Spausdinti

EL. VASYLIŪNIENĖ

      ŽIŪRIU į jaunimo veidus, į jų vidinį entuziazmo kupiną grožį, į jų veržlumą griauti ir kritikuoti, į jų svajones kurti ir statyti... Žiūriu į tuos turtuolius, kurių turto negali įkainoti jokie popieriniai ar auksiniai milijonai, ir kartais susimąstau. Kokia beturtė ir vargdienė jaučiuosi, palygindama save su tais, kurie turi jaunystę, kurią ir aš kadaise turėjau. Kas iš jos liko dabar? Nuošimčiai, palūkanos, o turtas jau seniai kažkur pranyko. Jis pabiro neišpildytose svajonėse ir gražios realybės sudužusiuose sapnuose. Šį rašinėlį lipdau iš savo praėjusio turto palūkanų, kurias mes vadiname praktika ir patyrimu, subrendimu ar kuriais kitais vardais. Šias mintis rašau sau, kai, baigusi gimnaziją, stovėjau prie uždarytų mokyklos durų su diplomu vienoje rankoje ir su puokšte rožių kitoje. Jei galėčiau grąžinti tuos metus, pati sau daug ką pasakyčiau...

      Kiekvienas jaunuolis, peržengęs ar peržengdamas audringąjį persilaužimo amžių, stovi dviejų problemų akivaizdoje: pašaukimo ir profesijos. Kai užsidaro viduriniosios mokyklos durys tam, kad jos jau niekad nebūtų atidarytos, išeiname į "platųjį" pasaulį, kuris spindi šviesiomis nuotykių ir "good time" spalvomis, kuris vilioja kažkur į tolį. Ar jūs, kurie stovite arti šių problemų, patikėsite manimi, šias problemas jau peržengusia, kad plataus pasaulio vyliai yra apgaulingi? Ar jūs, kurių rankose yra ar bus brandos atestatas, sutiksite su manimi, kad jūsų subrendimas dar toli, kad viskas, kas šiandien atrodo didžioje tolumoje, yra eilinis miražas? Jūs netikėsite man, kaip aš gal būčiau netikėjusi pati sau, jei tie žodžiai būtų pasiekę mane prieš 25 metus. Pasaulis yra mažas, siauras, užsiskleidęs, gilus, prasmingas ne savo neaiškiomis platybėmis, bet savo siaurumu. Kiekvienas jūsų turi aiškiai apsispręsti už savo pašaukimą: vienatvė ar šeima, vienuolynas ar moterystė, tarnyba Dievui pašventintoje kunigystėje ar palaimintoje moterystėje. Ar jūs žinote, kad kunigystė yra kryžius, nešamas išrinktųjų, pavienių, stipresniųjų, o moterystė yra taip pat kryžius, nešamas daugumos, kartais gal dvigubas, apsunkintas kasdienybės medžiaginio svorio. Kurį iš tų kryželių pasirinksite, priklauso nuo jūsų. Taigi, susikaupkite, norėdami pasirinkti pašaukimą, neskubėkite — čia nėra filminė vaidyba ar kieno nors jums įskiepytas įspūdis, čia esate jūs patys. Žinokite, kad ir Amerikoje yra ne tik kaubojai,

      Hollywoodo žvaigždės ir dangoraižiai, bet yra ir mąstančių bei giliai tikinčių žmonių, gerų ir rimtų knygų. Į juos kreipkitės, jei svyruojate. Žinokite, kad vienas žvilgsnis į knygą atstoja du žvilgsnius į gyvenimą.

      Pasisakymas už moterystę yra tik pasauliečio pradinis taškas. Ne tik svarbu ištekėti ar vesti, bet svarbu žinoti, kas yra tas ar toji, kurią laisva valia prirakini prie savo asmens, su kuo visą gyvenimą gyvensite, kas bus jūsų vaikų tėvas ar motina, kieno dalimi tapsite, kas nulems jūsų asmenybę ir charakterį. Čia susimąstykite. Sukurti šeimą nėra tas pat, kas suruošti svečių priėmimą ar išgyventi pakilią mėnesienos nuotaiką. Sukurti šeimą tai reiškia į savo gyvenimo siaurąjį taką įjungti asmenį, kuris padės tobulėti ar menkėti, kuris gyvenimą nušvies kasdienybės prasmingumu ar jį sulaužys. Susimąstykite, kasdieną jums rodomi filmai meluoja, pigūs romanai yra rašomi tik bizniui. Šeimos klausimais kalbėkite su savo dvasios vadu, ieškokite problemų ir jų išrišimo gerose knygose, o jei jūsų tėvai yra jums artimi, pasiteiraukite jų praktikos lobyne.

      O kaip su profesija? Ji atrodo jums toks paprastas dalykas. Kai kas norėtų orlaiviais skraidyti, kaip šiandien skraido jo svajonės; kai kas norėtų Hollywoodo žvaigždes užtemdyti; kai kas milijonus sukrauti. Neskraidykite, neimkite profesijų, kurios skraido neaiškiuose horizontuose, dažnai virš balos, į kurią įkrenta. Profesijos pasirinkimas turi būti atremtas į įgimtus gabumus. Mane penkerius metus tėvai mokė muzikos, mokėjo už konservatoriją, pirko gaidas ir instrumentus, o aš neturėjau tam pakankamai gabumų. Nedarykite tos klaidos. Profesija, kuriai asmuo yra netinkamas, tampa kančia visam gyvenimui. Nėra sunku suprasti savo gabumus ir palinkimus. Jei asmuo turi palinkimo matematikai, jam bus lengva ir malonu spręsti matematikos uždavinius. Jei kas yra gabus kalboms, greitai jas pasisavins ir nereikės ilgai ir sunkiai "kalti".

      Vengtinos tokios profesijos, kurios jau yra perkrautos mėgėjais. Amerikoje prie tokių profesijų priklauso žurnalistika, muzika, laisvųjų menų šaka, teisė ir eilė kitų. Jei kas turi galimybę iš kitų šaltinių sau duoną užsidirbti, gali šias profesijas rinktis, vien širdies vedamas, bet kas iš profesijos nori pelnytis duoną, turi atsižvelgti ir į savo gabumus ir į tų profesijų padėtį šiame krašte.

      Amerikoje žmonės pameta galvas dėl dolerio. Geriau pameskite dolerį savo galvos naudai. Neatiduokite savo jaunystės doleriui. Kas neturi gabumų mokslui ir turi pasirinkti kokį nors amatą, vis tiek reikia mokytis, kad savo pasirinktame rankų darbe taptų specialistas. Išsimokslinimas duoda platesnį žvilgsnį į gyvenimą ir suteikia prasmingesnę savijautą bet kurioje profesijoje. Atidėkite vaivorykštines svajones ateičiai, o šią dieną paskirkite mokslui. Svajonės dažniausiai neišsipildo, bet mokslas jūsų neapvils.

      Jei mano jaunystė grįžtų, aš sau pasakyčiau, kas buvo melagiai ir apgavikai, realaus gyvenimo temdytojai. Ar atspėsite kas? Visa pigioji spauda, filmai, anekdotai, dviprasmiškos pastabos ir nepraustaburniški juokai. Visa tai yra piktosios laumės burtai, kurie užtemdo pasaulį. Saugokite savo vaizduotę, ji yra lyg kristalo indas, nedėkite jon šiukšlių, kurios ją suterštų. Kad būčiau pirmiau tai supratusi, būčiau daug kartų užsimerkusi ir užsikimšusi savo ausis nuo pigių, nepadorių, murzinų vaizdų ir juos lydinčių žodžių. Palikite savo vaizduotę, žėrinčią deimanto skaistumu, dėkite į ją tik geriausias mintis, tik gražiausius filmus, tik turtingiausias knygas. Kai gyvenimo patyrimas išmokys jus šaltai ir kritiškai galvoti, jūs galėsite žvelgti į gyvenimą mąstančiu žvilgsniu, laisvi nuo purvo, kuris nepalietė jūsų jausmų.

      Vaizduotė pirmoji turi įtakos jausmui. Jei joje bus tik žvilgsnis į gyvenimo žvaigždes, o ne į purvą, jūsų jausmai bus taip pat skaistūs. Jei vaizduotę prikrausite pesimistų sukurtomis pasakomis, kad gyvenimas yra tik juodas, jei cinikai nukreips jūsų žvilgsnį tik į gyvuliškąjį žmogaus pradą, jei medžiaga vaidensis jums tik dolerio pavidalu — gyvenime daugiau ir skaudžiau kentėsite. Žiūrėdami į savo numylėtojo asmens grožį, jo nematysite, nes pesimizmas jus apgaus. Klausydami žmogiškosios sielos sukurtų idėjų, jų nesuprasite, nes cinikai bus jus užnuodiję. Už dolerį kovosite ir žmogiškąjį pradą jam paaukosite.

      Jei mano jaunystė grįžtų, aš sau pasakyčiau, kad grožis yra čia, artumoje, mano šeimoje, mano artimųjų žmonių nusiteikime ir elgesyje. Grožis tik vaidenasi kažkur toli. Ir didvyriškumas yra kasdienybėje. Ir tėvynės meilė yra manyje, mano kalboje, mano elgesyje. Ir žmonijos meilė reiškiasi tada, kai aš esu gerasis Samarietis kiekvienam sutiktam žmogui.

“Jaunimo Centro” rūmai Čikagoje

 

      Aš daug ką pasakyčiau jaunystei, kuri kažkur dingo, palikdama žiupsnelį prisiminimų ir ilgesį. Todėl aš mėgstu jaunų akių užsispyrusį žėrėjimą ir kartais kritikos žvilgsnį, kuris dar visiškai kritikuoti negali. Aš myliu jaunatvišką pasiryžimą, kuris trunka labai trumpai, pranykdamas, kaip ir manasis pranykdavo. Ir jei aš kalbu jaunimui, aš kalbu praėjusiai svajonei, mano nuosavai, brangiai praeičiai.

Negalima ištisiems metams sulaikyti pavasario, bet sieloje jaunu galima pasilikti iki senatvės, jeigu tik išlaikoma gyva meilė žmonėms: nes tik žmonių meilė padaro sielą ir akis atviras tiesai, gėriui ir grožiui.

F. L e v a l d