Duodame Mijolan Djilas straipsnio santrauką apie komunizmo krizę Rytų Europoje. Mijolan Djilas daug metų buvo Tito dešinioji ranka. Vėliau stojo opozicijon ir už tai buvo išmestas iš Komunistų Partijos Centrinio Komiteto. Už šitą straipsnį buvo įmestas kalėjiman trejiems metams.

Redakcija

     Tarp Lenkijos komunistų maišto ir Vengrijos revoliucijos yra visa epocha, nors tie du įvykiai buvo beveik tuo pačiu metu. Pasikeitimai Lenkijoje reiškia tautinio komunizmo triumfą, kurį kiek skirtinga forma jau pergyvenome Jugoslavijoje. Vengrų sukilimas yra visai naujas reiškinys, gal būt, nemažiau reikšmingas kaip 1791 m. revoliucija Prancūzijoje ar spalių mėn. revoliucija Rusijoje.

     Mat, jugoslavų ir lenkų tautinis komunizmas buvo pirmiausia komunistų partijos rezistencija prieš Maskvą, paskatinusi priešintis ir liaudį. Bet Rytų Europos komunistų rezistencija prieš Maskvą kyla iš liaudies nepasitenkinimo. Ten jis iš pradžių pasirodė nepažabojamas ir peržengiąs tautinio komunizmo ribas. Ten riboti protestai prieš n e l y g u m ą su M a s k v a  pradėjo p a s i k e i s t i  į protestus prieš s a v ą j ą  komunizmo sistemą, kaip pvz. Vengrijoje.

     Prieš komunizmą, ne prieš socializmą, kaip norėtų tvirtinti kai kurios dešiniosios grupės Vakaruose.

     Žvelgiant platesniu žvilgsniu, net ir Gomulkos įkopimas valdžion reiškia kompromisą tarp Maskvos ir neramių lenkų tautos masių. Mat, su nepriklausomybės gavimu nuo Maskvos ir tam tikromis reformomis Gomulka greitai turės atsirasti kryžkelėje. Sunku pasakyti, kur pasuks jis ir lenkų tautinis komunizmas, atėjus apsisprendimo momentui: nepriklausomybėn ir laisvėn ar naujon priklausomybėn nuo Maskvos totalitarinio režimo, būtino išlaikyti komunistų valdžios monopolį.

     Panašiai ir Vengrijoje Maskva leido užkopti valdžion tautiniam komunizmui su Imre Nagy. Tačiau Nagy būtų galėjęs išlaikyti net ir tautinį komunizmą Vengrijoje tik su sovietų durtuvų pagalba, kas vis tiek būtų grėsę jam žūti. Suprasdamas Maskvos dviprasmišką žaidimą, Nagy drąsiai apsisprendė paaukoti partiją bei komunistų valdžią ir pasirinkti savo kraštui laisvę. Jo vyriausybė ūmai tapo tautinės rezistencijos simboliu. Maskva, nebegalėdama apvaldyti lenkų tautinio komunizmo, pasiryžo Vengrijos laisvos nepalikti, bet ją okupuoti. Taip Maskvos imperializmas nutraukė nuo jos paskutinę "socializmo" skraistę.

     Jeigu vengrų revoliucija nebūtų tapusi užslopinta, būtų atnešusi jiems politinę demokratiją. Ji būtų dariusi didelės įtakos komunistiniams kraštams, neišskiriant nei Sovietų Sąjungos. Ji taip pat būtų aiškiai įrodžiusi, kad totalitarizmas, t. y. diktatūra, nėra darbininkų apgynimui nuo išnaudojimo, bet kad ir tas visuomet pabrėžiamas išnaudojimas yra tik biurokratijos ir diriguojančios klasės pretekstas tikram darbininkų išnaudojimui. Taip vengrų revoliucija grėsė demaskuoti sovietinę sistemą kaip totalitarinį valdymą naujos išnaudotojų klasės — komunistų partijos aukštųjų pareigūnų grupės.

     Maskvai tada nebūtų buvę lengva nuslėpti ir savo vidujinius sunkumus partijoje bei liaudyje, ką ji iki šiol vis slėpė savo pasisekimu užsienyje ir vykdymu savo "pasaulinės misijos" arba uždavinio padėti įsigalėti socializmui visame pasaulyje. Tokiu būdu būtų pradėję vystytis nauji įvykiai ir Sovietų Sąjungoje. Lūkuriavimai, ginčai, nepastovumas metodų vartojime, viena kitai prieštaraujančios laikysenos ir kiti faktai jau kalba apie tokius lūžius ir kovas Sovietų Sąjungą valdančioje grupėje.

     Žmonijos istorijos pasikeitimas vyksta dabar Rytų Europoje. Ten yra tos raidos centras. Niekas negali aiškiai pramatyti, kokia bus galutinė Maskvos laikysena. Nežiūrint sovietų represalijų Vengrijoje, Maskva negali sulaikyti šio pasikeitimo proceso, gal tokiu būdu jį įstengs tik suvėlinti. Vengrų revoliucija padarė komunizmui neužgydomą žaizdą. Krizė yra ne tik Sovietų Sąjungoje ir jos satelitiniuose kaimynuose, bet pačios komunistų sistemos viduje — sovietiniame imperializme ir sąmoningoje priespaudos sistemoje. Tautinis komunizmas yra tik viena evoliucijos ir dabartinio komunizmo išnykimo fazė.

     Berods, nėra jokio abejojimo, kad likusis pasaulis, gal būt, pirmą kartą nuo bolševikų užkopimo valdžion gali tiesioginiai ir pozityviai turėti įtakos šiems pasikeitimams. Komunizmas pasaulyje dabar pergyvena audringas dienas. Rytų Europos tautos yra naujų kovų akivaizdoje — heroiškų kovų už savo laisvę ir nepriklausomybę.