Praėjusių metų paskutiniame numeryje buvome davę jaunimui keletą klausimų. Pirmajame buvo klausiama, koks yra skirtumas tarp lietuvių ir amerikiečių berniukų ir mergaičių. Jau atėjo keletas atsakymų, kuriuos visus sugrupavus, štai ką galima pasakyti:
1. Lietuviai yra mandagesni.Beveik visi pastebėjo tai, kad lietuvių jaunimas mandagiau elgiasi tarp savęs, o taip pat ir su tėvais bei vyresniaisiais. Kai kurie šį faktą mėgino aiškinti amerikiečių naudai tuo, kad jie atrodo kartais nemandagesni tik dėl to, jog yra daug paprastesni ir natūralesni už lietuvius. Lietuviai esą labai ambicingi, pilni puikybės, ypač mergaitės labai įsivaizduojančios ir nenorinčios su bet kuo kalbėti. Tačiau ir tie, kurie teigė, jog lietuviai yra mandagesni, su liūdesiu pareiškė, kad dabar jau tas mandagumas pradeda nykti, vis daugiau įsivyrauja storžieviškumas, brutalumas, negerbimas kitų. Tai esanti svetimųjų įtaka.
2. Lietuviai kultūringesni.Jie yra daugiau apsiskaitę, daugiau išsilavinę, daugiau domisi rimtesniais dalykais. Amerikiečiai tesidomį tik Hollywoodu. Taip pat lietuviai daug tvarkingesni apsirengime. Amerikiečiai jokio dėmesio nekreipia į rūbus, kartais į kultūrinius parengimus eina taip apsirengę, lyg kad eitų dirbti į fabriką. Kalboje vartoja daug nekultūringų, negražių žodžių. Bendrai, lietuviai yra gilesni, o amerikiečiai paviršutiniškesni visuose dalykuose.
3. Lietuvaitės yra kuklesnės, bet ambicingesnės už amerikietes.Beveik visi pripažįsta, kad lietuvaitės dar yra kuklesnės ir santūresnės už amerikietes, dar visiškai neužmiršusios lietuviškų papročių, tačiau dažnai vaidinančios dideles damas. Atrodo, kad jų ambicijai svetima įtaka jokios naudos nedavė, tačiau mergaitės labai pasidavė svetimai įtakai savo apsirengime ir pasipuošime. Užmiršę lietuvaitės natūralų grožį, jos smarkiai padeda sekti Hollywoodo žvaigždes, dažosi, grimuojasi, rūko. Tad kai kurie klausia, ar dar ilgai mūsų lietuvaitės pasiliks kuklesnės už svetimtautes, ar gal greitai jas pralenks.
4. Amerikiečiai religingesni. Visi sutinka, kad Amerikos jaunimas daugiau praktikuoja religiją, dažniau eina prie sakramentų, bet drauge ir pastebi, kad jų religinė praktika esanti paviršutiniška. Lietuviai rečiau eina prie sakramentų, bet geriau jiems prisiruošia ir geriau supranta jų reikšmę.
Jokių komentarų šiuo kartu nepridėsime. Laukiame daugiau pasisakymų taip pat ir kitais klausimais. Kitą kartą plačiau visa tai panagrinėsime.
Redakcija