Balys Auginas
Čia šviesūs langai nuo putojančio džiaugsmo ir žvakių,
Čia šypsosi auksas — ir ledo asfaltu nučiuožia Kalėdos —
O ten, po beržais, supas Tyliąją Naktį giesmė, lyg plaštakė,
Prie slenksčio apleisto sušalusios eglės, mūs laukdamos, miega.
Į širdi sudūžta Didžiosios Vilties atvilniję aidai
Ir kviečia pūkuotais laukais į Namus nušarmotus nubrist,
Ten skamba ir šaukia senolių ranka įsiūbuoti Varpai,
Ir miršta sudegęs kalėdinio džiaugsmo skaidrus Žiburys.