Spausdinti

1956 M. KOVO (MARCH) MĖN. VOL. VII, NO. 3

     Mėlynai pridengti gavėnios altoriai verste verčia susimąstyti. Ta mėlyna atgailos spalva nuo mūsų akių slepia meniškas statulas, spalvingus paveikslus, ji slepia paties Dievo veidą. Mūsų žvilgsnis sustoja prie mėlynos spalvos, jis neįstengia praskleisti atgailos šydo, bet mintis nori pro jį prasiveržti ir atspėti, ką jisai slepia, kas už jo yra. Kad kas nors yra, tai aišku. Jeigu nieko nebūtų, kam reikėtų dengti? Taip, kad kas nors yra, mes suprantame. Bet kas? Ir eina į darbą žmogaus fantazija, protas įvairiausias išvadas daro. Vaizduotėje gražūs paveikslai vienas paskui kitą bėga, prieš akis atsistoja lyg gyvos marmuro statulos, protas mėgina atspėti jų stilių, senumą, autorius... Tie vaizdai ir spėliojimai daugiau ar mažiau priartės prie tikrenybės, bet pilnai jos neatidengs. Jei tikrai nori žinoti, ką tie mėlyni šydai slepia, nueik ir paklausk bažnyčios tarno, kurs pats tuos paveikslus ir statulas uždengė — jis tiksliai viską pasakys.

     Tai mūsų religijos simbolis. Dievo mes nematome. Jį slepia nuo mūsų akių sutvertų daiktų šydas. Tačiau tik žvilgsnį jisai gali sulaikyti, protas įstengia pro jį prasiskverbti ir suprasti, kad jeigu yra šydas, jeigu yra sutvertas pasaulis, tai turi būti kas nors po tuo šydu, turi būti pasaulio Tvėrėjas. Bet Jo vaizdas mums bus labai neaiškus, miglotas, netikras. Jei norime apie Jį tikslesnių žinių — reikia nueiti pas tuos, kuriems yra pavesta aiškinti žmonėms apie tą Paveikslą, paslėptą nuo mūsų akių.

     Žmogus visa savo prigimtimi laimės ir džiaugsmo siekia, bet pamato ir supranta, kad šiame pasaulyje ir laimę ir džiaugsmą nuo jo mėlyna atgailos ir skausmo uždanga slepia. Dėl ko žmogus šiame pasaulyje akis į akį su laime negali susitikti? Dėl ko ji po skausmo skraiste paslėpta? Veltui galvosi, be reikalo suksi galvą — nesuprasi. Tūkstančiai filosofų apie tai galvojo — ir nesuprato. Jeigu laimės žmogaus prigimtis trokšta, laimei jis ir skirtas, tad dėl ko jos šiame gyvenime nėra?

     Niekas tau į šį klausimą neatsakys, tik Tas, kas jai tave sutvėrė, Tas, kas ją nuo tavo akių laikinai paslėpė. Tik religija gali išrišti skausmo problemą. Iš skausmo šiame gyvenime gimsta meilė, po kančios sužiba džiaugsmas ir laimė, po atgailoje praleistos gavėnios ateina linksmos Velykos.

     Po kantriai iškęstų šio gyvenimo vargų ateina laiminga amžinybė.

Redaktorius