KUN. A. STEIGVILA

PALIO 9 dienos ankstyvų rytą Castelgandolfo bažnyčios varpai liūdnu aidu pranešė, jog mirė popiežius Pijus XII. Ši žinia greit pasklido po visą pasaulį. Iš visų pasaulio kraštų atėjo užuojautos telegramos. Tai liudija, kaip brangi buvo Pijaus XII asmenybė visai žmonijai.

Verta tad kiek stabtelti ir pažvelgti į šios asmenybės svarbesnius bruožus, į jos nuveiktus darbus. Neįmanoma šio trumpo straipsnelio rėmuose duoti pilną vaizdą, pasitenkinsime iškeldami jo pastangas atnaujinti religinį gyvenimą. Religiniam atgimimui Pijus XII pašventė visą savo pontifikato laiką. Kiekviena proga, kalbėdamas įvairių tautų, įvairių luomų ir profesijų žmonėms, jis stengėsi ne tik pamokyti, paguosti, bet pakelti visų dvasią, paraginti į pilnutinio kataliko gyvenimą. Vienu žodžiu, jis stengėsi pakelti žmonių moralę.

     Vien tik jo kalbų, pasakytų audiencijų metu, sudaro 20 tomų knygų, nekalbant apie jo paties išleistus raštus: enciklikas, aplinkraščius, laiškus ir įvairius bažnytinius potvarkius. Paminėsime tas enciklikas, kurios turi didesnės svarbos. Pirmoje vietoje tenka paminėti encikliką apie mistinį Kristaus Kūną, išleistą dar karo metu (1943. VI. 29). Tai ištisa religinio gyvenimo programa, kurioje Šv. Tėvas nurodė krikščioniško šventumo kelią. Kristus yra mistinio kūno galva, tikintieji to kūno nariai. Visi kartu sudaro Bažnyčią arba mistinį Kristaus kūną. Vienintelis kelias į šventumą veda per Kristų, visokio šventumo šaltinį, ir vienybėje su mistinio kūno nariais — tikinčiaisiais.

     Kitoje enciklikoje "Mediator Dei" Pijus XII nurodė svarbiausią priemonę pasiekti krikščioniškam tobulumui — tai gyvoji liturgija, kurios centre stovi Šv. Mišių auka. Jis nurodė būdus, kaip geriau, gyviau ir aktyviau dalyvauti liturgijoj. Liturgija, pilnai suprasta ir išgyventa, pakelia žmonių širdis ir protus aukštyn, apvalo nuo nuodėmių, duoda naujų jėgų gyvenimo kovai ir pašventina visą žmogų.

     Negana save pašventinti. Krikščionio pareiga yra būti apaštalu: kitus kelti ir vesti prie Kristaus. Šalia kunigų, apaštalavimo darbą privalo atlikti ir pasauliečiai. Iš to gimė "Katalikiškoji Akcija" Pijaus XI laikais, kurią atgaivino Pijus XII. Pereitų metų rudenį Romoje įvykęs Pasauliečių Veikėjų Kongresas buvo Pijaus XII inspiruotas, jo aprobuotas ir laiminamas. Pagrindinėje kalboje jis davė pagrindines pasauliečių veikimo gaires, glaudžioje vienybėje su bažnytine hierarchija.

     Tačiau prie didžiausių religinio atnaujinimo darbų tenka priskirti jo visai naują sąjūdį "Už Geresnį Pasaulį", kurį jis iššaukė prieš šešerius metus. Tai buvo istorinė 1952 metų vasario 10 diena, kai šventos atminties popiežius Romos vyskupijai paskelbė naujo sąjūdžio programą. Per šešerius metus spėjo šis sąjūdis apimti beveik visus -Europos ir kai kuriuos užjūrio kraštus.

     Tai buvo šauksmas, išeinąs iš skaudančios Tėvo širdies, matant katastrofišką pasaulio padėtį, nežiūrint tiek jo tėviškų pamokymų ir perspėjimų. Štai jo paties žodžiai: "Išgirskite šiandien atgimimo šauksmą iš jūsų Tėvo ir Ganytojo lūpų, kuris negali likti nebylys ir neveiklus, matydamas pasaulį nesąmoningai riedant pražūties keliu, kuris veda į kūnų ir sielų, į blogų ir gerų žmonių, į tautų ir visos civilizacijos pražūtį".

Dievas Tėvas. Meister von Mauer

 

     Jis nesustojo vien prie laiko blogybių, bet kartu šaukė visus geros valios žmones į visuotiną mobilizaciją už gėrio ir meilės įgyvendinimą pasaulyje. "Iam hora est de somno surgere", laikas jau keltis iš apsnūdimo, šaukė Pijus XII, "ne laikas diskutuoti, ieškoti naujų principų, naujų metodų ir tikslų; vieni ir kiti yra jau žinomi ir paskutinių popiežių pritaikyti praktiškam gyvenimui, laukia tik įvykdymo".

     Roma neliko kurčia savo Ganytojo balsui. Buvo pravestos misijos, buvo perorganizuotas veikimas, įsteigtos naujos parapijos. Šis sąjūdis buvo Tėvo Lombardi ir jo padėjėjų paskleistos po visą Italiją, Europą ir P. Ameriką. Šiandien jau veikia šio sąjūdžio centras, pastatytas Italų Katalikų Akcijos, kuris prieš dvejus metus Pijaus XII buvo pašventintas. Jame nuolatos vyksta įvairių luomų ir profesijų žmonėms nuolatiniai kursai.

     Meksikoje ir Ispanijoje veikia panašūs tautiniai centrai su kursais, kituose Europos ir P. Amerikos kraštuose veikia šio sąjūdžio biurai, kurie skleidžia religinio atgimimo idėjas. Toks biuras neseniai įsisteigė ir Š. Amerikoje. Mestas Šv. Tėvo gyvas žodis vis labiau auga, didėja ir šakojasi. Su tėvišku rūpestingumu ir palaiminimu Pijus XII visą laiką sekė naujo sąjūdžio vystymąsi. Kiekviena kursų grupė, kuri atvykdavo iš Centro pas jį audiencijai buvo tėviškai priimama. Kiekvieną kartą pagirdavo šį kilnų darbą ir suteikdavo savo palaiminimą.

     Šių metų rugpiūčio 26 dieną asmenišku laišku Pijus XII išreiškė Tėvui Lombardi gilią padėką už bendradarbiavimą šiame taip svarbiame darbe. Laiško gale išreiškė savo nuoširdų linkėjimą: "Tebūnie palaimintas tas mažasis būrelis, teauga jis vis labiau su tuo pačiu ištikimumu Kristaus Įpėdiniui ir su ta pačia programa, kad skelbiantieji būtų persiėmę iki širdies gelmių šia gilia ir visuotina reforma".

Angelai. Meister von Mauer

 

     Įdomus šis sąjūdis tuo, kad jis išėjo ne iš eilinio kunigo ar kurio nors susipratusio tikinčiojo, bet iš paties Šv. Tėvo lūpų ir širdies. Tuo jis tampa daug brangesnis ir sektinas. Savu laiku prof. Šalkauskis buvo davęs pradžią Gyvosios Dvasios sąjūdžiui Lietuvoje, kuris siekė religinio atnaujinimo inteligentijoje. Pijaus XII sąjūdis yra daug pilnesnis, visuotinesnis, nes apima visus luomus, visas profesijas ir visą Kat. Bažnyčią. Tai yra sąjūdžių sąjūdis, kuris stengiasi visus sąjūdžius ir visas organizacijas sumobilizuoti vieningai kovai už Kristaus idealų įgyvendinimą tautose.

     Sąjūdis "Už Geresnį Pasaulį" turi Šv. Tėvo gerai išdirbtą programą, principus ir darbo metodus. Ši programa yra surašyta atskiroje knygutėje, išverstoje į įvairias kalbas. Be to. Tėvas Lombardi yra parašęs visą eilę knygų apie šį sąjūdį. Drąsiai galima pasakyti, kad šis naujas sąjūdis yra vienas didžiausių Pijaus XII atliktų darbų. Tenka linkėti, kad jis rastų entuziastų ir tarp lietuvių.