Spausdinti

I'LL CRY TOMORROW

     Giliai prasmingas filmas, suktas pagal Lillian Roth autobiografinę knygą, vardu "I'll Cry Tomorrow""Rytoj aš verksiu". Taip motina ją verkiančią ramindavo, kai Lillian buvo dar maža mergaitė. Motina buvo ištekėjusi už aktoriaus, kurio ambicija buvo didesnė už jo talentą. Pastebėjusi savo mergaitėje stiprių vaidybinių duomenų ir muzikalumo, ji dėjo visas pastangas padaryti iš dukters Broadway ir Hollywood žvaigždę.

     Motinai pasisekė. Lillian Roth, sulaukusi 18-os metų, buvo žvaigždė, o 21 -ų metų ji jau turėjo banke milijoną dolerių, ir verkti — nei šiandien, nei rytojjai priežasties, rodos, nebuvo.


 

Praėjusiu Kalėdų proga Prezidentas Eisenhoweris žmonėms, esantiems ųž Geležinės Uždangos, per radiją pasakė:

“Kalėdų laike aš noriu, kad jūs žinotumėte, jog Amerikos žmonės supranta jūsų vargus, kuriuos kenčiate, ir drauge prisideda prie jūsų rūpesčių atstatyti asmenines laisves ir politinę laisvę ir su jumis tiki, kad pagaliau teisingumas užviešpataus ir vėl jus grąžins i laisvų pasaulio tautų tarpą.”


     Jos gyvenimas susvyravo iš pamatų, kai mirė sužadėtinis David. Ši mirtis įstūmė ją į valią paralyžuojančios apatijos prarają. Užaugusi teatro užkulisiuose, matydama tėvų nelaimingą moterystę ir moralinį teatrinio pasaulio nepastovumą, neturėdama religijos ir antgamtinio principo, Lillian Roth palūžo. Slaugė, matydama jos neviltį ir žudančią įtampą, pradėjo jai duotivietoj miego vaistųdegtinės. Nuo čia prasidėjo jos kelias į nevilties pakalnę. Ji tapo alkoholike. Norėdama nusikratyti juoda melancholija, užmiršti pergyventą tragediją, ji gėrė dieną ir naktį.

     Šitame stovyje ji susituokė su pirmuoju vyru ir tai suprato, tik išsiblaiviusi. Ši moterystė baigėsi skyrybomis, kaip ir kitos trys. Priežastis: besaikis gėrimas. Vienas jos vyrų buvo sadistas ir avantiūristas, kurio rankose ji kentėjo pragarą, neteko viso turto ir — nuo jo bėgdamapasislėpė miesto padugnėse.

     Ji perėjo visą alkoholiko kryžiaus kelią: chronišką nemigą, šiurpulingas depresijas, haliucinacijas, psichiatrijos ligoninę ir sunkiai suvaldomą norą nusižudyti. Atsidūrusi žmogiškosios mizerijos pačiame dugne, ji kreipėsi į AAAlcoholics Anonymousreformatų alkoholikų organizaciją. Čia ji atgimė, bet jos kelias atgal buvo labai sunkus. Šimtai draugų ir draugių, ją pamatę, nusisukdavo į kitą pusę. Norėdama grįžti į teatrinę profesiją, ji nuolat susitikdavo su abejingumu ir nepasitikėjimu, kurie ironiškai šypsodavosi kitų žmonių akyse. Daug kur ją palydėdavo matematiška, bet ne visados teisinga formulė, kad, girdi, kas kartą buvo alkoholiku, tas visados bus alkoholiku.

     Lillian Roth nugalėjo alkoholį. Televizijos programoje, vardu "This is Your Life", sukaupusi visą savo drąsą ir nusižeminimą — prieš 40 milijonų žiūrovų — ji papasakojo savą ilgų metų krizę ir prisikėlimą. Šituo momentu filmas ir baigiasi.

     Bet knyga tęsia toliau. Lillian ištekėjo už buvusio alkoholiko, kurio pagalba ir pasiaukojimas padėjo jai prisikelti. Su juo ji daug pasidarbavo ir tebesidarbuoja Alcoholics Anonymous organizacijos išsiplėtimui visame pasaulyje. Būdama žydė, ji tapo katalike ir grąžino Bažnyčiai savo vyrą, kuris buvo nepraktikuojąs katalikas.

     Mes minime ir šiuos filme nesančius faktus, kad jos grįžimas ir pergalė šviestų pilnu grožiu ir jėga. Susan Hayward vaidina Lillian Roth kompetentingai ir įtikinančiai.

     Filmą siūlome visiems, kurie pripažįsta, kad verkti bus galima rytoj, o šiandien reikia juoktis, nors ir pro ašaras. Bet ypatingai siūlome tiems, kurie mano, kad jų sunkenybės yra žymiai didesnės už kitų žmonių. Šis filmas yra naujas dvasios jėgos įrodymas, kurį taip gražiai išreiškė šv. Povilas: "Visa galiu Tame, kurs mane stiprina."

Bruno Markaitis, S. J.

GUYS AND DOLLS

     Samuel Goldwyn išleido penkis milijonus dolerių, iki šis Cinema-Scope filmas pasiekė ekraną. Šita reikšminga suma ir gana gausi propaganda gal ir yra pagrindinės priežastys, kad net ir rytinėmis valandomis prisipildo kinų salės, kur šis filmas yra rodomas. Žinoma, nereikia pamiršti nė pagrindinių artistų: Marlon Brando, Jean Simmons, Frank Sinatra ir Vivian Blaine. Be abejo, šie vardai pritraukia daug publikos.

     Ką būtų galima apie šio filmo vertę pasakyti? Ar yra pateisinamas toks susidomėjimas juo? Kaip apie daugelį šių dienų amerikietiškų filmų, taip ir apie šį galima tiek pasakyti, kad pastatymas yra didingas, vaidyba puiki, įvairumas nepaprastas, tačiau — turinio ir ypatingos minties čia neieškok, ne tam tikslui jis pagamintas. Fabrikų mašinų išvarginti darbininkai ir visą dieną įstaigose nervus gadinusios sekretorės nori vakare praleisti vieną kitą valandėlę be jokio rūpesčio, be jokios sunkesnės minties, pusiau nesąmoningai. Filmų gamintojai tai žino, todėl šiam tikslui ir stengiasi patarnauti. Nuėjęs pažiūrėti "Guys and Dolls", nė nėjusi, kaip prabėgs pustrečios valandos. Eidamas iš salės, savęs paklausi, ką esi matęs. Tur būt, turėsi atsakyti: "Ir nieko ir labai daug". Pro tavo akis prabėgo daug triukšmingų scenų, amerikietiškų (o gal afrikietiškų?) trepsėjimų, kabaretiškų šokių, išgirdai lengvos muzikos, juokingų šlagerių, buvai priverstas ne kartą nusišypsoti, kai artistai švaistėsi tyčia parinktais sąmojingais posakiais. Tai ir viskas. Jeigu to telaukei, būsi patenkintas.

OKLAHOMA!

     Dabartinė filmų pramonė nepasitenkina tuo, ką turi, bet ieško naujų kelių, kad galėtų atsispirti televizijai, kuri yra rimta filmų konkurentė. Filmų gamybai yra bandomi naujausi technikos išradimai. Šių bandymų vaisiai yra "Cinerama" ir "Cinemascope" filmai. Štai neseniai susilaukėme naujos rūšies filmo, pavadinto "ToddAO". Iš kur toks keistas vardas? Labai paprasta jo kilmė. M. Todd mintyje kilusią idėją filmų gamybai pritaikė "American Optical" inžinierių draugija. Tad ir naujasis filmų gaminimo būdas gavo vardą "ToddAO".

     Trumpai galima pasakyti, kad tai yra kažkas tarp "Cinerama" ir "Cinemascope". Pažanga galima skaityti tai, kad panašus į "Cinerama" efek-tas čia gaunamas ne iš trijų, bet tik iš vieno aparato. Ypač pažymėtinas visai tobulas ir natūralus garsas, vadinamas "Orthosonic Sound". Čia yra vartojamas ne standartinis 35 milimetrų, bet 70 milimetrų filmas. Ekranas yra gaubtas, panašiai kaip "Cinerama''. Pirmojo šios rūšies filmo pagaminimas pareikalavo daug darbo, laiko, energijos ir pinigų. Jo gamybai yra išleista šeši milijonai ir aštuoni šimtai tūkstančių dolerių. Tai yra tikrai brangus, bet naujas ir išdidus technikos laimėjimas. Tačiau, stebint šių dienų technikos pažangą, galima manyti, kad tai yra tik laikinis laimėjimas. Gal po keletos metų jau skaitysis pasenę visi šie naujausi išradimai: "Cinemascope", "Cinerama", "Todd — AO".

     Porą žodžių dar reikėtų tarti apie patį filmą, ne tik apie jo pagaminimo būdą. "Oklahoma!" prieš keliolika metų buvo pradėta vaidinti teatre. Žiūrint į statistiką, atrodo, kad pasisekimas buvo labai didelis. Šis veikalas buvo vaidintas Amerikoje ir užsienyje daugiau kaip 8000 kartų. Jį matė apie 30 milijonų žmonių. Filme veikalas šiek tiek kitaip atrodo negu teatre, bet daugumui žiūrovų, manome, jis patiks. Yra daug įvairumo, drauge pinasi drama, muzika, šokis. Filmas persunktas idilija. Norėta atvaizduoti Oklahomos gamta, nors filmas yra suktas Arizonoje. Svarbiausią vaidmenį atlieka filmų debiutante, jaunutė ir simpatiška Shirley Jones, dar tik prieš trejetą metų baigusi Filadelfijoje aukštesniąją mokyklą. Jos vaidyba visai gera, bet ypač balsiukas labai malonus. Puikiai dainuoja ir MacRae, kuriam taip pat tenka filme pagrindinis vaidmuo. Labai paįvairina filmą ir Gloria Grahame savo charakteringa vaidyba ir tarsena. Galima ir ją šiame filme laikyti debiutante, nes iki šiol ji yra vaidinusi tik dramatiniuose, bet ne muzikiniuose filmuose. Švelnią ir idilišką filmo nuotaiką lyg "pasūdo" ar "pipirais apibarsto" Rod Steiger tiek savo žiauria išvaizda, tiek piktais užmačiais. Kaip ir galima buvo nuo pradžios laukti, jis filmo gale žūsta, o Laurey su Curly (Shirley Jones ir MacRae) triumfuoja.

     Nėra reikalo nė minėti, kad filme akis gali pasigėrėti puikiais gamtos vaizdais ir grakščiu baletu, o ausisnet vienuolika arijų, kurių bene gražiausia bus "Oh, What A Beautiful Morning!" Šia gražia dainele filmas ir prasideda ir baigiasi.

J. Vaišnys, S. J.