J. Augustaitytė - Vaičiūnienė
Sesuo žvaigždė, o brolis partizanas ...
Kasnakt jie susitinka menėse miškų,
Kur amžina ugnis kūrenas
Medum laukinių bičių ir vašku.
Kai maldai nusima varinį šalmą, —
Tavo šventa valia tebus, —
Sesuo mėnulį padeda po galva,
Išaudžia saulės ir žvaigždžių rūbus.
Lyg paukštė per sapnus, suvirpa
Naktis, pajutusi žingsnius dienos;
Ji broliui numeta pagalbos kilpą,
Slaptažodį ant kardo rankenos.