Spausdinti

Bruno Markaitis, S. ].

LA STRADA

      Itališkas filmas, kurio pagrindiniuose vaidmenyse matome italę Giulietta Masina ir amerikiečius — Anthony Quinn ir Richard Basehart.

      Turinys ir tema — neįprasti. Karne-valo stipruolis Zampano (Quinn), savo galingos krūtinės išpūtimu pertraukiąs 11/2cm. storio grandinę, samdo už 10.000 lyrų neturtingos našlės dukterį Gelsomina (Masina). (Kai kam prisimins Lietuvos kaimas ir samdinių problemos). Mat, jam reikia merginos, kuri pristatytų įį publikai, surinktų smalsių praeivių numetamas aukas, prisidėtų prie programos ir t.t.

      Gelsomina bando būti naudinga savo šeimininkui, bet — jos akimis žiūrint —-jai nesiseka. Zampano yra šiurkštus, grubus ir užsidaręs žmogus ir merginos nekaltose, bet drąsiose pastabose jis kartais savo sąžinę girdi. Viename mieste Zampano prisijungia prie keliaujančio cirko, čia jis greit susikerta su akrobatu, kurį visi vadina Klaunu (Base-hart). Pastarasis nepraleidžia progos pasišaipyti iš “Didžiojo Zampano”. Visa šita pasiekia crescendo, kai įsiutintas Zampano išsitraukia peilį ir pradeda vytis Klauną. Zampano suimamas, o cirkas atleidžia juos abu. Gelsomina, anksčiau bandžiusi palikti savo darbdavį, dabar jo laukia, grįžtančio iš daboklės.

      Vieną dieną Zampano susitinka Klauną ir jį gerokai apmuša. Gelsomina pergyvena gilų sukrėtimą, kai Klaunas čia pat miršta. Per dienas ji nieko nevalgo ir nuolat verkia: “Klaunas sužeistas, sužeistas”. Zampano neišlaiko šios įtampos ir prisitaikęs palieka ją. Po kelių metų vienoje vietoje jis mato merginą, džiaunančią baltinius ir niūniuojančią dainą, kurią Gelsomina dažnai dainuodavo. Pasirodo, kad Gelsomina mirė iš širdgėlos ir nusiminimo.

      Nepaskandinęs savo skausmo vyne, Zampano klaidžioja po vienišas nakties gatves, po pajūrį, kol raudodamas suklumpa ant bangų plaunamo smėlio.

      Aktorei Giulietta Masina tenka reta, bet sunki proga parodyti savo didelio masto gabumus. Tai didelis talentas. Anthony Quinn ne vieną nustebina originaliai kompetentinga vaidyba ir giliu vaizduojamo charakterio supratimu.

      Filmas siūlytinas suaugusiems dėl problematikos, kuri vaikams bus sunkiau suprantama, o gal net klaidinanti.

BABY DOLL

      Dramaturgas Tennessee William laikomas Amerikoje ir greičiausiai angliškai kalbančiame pasaulyje dideliu talentu, bet paprastai jo sceniniai veikalai susilaukia kontroversinių atsiliepimų, ypač kai jie perdirbami į filmus. Mat, jis pasirenka kontroversinę tematiką ir problematiką. Savyje tai nėra blogas dalykas, bet paprastai tokios rūšies kūryba neturėtų būti skirta didžiajai žmonių daliai, nes ji stato ypatingus reikalavimus žiūrovo meniniam lygiui ir dvasiniam subrendimui.

      Turėdami omenyje dekadentinį filmo objektą ir eilę scenų, kurios ir pačiu turiniu, ir projekciniu apipavidalinimu yra sugestyvios seksualine prasme, mes nematome pagrindo siūlyti šį filmą net suaugusiems.