksta mažame italų bažnytkaimyje Didįjį Penktadienį. Kiekvienais metais ten būdavo ruošiama Sopulingosios Motinos procesija. Nesant tinkamos mergaitės tame bažnytkaimyje vaidinti Sopulingąją Motiną, šiam vaidmeniui pasisiūlo iš kitur atvykusi jauna ir graži mergaitė Magdalena. Ji buvo prostitutė, pergyvenusi žiaurių tragedijų ir pilna neapykantos prieš Dievą ir ypač prieš Mariją. Ji, keršydama Marijai, norėjo apsivilkti Nekaltai Pradėtosios rūbu ir eiti procesijoje. Klebonui ji melavo, sakė gyvenanti pas seseris. Žmonės taip pat apie ją nieko nežinojo, bet buvo labai nepatenkinti, kad neatsirado jų bažnytkaimyje tinkamos mergaitės vaidinti Mariją. Filme labai puikiai atvaizduotas tamsios italų liaudies fanatizmas ir veidmainiškumas.

      Magdalena (Marta Toren), apsivilkusi baltu rūbu ir mėlynu apsiaustėliu, tikrai atrodė kaip Madona. Žmonės, kurie prieš ją murmėjo ir keikė kleboną, dabar pradėjo isteriškai garbinti "Madoną". Magdalena, vaidinusi Mariją, pajuto norą grįžti prie Dievo. Atliko pas kleboną išpažintį, pasipasakodama visą savo praeitį ir savo blogą intenciją iš keršto vaidinti Madoną. Klebonas ją išrišo ir leido, nežiūrint jos nuodėmingos praeities, vaidinti ir toliau Madoną. Bet tas Magdalenos grįžimas iš nuodėmingo gyvenimo nepatiko gašliam ir turtingam seniui, kurs vienas tame bažnytkaimyje žinojo Magdalenos praeitį. Nesutikus Magdalenai su juo nuodėmingai elgtis, paskelbia procesijoje jis visiems žmonėms, kad Magdalena yra prostitutė. Liaudis griebia akmenis ir nori ją užmušti. Magdalena bėga į laukus, o įtūžusi minia ją vejasi. Pagaliau, netekusi jėgų, Magdalena prisiglaudžia prie pakelėje esančios Marijos koplytėlės ir sukniumba nuo minios sviestų akmenų. Atbėga klebonas ir ją mirštančią dar palaimina, sugėdydamas savo parapijiečius, kuriems yra taip svetimas Dievo gailestingumas.

      Filmas skiriamas suaugusiems, nes vaikams jis bus nesuprantamas ir neįdomus, bet suaugusieji galės daug ko pasimokyti. Puikiai atvaizduotas klebonas (Gino Cervi), kurs visuomet yra protingas, ramus, taktiškas tarp tos fanatiškos tamsios minios. Marta Toren vaidina be priekaištų. Įdomu pastebėti, kad filme vaidina ir lietuvių kilmės artistas J. Šernas. Jo vaidmuo nedidelis, bet simpatiškas.

SON OF SINBAD

      Labai daug prieš šį filmą kovota, bet kažin ar su pagrindu? Žinoma, pagrindas yra labai rimtas: šis filmas yra toks tuščias ir neįdomus, kad tikrai verta prieš jį kovoti, norint apsaugoti žiūrovus nuo leidimo brangaus laiko visiškai veltui. Tačiau jeigu kas jame įžiūri kokį nors ypatingą nepadorumą, ypač rūbų atžvilgiu, atrodo, kad tokios rūšies filmus galima skaityti dešimtimis. Toji per didelė kova gal kai kam sukelti smalsumą ir norą šį filmą pamatyti, nes "uždraustas vaisius" atrodo skanesnis. Bet kas šiam smalsumui pasiduoslabai apsivils. Filme nėra jokio turinio, jokios minties, jokio įdomumo. Žiūrint šio filmo, atrodo, kad Hollywoodo artistai, po sunkaus dienos darbo, nori pailsėti ir, visi susėdę, leidžia laiką be jokio tikslo, be jokios programos, neprotingai ir nesąmoningai. Nesvarbu kokių tikslų vedinas nueisi šio filmo pažiūrėtikiekvienu atveju tikrai gailėsies.

SVENGALI

      Filmas suktas pagal George Du Murier fantastinį veikalą. Istorija sukasi apie pereitame šimtmetyje Paryžiuje gyvenusį hipnotizuotoją — muziką Svengali ir gražią pozuotoją Trilby. Svengali myli Trilby, bet mergaitė tik juokiasi iš nepatrauklaus barzdoto hipnotizuotojo. Ji myli jauną anglą dailininką Billy, kurs nori ją vesti. Tuo tarpu atvažiuoja iš Londono turtuolė Billy motina ir prašo Trilby palikti jos sūnų ramybėje. Trilby skaudžiai pergyvena atsiskyrimą. Ji susitinka vėl Svengali. Svengali ją užhipnotizuoja, ir ji tampa puiki dainininkė. Bet ji tol gali dainuoti, kol yra Svengali hipnozėje. Vieno koncerto metu Londone Svengali miršta. Tuo pat metu Trilby netenka balso. Ji suserga, ir gydytojai nieko negali padėti. Paskutiniu momentu atskuba prie jos ilgai savo mylimosios ieškojęs Billy, ir Trilby pasveiksta.

      Filmas gražiai pastatytas. Patrauklios spalvos, daug muzikos, labai malonus pažiūrėti.    I. V.