Paruošė Gediminas Vakaris
VALSTYBĖS GIMTADIENIS
Nepaisydami benzino kainų, važiavo žemaičiai ir aukštaičiai, dzūkai ir suvalkiečiai į sostinę Vilnių, į Medininkus ant Juozapinės kalno, į Naugarduką nulenkti galvas suvienytos Lietuvos valstybės valdovui karaliui Mindaugui, parodyti vaikams ir anūkams šio drąsaus Lietuvos sūnaus mylėtas ir gyventas vietas, kartu prisiminti tuos tolimus mūsų istorijos laikus, kai Lietuva pelnė ne tik Apaštalų sosto palaiminimą, bet ir tautinį pripažinimą.
Dalyvavusiems šventėje užteko reginių ir įspūdžių. Po padėkos Mišių Vilniaus arkikatedroje-bazilikoje Valstybės dienos minėjimas tęsėsi Gedimino prospekte, Lukiškių ir Katedros aikštėse. Buvo atidengtas tremtinio Vytauto Ciplijausko nutapytas Karaliaus Mindaugo portretas (jis bus saugomas arkikatedros zakristijoje ir rodomas tik kartą per metus). Rikiuotėje žygiavo Lietuvos Mindaugai, susirinkime kalbėjo Lietuvos parlamento deputatai.
Mindaugo karūnavimo — Valstybės dienos iškilmės Kaune prasidėjo vėliavos pakėlimu Vienybės aikštėje. Dvyliktą valandą buvo arkikatedroje atnašaujamos šv. Mišios. Po pamaldų visi patraukė į Rotušės aikštę. Iš Rotušės balkono sveikinimo kalbą pasakė miesto meras A. Račkauskas.
Kauniečius ir miesto svečius sveikino Vytautų, gausiai susirinkusių į iškilmes, klubo prezidentas. Jis pasiūlė įkurti ir Mindaugų klubą.
Keletą karštų žodžių tarė poetas Bernardas Brazdžionis. Aikštėje skambėjo poezija ir muzika. Vakare Vienybės aikštėje koncertavo Šaulių orkestras, aidėjo varpų melodijos.
Šventė baigėsi vėliavos nuleidimo ceremonija. (Lietuvos aidas)
IŠEIVIJA — NEATSKIRIAMA TAUTOS DALIS
Rugpjūčio 16-23 d. Birštono kultūros centro salėje įvyko konferencija “Lietuva — išeivija: ryšiai ir neišmatuotos galimybės”. Konferencijos organizatoriai — Vidurio Europos ir Rytų kraštų lietuvių bendrijų sanryša, Piliečių chartija, Tautos namų taryba bei JAV lietuvių bendruomenės krašto valdyba — pakvietė į Birštoną išeivijos atstovus iš 14 pasaulio šalių.
Studijų savaitės organizacinio komiteto pirmininkas AT deputatas Stasys Kropas konferencijos išvakarėse kalbėjo, kad siekia rimtesnio dialogo su Lietuvos valdžia. Išeivija norėtų išsakyti savo požiūrį į pilietybės, turto grąžinimo, socialinių garantijų ir kitus aktualius klausimus. Norėtų išgirsti Lietuvos vadovų požiūrį į išeiviją.
Studijų savaitės metu į Birštoną susitikti su konferencijos dalyviais buvo atvykę AT pirmininkas Vytautas Landsbergis, premjeras Aleksandras Abišala, AT deputatai, vyriausybės atstovai, rašytojai ir kultūros veikėjai.
Konferencijos dalyviai priėmė kreipimąsi į Lietuvos Respublikos vadovybę, kuriame prašoma įtraukti į rengiamą LR konstituciją straipsnį, kad išeiviai, kaip neatskiriama lietuvių tautos dalis, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos turi teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę. Išeivijos atstovai pageidautų turėti savo atstovų Lietuvos Respublikos Seime Rytų ir Vakarų kraštų išeivijos interesams reikšti. Tautiečiai paragino Lietuvos vadovybę moraliai ir materialiai remti mokytojus, kultūros darbuotojus, kunigus, dirbančius už Lietuvos ribų, teikti valstybės pagalbą Lenkijos ir Rytų Europos lietuvių bendruomenėms, steigiant lietuvių mokyklas ir vaikų darželius, sudaryti sąlygas mokytis Lietuvoje įvairių kraštų lietuvių vaikams, teikti valstybės paramą lietuviams, atvykusiems studijuoti į Lietuvą iš kitų kraštų. Išeivija pareikalavo įvesti griežtą kontrolę, tikslią apyskaitą ir viešą atsiskaitymą už visą užsienio humanitarinę pagalbą Lietuvai.
Konferencijos dalyviai kreipėsi į Lietuvos Vyskupų konferenciją, prašydami remti lietuvybę užsienyje, siųsti kunigus misionieriškam darbui į Vakarų ir Rytų lietuvių išeivijos katalikiškąsias bendruomenes.
Išeivijos atstovai nutarė kitąmet vėl organizuoti panašią pasaulio lietuvių konferenciją, o po dvejų metų Lietuvoje surengti II-ąjį viso pasaulio lietuvių suvažiavimą. (Apžvalga)