Spausdinti

PRANYS ALŠĖNAS


TEBĖDAMAS dabartinį mūsų jaunimą ir lygindamas jį su buvusiu Lietuvos jaunimu, pamatai be galo didelį skirtumą. Atrodo, kad akys taip pasiilgusios matyti būrius tvarkingai ir švariai apsirengusių jaunuolių, kurie nešūkauja gatvėmis ir tramvajuose, viešai nerūko, nesistumdo ir neužtveria praeiviams kelio, susibūrę į dideles gaujas ir nemandagiai elgdamiesi su kitais. Deja, tokį vaizdą čia yra sunku pamatyti. Jeigu patyrinėsi priežastis ir paklausi, kodėl toks didelis skirtumas tarp Lietuvos ir išeivijos jaunimo, tai reikės atsakyti, kad čia daugiausia yra kalta aplinka.

      Nesunku suprasti, kas tą aplinką sudaro. Blogi ir nemoralaus turinio filmai, biznierių užpildomos visokiais kaubojiškais ir banditiškais nuotykiais televizijos programos, žemos vertės, o kartais ir visiškai nemoralios knygpalaikės ir "komikų" knygelės, pilni nemoralių iliustracijų žurnalai — tai mūsų jaunimo "dvasinis maistas". Jis nuolat gyvena muštynėmis, šaudymais, apiplėšimais ir kitokiais nusikaltimais persunktoje aplinkoje. Šie nusikaltimai yra reklamuojami visokiais būdais ir visokiomis priemonėmis, nes ši reklama praturtina biznierių kišenes. Pinigas čia viską valdo, o auklėjimas neturi jokios reikšmės. Tikro auklėjimo yra maža ir mokyklose, kuriose nėra tikybos nei dorovės pamokų, kur auklėjimo metodai yra persunkti klaidingomis idėjomis.

      Tokioje aplinkoje mūsų vaikai turi gyventi ir tokiu keliu eiti. Tad ko iš jų galima laukti? Visos šios blogybės pamažu įsiskverbia į jaunimo dvasią ir ją užnuodija. Jis visiškai praranda supratimą, kas kilnu ir gražu, kas tinkama ir mandagu. Tokioje atmosferoje gyvendamas, jis taip prie jos pripranta, kad skirtingas gyvenimas jam atrodo atsilikęs, pasenęs ir neįdomus.

      Kai kas pasako, kad nereikia per daug šio dalyko dramatizuoti ir perdėti, kad mūsų gyvenamoji aplinka nėra jau taip bloga. Bet mūsų teigimui įrodyti yra kiekviename žingsnyje pilna pavyzdžių. Prieš praėjusias Kalėdas įėjau į vieną nedidelę pašto įstaigą. Kadangi reikėjo šiek tiek palaukti, tai peržiūrėjau vitrinoje pardavimui išstatytas knygas — "pocket-books", kurias ypač perka ir skaito jaunimas. Jos atkreipia dėmesį ypatingu viršelių margumu ir įvairumu. Viršeliuose įvairiomis spalvomis daugiausia vaizduojami ginkluoti žmonės, apynuogės moterys, parkritę žmonių lavonai. Pagaliau ėmiau skaityti tų knygų pavadinimus. Vaizdas pritrenkiantis: keturiose knygų eilėse radau net trylika knygų, kurių pavadinimuose minimos žmogžudystės, savižudystės ir visokios nepavykusios meilės istorijos. Galima suponuoti, kad ir kitų knygų turinys yra panašus. Tokių knygų skaitymas gali nuvesti jaunuolį į žmogžudžių, banditų ir kitokių nusikaltėlių bei dvasinių iškrypėlių eiles. Ir iš tikrųjų kiek jų ten nuveda!

 

Ramunės     V. Valaičio nuotr.

 

      Apie televizijos žalingumą vaikams daug nekalbėsiu, tik noriu priminti, kad neseniai viename žurnale buvo rašoma, kad Didžiosios Britanijos tėvai yra labai susirūpinę, nes televizija vaikus daro idiotais. Ir tėvai ir auklėtojai protestuoja prieš televiziją ir prieš jos netinkamas programas. Televizija silpninanti vaikų regėjimą, darkanti jų kalbos taisyklingumą ir stumianti į neurotinį idiotizmą. Toliau tame straipsnyje sakoma, kad bent pusę netinkamų televizijos programų Anglija gaunanti iš Amerikos.

      Anglijoje yra steigiami komitetai kovai prieš blogas knygas, netinkamas televizijos programas ir nemoralius filmus. Tėvai reiškia viešus protestus prieš visas netinkamas pramogas. Mokytojai ir jaunimo auklėtojai prisideda prie to tėvų protesto ir reikalauja, kad būtų imamasi griežtų priemonių sustabdyti tarp jaunimo platinamą moralinį sugedimą. Jie reikalauja, kad būtų vaikams duodamos auklėjančios ir dorinančios programos.

      Taigi, tas kelias, kuriuo yra verčiami eiti mūsų vaikai, yra labai slidus ir pavojingas. Tėvams ir auklėtojams kyla labai rimta ir atsakinga pareiga visokiais būdais rūpintis, kad tas kelias nenuvestų vaikų į perdaug klampias ir neišbrendamas pelkes. Kadangi čia ir pramogos ir įvairūs leidiniai taip yra tvarkomi, kad būtų kuo didžiausias pelnas, tai, boikotuojant netinkamas pramogas ar neperkant blogų leidinių, galima daug ką pasiekti. Taip pat čia turi labai daug reikšmės laiškų rašymas atitinkamoms įstaigoms. Jeigu kokio nors filmo gamintojas ar knygos leidėjas gaus kelis tūkstančius laiškų, kuriuose bus pareikštas nepasitenkinimas ir protestas, kuriuose bus grasinama daugiau tokių filmų nežiūrėti ir knygų nepirkti, tai, be abejo, į tai bus atkreiptas dėmesys. Žinoma, dažniausiai ne morališkais, bet vien biznio sumetimais. Todėl reikėtų organizuoti panašių laiškų rašymą. Reikia labai uoliai budėti ir prižiūrėti vaikus, kad jie neskaitytų blogų knygų ir nežiūrėtų kenksmingų televizijos programų ar filmų. Negalima teisintis tuo, kad Lietuvoje to niekas nedarė ir vis tiek vaikai geri užaugo. Ten buvo visai kitokios sąlygos ir kitokia, daug sveikesnė aplinka. Čia reikia daug daugiau pastangų, daug daugiau priežiūros ir skirtingų auklėjimo metodų.

Žvilgsnis į tolumas      V. Valaičio nuotr.