1957 GEGUŽĖS MĖN. (MAY) VOLUME VIII. NO. 5
MOTINA yra gyvybės pradas. Gal dėl to ji taip visų mylima, kultūringos visuomenės gerbiama, knygose aprašyta ir poezijoje apdainuota. Gyvybė-— brangiausias kiekvieno žmogaus turtas. Ir, gal būt, vienintelis turtas. Atimk žmogui gyvybę— ir jam nustos bet kokios vertės auksas, sidabras, malonumai ir žemiška garbė. Atimk žmogaus sielai dvasinę gyvybę— ir viskas, ką jis turi, viskas, ką jis galėjo turėti, bus grynas nulis. Be gyvybės nėra gyvenimo, be gyvenimo nėra žmogaus. Be motinos nėra nei gyvybės nei žmogaus. Kiekviena gyvybė kalbėte kalba apie motiną. Gyvybė yra motinos sukurtas himnas pagerbti motinai. Pasaulyje yra įvairių gyvybės pasireiškimų, užtat yra įvairių ir motinų. Savo gimdytoją mes vadiname motina, bet Motina vadiname ir tą, kurios dėka esame atgimę dangiškam gyvenimui. Ji yra žmogiškas dvasinės žmogaus gyvybės pradas. Motina vadiname ir tą šalį, kurioje pražydo, augo ir brendo mūsų gyvybė. Motina vadiname žemę, kuri mus nešioja ir maitina. Motina yra ir Bažnyčia, kuri mums dvasinio peno teikia. Gegužės mėnuo, kada atgijusi gamta gražiausiais žiedais pasipuošia, yra tinkamiausias laikas prisiminti motiną— kiekvienos gyvybės pradą ir ugdyti savo sieloje tikros gyvybės nevystančius žiedus.