Spausdinti

     Dailininkas Juozas Kaminskas gimė 1898 m. Panevėžyje. Susimąstęs tamsus Nevėžis jį traukė savo paslaptingumu. Žiemą baltai apsigaubęs, sidabru žibėdamas, viliojo rogutėmis pasivažinėti ir pačiūžomis pačiužinėti. Juozas mokslą pradėjo vargo mokykloje, paskui jį tęsė realinėje gimnazijoje, o klasikinę gimnaziją baigė jau nepriklausomybės laikais. Jau pradžios mokykloje pasireiškė jo meniški gabumai. Istorijos pamokų metu lentelėje "grifeliu" nupiešdavo visų Lietuvos kunigaikščių atvaizdus. Gimnazijoje, vadovaujant skulptoriui Zikarui, dalyvavo meno kuopoje, ruošdamas su kitais savo mokslo draugais meno parodėles.


Dail. Juozas Kaminskas

 

     Namuose klestėjo lietuviška dvasia ir bujojo tėvynės meilė. Caro priespaudos metu buvo ruošiami Kranto gatvėje slapti susirinkimai, kuriuose jaunuoliai ruošdavosi kovai už laisvę. Didysis karas priverčia trauktis Rusijos gilumon. Grįžęs Lietuvon, tęsė mokslą gimnazijoje, kol tėvynė pašaukė į savanorių eiles laisvės iškovoti.

     Baigęs gimnaziją, 1924 m. pradėjo Aukštosios Karališkosios Architektūros mokykloje studijas, kurias baigė Angers mieste Prancūzijoje. Išsikėlus skulptoriui Zikarui į Kauną, Kaminskas buvo paskirtas piešimo mokytoju Panevėžio mergaičių gimnazijoje. Mokines skatino domėtis liaudies menu, ragino savo apylinkėse aplankyti senus kapelius, nupiešti kryžius ir atnešti gimnazijon. Mokė pritaikyti juostoms ir kitiems rankdarbiams lietuviškus raštus.

     1943 ir 1944 m. buvo suruošęs Panevėžyje dvi dideles meno parodas, sulaukęs daug lankytojų ir didelio pasisekimo. Jo kūryboje yra labai ryškios liaudies meno nuotrupos: seni kapeliai, palinkę kryžiai, atvaizduoti švelniomis ir šviesiomis spalvomis. Charakteringi Lietuvos laukų vaizdai su Rūpintojėliais kryžkelėse ir sodybos su kryžiais bei stogų žirgeliais.

     Tremtyje ilgesnį laiką apsistojęs Hanau stovykloje, buvo gimnazijoje piešimo mokytoju. Ten buvo jo antrasis kūrybos etapas. Ruošė parodas ir aktyviai dalyvavo lietuvių bendruomenės gyvenime, dekoruodamas minėjimams sales ir puošdamas stovyklų koplyčias. Gimnazijos patalpose ir privačiuose namuose dažnai būdavo matyti jo pieštas vytis. Tėvynę jis labai mylėjo ir tą meilę skiepijo jauniesiems. Himno žodžiai, "iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia", lydėjo jį visą gyvenimą. Jis stengėsi ir jaunajai kartai parodyti tėvynės gamtos grožį, jos liaudies meno senumą ir vertingumą, tikėdamas kada nors grįžti į tą kryžiais ir Rūpintojėliais nusagstytą šalį. Deja, mirties angelas nukirpo gyvenimo siūlą 1957 m. kovo 10 d., kai jis, palikęs tremtį, grįžo pas Amžinąjį Kūrėją, iš kurio buvo gavęs menininko talentą.

     Lietuvoje jis buvo laimėjęs kelias premijas už pašto ženklų, pinigų ir banko čekių projektus. Knygose pasitaiko daug įvairių jo iliustracijų. J. Kaminskas buvo peisažistas, romantikas ir realistas su ekspresionizmo polinkiais. Peisažai jį dėl to labiausiai domino, kad tuo būdu turėjęs daug progų išreikšti tėvynės grožį.