Spausdinti

     Paprastai yra manoma, kad kino ar baleto žvaigždės nepasižymi nei dora nei charakterio tvirtumu, kad tai yra tik peteliškės, skrajojančios nuo vienos gėlės prie kitos, nuo vieno malonumo prie kito, neabejojančios daryti didžiausius kompromisus su savo sąžine. Gal daugumoj tai ir yra tiesa, bet vis dėlto pasitaiko labai gražių išimčių, čia paminėsime du tvirtus tikėjimo ir doros charakterius: jauną italų artistę Emma Danieli ir anglų baleto žvaigžde Mary Drage. Jos abidvi atsisakė turtų ir pasaulinės garbės, nenorėdamos atsisakyti doros ir tikėjimo.

Emma Danieli, simpatiška Šiaurės Italijos blondinukė, buvo bebaigianti gimnaziją, kai ja susidomėjo filmu agentas ir pasiūlė persikelti i Romos “Cinecittä” vaidinti drauge su Ingrid Bergmann ir Anna Magnani filme, vardu “Siamo Donne”. Šis pasiūlymas, dėl kurio ne viena mergaitė būtu beveik protą pametusi, nesukėlė didelio entuziazmo nei Emai nei jos tėvams. Mergaitė ramiai baigė mokslo metus ir tik tada, drauge su tėvais, išvažiavo i Romą. Jos išvaizda buvo taip fotogeniška ir vaidybiniai gabumai tokie dideli, kad po poros dienu jau galėjo stoti prieš filmu aparatą su garsiausiomis žvaigždėmis. Nieko jai netrūko užtikrinti garsios filmu žvaigždės ateiti. Režisieriai ja stebėjosi ir didžiavosi.

     Emos tėvai visados abejojo filmu aplinkos rimtumu. Netrukus tuo įsitikino ir ji pati. Ji žinojo, kad kinematografijos mene galės pasiekti pasaulinio garso ir garbės, bet taip pat tuoj suprato, kad tai galės pasiekti tik tada, kai numarins sąžinės jautrumą ir sutiks su kompromisais doros atžvilgiu. Tai vienintelis kelias, kitaip — pasisekimo ir gyvenimo šioje aplinkoje nebus. Tuo metu jai buvo pasiūlyta sudaryti ilgametę sutartį, imant pagrindinius vaidmenis įvairiuose filmuose. Propagandiniams tikslams reikėjo ją fotografuoEmma Danieli    ti ne visai padoriose padėtyse. Ema visa tai šaltai apsvarstė ir pasakė griežtą: Ne! Dora jai buvo brangesnė už pasaulinį garsą ir milijonus. Tai buvo vienintelis motyvas, dėl kurio ji atsisakė eiti kino žvaigždės keliu ir pasuko i televiziją. Čia ji rado visai kitokią aplinką. Dabar kiekvieną vakarą jos nekaltą besišypsantį veidelį gali matyti žiūrovai italų televizijoje. Šiuo darbu Ema yra labai patenkinta. Jos idealas — turėti gražią šeimą ir būti pavyzdinga motina. Jau turi išsirinkusi ir gražų jaunuolį, kurs drauge su ja dirba televizijoje. Atrodo, kad šį pavasarį juodu susituoks.

     Praėjusiais metais gal dar labiau nustebino ne tik Angliją, bet ir dalį pasaulio baleto šokėja Mary Drage, kuri, nenorėdama atsisakyti katalikų tikėjimo, jai pasipiršusiam ir mylimam lordui Carnegie, anglu karalienės pusbroliui, pasakė griežtą: Ne!

Mary Drage

 

     Lordas Carnegie tai yra tas vyras, apie kurį svajoja šimtai motinu ir mano, kad būtu didžiausia laimė, jeigu jis tektų jų dukrelei. Prieš keletą metų buvo kalbama, kad už jo tekėsianti princesė Margarita. Lordas Carnegie yra jaunas, gražus, labai turtingas. Su Mary Drage juodu yra jau seniai pažįstami, labai susidraugavę ir vienas kitą pamilę. Mary Drage yra žymi balerina, apvažinėjusi Europą ir Ameriką su Sadler’s Wells Baletu, kuriame šoka ir garsioji Svetlana Beriosova. Kai visi laukė jųdviejų vestuvių ir staiga išgirdo, kad Mary Drage nesutiko tekėti, anglų visuomenei tai buvo didžiausia staigmena. Ne vienas galvojo, kad ta mergytė tikrai neteko proto, atsisakydama tokios laimės, apie kurią kitos tik svajoti tegali. Laikraščių reporteriai tuoj pasiskubino sužinoti priežastį.

     “Vienintelė priežastis”, jiems ramiai aiškino Mary, “yra kataliku tikėjimas, į kurį aš grįžau iš anglikanizmo, būdama šešiolikos metų. Aš esu katalikė, o jis anglikonas. Jis nesutinka atsisakyti savo tikėjimo, nesutinka net vaikų auklėti katalikiškame tikėjime, kaip reikalauja mišriose moterystėse Katalikų Bažnyčia. Religija man yra svarbiausias dalykas gyvenime. Ji man teikia laimę. Po religijos mano mėgiamiausias dalykas yra baletas.” Baletas jai yra malda, jis ją dar labiau artina prie religijos meilės. Ji religijos neatsisakys, bet ar nebūtų logiška, jei lordas Carnegie grįžtų prie savo protėvių tikėjimo?

J. Vaišnys, S. J.