Spausdinti

Bruno Markaitis, S. J.

"LEGION OF DECENCY”

      “Legion of Decency” (sutrumpintai vadinsime LD) yra Amerikos katalikams sukurta komisija filmams vertinti, susidedanti iš dvasiškių ir pasauliečių, veikianti hierarchijos priežiūroje ir pagal jos direktyvas. Norint suprasti LD komisijos paskirti, reikia prisiminti jos įkūrimo aplinkybes ir motyvus.

      Nuo 1932 metų Hollywood filmų industrija nesisielojo dėl jokių dorovinių normų. Ekonominė krizė ir filmų studijų konkurencija darė finansinę padėtį labai sunkią. Todėl vienintelis kriterijus buvo pinigas, šiame laikotarpyje amerikietiški filmai buvo tokie nemoralūs, kad daugelyje užsienio kraštų juos buvo draudžiama rodyti, o pačioje Amerikoje pradėjo girdėtis balsų, kad federalinė valdžia sutvarkytų nepakenčiamą padėti.

      Tokiose aplinkybėse gimė “Legion of Decency”. Jo įtaka bei kai kurių asmenų (vienas jų buvo jėzuitas Daniel A. Lord) pastangos ir patarimai padėjo filmų industrijai suorganizuoti savąją “Production Code” komisiją, kurios sprendimui savanoriškai nusilenkė visos studijos. Buvo nustatyti bendri, viešąją dorovę liečią reikalavimai. Filmai pasidarė morališkesni.

      LD yra skirtas Amerikos katalikams. Jis neįsako, bet pataria, duodamas kelrodžius ir padėdamas individui teisingai vertinti filmus doroviniu požiūriu. Kaip kiekviena moralinė norma, taip ir LD sprendimai, turi omenyje žmogaus prigimtį. Visi žmonės turi tą pačią prigimtį, bet vienuose ji yra šviesesnė, kituose gi — ne tokia šviesi. Todėl nėra priemonių nustatyti tokį mastą, kuris tobulai tiktų kiekvienam individui. Kam netinka bendrasis mastas, tas turi pareigą pritaikyti moralinį principą savo individualiam atvejui.

      LD vertina filmus katalikiškosios dorovės šviesoje. Jis neskiria pagrindinės reikšmės meniniam elementui ten, kur filmas traktuoja temas arba problemas, reikalaujančias iš žiūrovo tiek ypatingo meninio lygio, tiek ypatingo dvasinio subrendimo, kurių didžioji žmonių dalis paprastai neturi.

      LD komisijai rūpi socialinis bendrojo gėrio bruožas, šiame atvejyje — organizuota kova prieš kai kuriuose filmuose peršamą palaidumą arba tiesioginį tyčiojimąsi iš krikščioniškosios dorovės. Apskritai kalbant, menas turi būti moralus, kaip turi būti morali politika, prekyba, teisė ir t.t. Jungtinė ir nuolatinė katalikų reakcija į viešosios dorovės smukimą yra užtvanka, sulaikanti bent dalį purvino vandens.

      Filmai skirstomi į rūšis pagal jų prasilenkimą su krikščioniškąja dorove. Priklausomai nuo prasilenkimo kiekybės ir svarbos yra šios rūšys: C (Condemned — pasmerkta); B. (objectionable in part for adults — dalimi smerktina ir skirta suaugusiems); A-II — (for adults only — tik suaugusiems). Galų gale, A-I — reiškia filmą, siūlytiną visiems.

      LD, nors yra hierarchijos priežiūroje, bet neturi bažnytinio įsakymo gailos. Todėl kartojame, kad LD komisijos sprendimai neįsako, bet pataria. Suaugęs katalikas gali eiti net į C rūšies filmą, jei jis tikras, kad tai nebus jam nuodėmės proga, arba jei jis turi rimtą priežastį. Iš kitos pusės, būtų per griežta sakyti vaikams, kad jie sunkiai nusidės, eidami į filmus, skirtus tik suaugusiems (A-II).

      Bendroje išvadoje, kiekvienas rimtas katalikas, prieš pasirinkdamas knygą, dramą, filmą ar kurią kitą poilsio bei pasilinksminimo formą, turi būti tikras, kad ji nėra jam nuodėmės proga. Ypač abejotinuose atvejuose jis turi pasitikrinti. Filmų srityje, kalbant bendrais bruožais, tam geriausiai pasitarnaus “Legion of Decency” komisijos sprendimai.

ANASTASIA

      Istorija sako, kad Romanovų dinastija baigėsi, kai caras Nikalojus II su žmona ir vaikais pateko į bolševikų rankas, ir jie visi buvo sušaudyti Ekaterin-burgo kalėjimo rūsyje. Po kelių metų pradėjo girdėtis gandų, kad jauniausioji princesė Anastazija išliko gyva, pabėgdama į Rumuniją. Sakoma, kad ji dar šiandien gyvenanti Vokietijoje.

      Nors filmas sukasi apie Anastaziją, bet neapsiima atsakyti i klausimą, koks iš tikrųjų buvo jos likimas. Turinys paprastas. 1928 metais Paryžiuje, buvęs caro generolas Bunin (Yul Brynner) ir jo sėbrai susidomi 10.000.000 svarų suma, kuri priklausiusi caro šeimai ir tebesanti Anglijos Banke. Tiek Bunin, tiek jo sėbrai ieško merginos, kuri būtų pakankamai graži, aristokratiška ir pakankamai panaši į princesę Anastaziją. Jiems pavyksta. Tariamoji Anastazija (Ingrid Bergman) — po specialaus paruošimo — pristatoma rusiškajai aristokratijai Paryžiuje. Deja, nuomonės pasidalina, ir belieka vienas vienintelis kelias — į Kopenhagą, pas carienę motiną, Anastazijos senelę (Helen Hayes). Senelė atpažįsta savo anūkę. Anastazijai gi dabar rūpi aukštesnės vertybės už pinigą ir trapią princesės garbę.

      Nors tiek Yul Brynner, tiek garsioji Amerikos teatro žvaigždė — Helen Hayes vaidina nepaprastai pasigėrėtinai, bet žiūrovo akys kryps į Ingrid Bergman ir dėl to, kad septyneri metai jos ekrane nematė, ir, mūsų nuomone, pirmoje eilėje dėl to, kad ji tebėra viena didžiųjų šio šimtmečio aktorių. Pažymėtinas Akim Tamiroff.

      Režisierius Anatole Litvak veiksmą veda intryguojančiu keliu, nė minutei nenukrypdamas nuo pagrindinės temos. Deja, jam tenka vienas didesnis priekaištas: vidinis generolo Bunin persilaužimas — iš vien tik pinigais suinteresuoto avantiūristo į romantinį idealistą — atrodo per greitas ir sunkiau įtikinantis.

      Filmas siūlytinas visiems. (C’Scope-Color).

THE BRAVE ONE

      Jaunasis aktorius Michael Ray, pirmą kartą pasirodąs ekrane, vaidina filme, kuris remiasi tikru atsitikimu, įvykusiu bulių kovų arenoje — Plaza de loros, Barcelonoje, 1936 metais. Atsitikimo širdis: berniukas Leonardo ir kovos bulius, kurį jis užaugino nuo pat mažens. Tarp berniuko ir buliaus yra šiltas draugiškumo ryšys, bet, surizgusioms aplinkybėms neteisingai priskyrus bulių kitam savininkui, bulius patenka į mirties areną. Leonardo pastangos nueina niekais, bet tūkstantinė minia, matydama nepaprasta buliaus drąsą ir ištvermę, šaukia: “Indulto!” (pasigailėjimo privilegijos!).

      Filmas rekomenduotinas visiems. Labai gražūs vaizdai iš Meksikos (Jack Cardiff fotografija). Nuotaikingą ir įvairią muziką parašė neseniai miręs Victor Young. Matadoro vaidmenyje garsusis šių laikų matadoras Fermin Rivera. Gaila, kad filmo skriptas yra paviršutiniškas ir palaidai surištas. Netenka abejoti, kad jaunąjį Michael Ray matysime dar ne vieną kartą.

(Color-C’Scope).