Spausdinti

1957 SPALIŲ MĖN. (OCTOBER)   VOLUME VlII, NO. 9

     YRA ŽMONIŲ, kurie nepripažįsta Dievo, bet yra ir tokių, kurie nepripažįsta savęs. Vieniems viskas, kas antgamtiška, yra tik pasaka, naivu ir vaikiška, o kiti naiviai ir vaikiškai galvoja, kad viską pasaulyje antgamtinė jėga sutvarko, be jokių žmogaus pastangų. Vieni juokiasi iš maldos, nes tai esąs tik laiko leidimas veltui, o kiti nieku laiko žmogaus darbą ir pastangas, nes viską tikisi pasiekti malda. Ir vieni ir kiti klysta, nes nežino, kad pasaulyje ir kiekviename žmoguje aiškiai pasireiškia du elementai: gamtinis ir antgamtinis. Vieną jų pamiršti būtų didelė klaida. Tos pačios žmogaus rankos turi ir darbo įrankius ir rožančių čiupinėti. Jos turi ir prie darbo linkti ir maldoje į dangų kilti. Žmogus turi taip dirbti ir tiek stengtis, lyg viskas priklausytų tik nuo jo darbo ir pastangų, bet drauge jis turi taip melstis ir Dievu pasitikėti, lyg viskas priklausytų tik nuo Dievo malonės ir palaimos. Žmogus negali būti išganytas be Dievo, o Dievas negali išganyti be žmogaus. Visą pasaulio gyvenimą tvarko ir Dievas ir žmogus.