WAR AND PEACE
Monumentalinis ir epinis romanas, vardu "Karas ir Taika", kuriame Tolstojus genialiu sugebėjimu parodė istorijos fatališkumą ir išreiškė didžiųjų gyvenimo veiksnių — karo, taikos, meilės, ambicijos, aukos ir beprotybės — santykį bei susikryžiavimą, yra perdirbtas į filmą, susilauksiantį kontroversinių ir prieštaraujančių atsiliepimų. Apie 1200 romano puslapių sukrauta į 3 valandas ir 28 minutes. Iš 69 svarbesniųjų romano veikėjų liko tik 23. Bet mums atrodo, kad — turint galvoje gigantines įvykių atkūrimo sunkenybes — filmas reikia laikyti labai nusisekusiu.
Tolstojaus nepažįstančiam žiūrovui šis filmas bus ypatingai įdomus, nes jame labai gausu spalvingų ir pulsuojančių kontrastų, kai ydos raizgosi tarp dorybių, ir virš žmogaus gyvenimo komplikacijų kabo grėsmingi karo, kančios ir mirties debesys. Tolstojų skaičiusiam žiūrovui teks šiek tiek nusivilti, nes ekrane matomi veikėjai ne visur ir ne visada atitiks romano tipus: kai kur jiems truks gylio, specifinio slaviškumo, o kai kur — laiko išsivystyti.
Audrey Hepburn — nepaprastai vykusi kaip Nataša Rostov. Jos retas talentas, kuris ne tik tampa vaidinamuoju asmeniu, bet kartu auga, paslaptingai keičiasi ir bręsta. Tą patį reikia pasakyti apie Henry Fondą, kurio sukurtasis Pierre Bezuchov mums atrodo labai artimas romano tipui. Labai geras Mel Ferrer kaip princas Andrius Bolkonsky. Savo vietoje Vittorio Gassman ir Anita Ekberg, kaip temperamentingieji Karuginai — be principų ir be skrupulų. Neblogas Herbert Lom Napoleono asmenyje. Labai mielas John Mills kaimiečio Platek vaidmenyje, nors jam duota, palygint, maža laiko organiškai atverti religinę savo gyvenimo filosofiją. Daugelio žiūrovų atmintyje ilgiau pasiliks Oscar Homolka, vaizduojąs senąjį generolą Kotuzov. Kai girdi jo neatšaukiamąjį sprendimą, prieš akis atsistoja milžiniška Napoleono invazijos grėsmė ir kone visagalė vieno žmogaus išmintis: "Ko nori armija? Būti sunaikinta? Ir ji bus sunaikinta, jei dabar stos prieš Napoleoną. Ko nori Caras? Sosto netekti? Ir jis neteks jo, jei dabar išeisime prieš prancūzus. Ko nori visa tauta? Tapti vergais? Ir vergais ji taps, jei dabar kovosime. Aš noriu duoti Rusijai tai, ko ji iš tikrųjų nori: taikos laisvėje. O tai bus tą dieną, kai žemėje neliks nė vieno prancūzo. Bet šiandien — traukimės!"
Didžiausią įspūdį žiūrovui padarys blizgantys Maskvos baliai, pistolietų dvikova šaltoje žiemos aušroje, o ypač masinės karo scenos ir tragiškasis prancūzų traukimasis. Labai prasmingas paskutinis filmo momentas, kai Nataša susitinka iš karo grįžtantį Pierre ir, rodydama karo griuvėsius, jam sako: "Tu esi kaip šis namas: daug pergyvenai, matosi žaizdos, bet tu tebestovi".
Nuotaikingą ir saikingą muzikinį foną davė Nino Rota. Labai sumaniai filmą režisavo King Vidor. (Technicolor - Vista Vision)
CASA RICORD1
Kiekvienas muzikos mylėtojas turės pagrindo pasidžiaugti šiuo filmu, kurį pagamino Ponti-De Laurentiis, ne vien dėl Rossini, Puccii, Donizetti, Bellini ir Verdi muzikos, bet ir dėl pasaulinio garso balsų, kurie priklauso Renatai Tebaldi, Tito Gobbi, Mario del Monaco ir kt.
Filmo turinys kalba apie senąjį Ricordi, kuris — įsigydamas pirmąją Milane gaidoms spausti mašiną — tapo ne tik vienintelis La Scala operos gaidų spausdintojas, bet ir davė pradžią Ricordi Namų tradicijai, kuri — be muzikos spausdinimo — pasiėmė globoti Italijos operinės muzikos genijus, sudarydama sąlygas jų muzikos išpildymui. Labai gražūs pirmojo Ricordi žodžiai: "Nesvarbu, ar tu esi muzikos genijus, ar tik svajotojas. Jei tikrai myli muziką, tau atviros šių namų durys."
TEA AND SYMPATY
Seksualizmu perkrauta drama, kuri prieš keletą metų susilaukė didelio populiarumo ir neįprastai ilgo dėmesio New York'e, pasirodo ekrane kondensuota ir apvalyta. Čia sprendžiama gana opi problema. Aštuoniolikametis kolegijos studentas — Tom Robinson Lee — nepritampa prie studentų daugumos, nes jis nėra "a regular guy" — toks, kaip kiti. Jis nesidomi futbolu, nešioja ilgus plaukus, klausosi tik klasikinės muzikos ir skaito poeziją.
Viso šito negali suprasti net jo paties tėvas, nekalbant apie visus kitus. Bet jį supranta antru kartu ištekėjusi moteris — Laura Reynolds, kurios pirmasis vyras buvo panašus aštuoniolikametis, su panašiomis problemomis. Ilgainiui tarp jos ir jo išsivysto savos rūšies intymumas, kuris filme perteiktas su skoniu ir diskretumu. Laura Reynolds bando jam padėti pereiti tą tiltą, kuris jungia du krantu: vaikystę ir vyro amžių, paaukodama savo moterystę.
Visa nelaimė, kad pagrindinė filmo mintis remiasi panseksualizmo teorija, jog seksualinis patyrimas yra trumpiausias kelias į subrendimą. Šis neteisingas tvirtinimas duoda visai filmo raidai nepriimtiną charakterį ir klaidingą išvadą. (CinemaScope)
AWAY ALL BOATS
Tam tikra žmonių kategorija mėgsta karinio turinio filmus ir kažkodėl jiems ypatingai didelių reikalavimų nestato. Pamatę filmą, vardu "Away All Boats", jie sutiks, kad jis nėra toks geras, kaip garbingi pirmatakai: "Caine Mutiny" arba "Mister Roberts", bet nėra ir toks blogas, kad jo nebūtų galima vadinti pasisekusiu vidurkiu. Turinys nėra nei subtilus, nei sudėtingas. Pagrindiniai veikėjai nepasižymi nei kraštutinumais, nei neįprastais idealais, bet jie atstovauja žmoniją įsijautusiai ir nepretenzingai.
Pagrindinį įdomumą filmui duoda Amerikos karo laivynas 1955 metų manevruose, kai 200 laivų ir 10.000 marinų dalyvavo invazinio tipo pratimuose. Autentiškos scenos iš praeities karo su Japonais, gelbėjimo misijos ir savižudžiai Japonų lėktuvai, mirtinu įkyrumu ieškantys savo aukos, prisideda prie bendro įspūdžio ir realistiškai ir šiurpulingai. Romantinis fragmentas, lyg jėga prikergtas prie šiaip jau vientiso filmo, jam nieko neprideda ir nieko neatima.
Bruno Markaitis, S. J.