Spausdinti
J. Augustaitytė - Vaičiūnienė
 
Sesuo žvaigždė, o brolis partizanas ...
Kasnakt jie susitinka menėse miškų,
Kur amžina ugnis kūrenas 
Medum laukinių bičių ir vašku.
 
             Kai maldai nusima varinį šalmą, —
             Tavo šventa valia tebus, —
             Sesuo mėnulį padeda po galva,
             Išaudžia saulės ir žvaigždžių rūbus.
 
Lyg paukštė per sapnus, suvirpa 
Naktis, pajutusi žingsnius dienos;
Ji broliui numeta pagalbos kilpą,
Slaptažodį ant kardo rankenos.