Spausdinti

CHIARA LUBICH

     Paulius ir Barnabas skelbė: “Per daugelį vargų mes turime eiti į Dievo karalystę” (Apd 14, 22).

     Kai Paulius ir Barnabas tai paskelbė, tada paliko tas bendruomenes, kurias jie buvo įkūrę jų pirmosios misijinės kelionės metu. Tuos žodžius skelbti juos paskatino persekiojimas. Grupės, kurios priešinosi Evangelijai, prieš juos sukilo ir juos persekiojo. Du apaštalai, turėdami tai širdy, paliko savo mokiniams pagrindinį krikščioniško gyvenimo principą, kuris moko, jog būsime Dievo bandomi, kad galėtumėm įeiti į jo karalystę.

“Per daugelį vargų mes turime eiti į Dievo karalystę” (Apd 14, 22).

     Vargai, kuriuos apaštalai minėjo, reiškia persekiojimus ir visokias nelaimes, kurias Viešpats siunčia Evangelijos skelbėjams. Jei mes gyvename Dievo malonėje, jau dabar čia žemėje priklausome jo karalystei, žinoma, dar negalutiniu būdu. Net jei mums ir atrodytų, jog jau esame išgelbėti, visuomet dar lieka galimybė prarasti išganymą, jei neištvertumėm ištikimybėje Dievui.

     Tad turime suprasti, jog Dievas, mylėdamas mus, leis nelaimėms mus ištikti, kad galėtumėm tapti jo ištikimais draugais ir turėtumėm dalį jo karalystėje.

     Todėl kai mus ištinka įvairios sunkenybės, nesvarbu kokios jos bebūtų, neturime galvoti, jog jos tik bausmės. Vietoj to jose turime matyti Dievo meilę, meilę, kuri mus lydi ir nori, kad mes jį mylėtumėm. Kiekviename bandyme veikia Dievo malonė ir vykdo jo meilės planą, kurį jis turi kiekvienam iš mūsų.

     Kaip mes galėtumėm gyventi pagal čia mąstomus žodžius? Pirmiausia turime pasitikrinti, kaip laikomės to bandymo, kuris mus jau ištiko, ir ar esame gerai pasiruošę pasitikti busimuosius bandymus. Kai kokia problema mus jau vargina, tada savaime pradedame svarstyti, kokios natūralinės priežastys ar susidariusios aplinkybės galėjo ją sukelti. Bet čia mąstomi žodžiai skatina mus pažiūrėti į gilesnę jų prasmę ir pamatyti, koks šaltinis tą prasmę mums atskleidžia. Tasai gi šaltinis yra Dievo meilė, kuri turi tą nuostabų tikslą vesti mus į glaudesnę vienybę su Dievu, į džiaugsmo pilnybę ant žemės ir po to į gyvenimą su juo amžinybėje.

     Tad gyvenkime pagal čia mąstomus žodžius, stengdamiesi priimti su meile kiekvieną sunkenybę, kokia ji bebūtų (ligą, gundymą, moralinę dilemą...). Ir net nebandykime tas sunkenybes priimti tik su pasyvia rezignacija. Jas turime priimti kaip dangiško Tėvo meilę, su tvirtu tikėjimu ir visišku atsidavimu jam. Taip darė Jėzus savo žemiškame gyvenime, o ypač kančios metu. Tada mes galėsime džiaugtis jo prisikėlimu, turėsime tą šviesą ir ramybę, kurią tik Jėzus gali duoti.

     Kai skaitome statistikas, kurios rodo, jog daugiau kaip 13 milijonų tikinčiųjų visame pasaulyje stengiasi su nuoširdžiu uolumu gyventi pagal Evangeliją, tai mus visus drąsina ir skatina nepasiduoti, ypač kai būna sunku. O kiekvieną mėnesį vis kita Šv. Rašto ištrauka padeda mums visiems tobulėti, visuomet vienybėje vykdant Dievo valią, tuo būdu mažinant blogį, kurio dabar tiek daug visame pasaulyje.

Iš anglų kalbos išvertė Kostas Paulius