■    Maskvoje nuo praeito rudens veikia Aukštoji katalikų teologijos mokykla, pavadinta Šv. Tomo Akviniečio kolegija. Joje mokslo metais buvo 40 klausytojų. Yra apie šimtas neakivaizdininkų. Dėstytojai — daugiausia užsienio atstovybių kapelionai. Kolegijos dekanas — T. Pikus. Kolegija atidaryta be ypatingos paramos iš vakarų.

■    Molėtuose Šv. Petro ir Povilo bažn. klebonas dek. I. Milašius ir vikaras kun. R. Jurkevičius pakrikštijo 24 pagalbinės mokyklos vaikus, kurie dalyvavo šv. Mišiose ir priėmė šv. Komuniją.

■    Slovėnijoje po 51 m. grąžinta katalikams Liublijanos vyskupijos gimnazija Sandvido miestelyje, netoli sostinės. Jos rūmai buvo pastatyti 1905 m. katalikų lėšomis. Komunistų teroro metu ji buvo paversta kareivinėmis. Ši gimnazija yra jau trečioji katalikų mokykla Slovėnijoje. Netrukus atvers duris ir ketvirtoji pačioje Lublianoje. Sostinės universitete jau atkurtas teologijos fakultetas, kur studijuoja 103 nauji klausytojai, jų tarpe 54 klierikai.

■    Vengrijoje, netoli Budapešto, 1992 m. rudenį pradės veikti Katalikų universitetas su dviem fakultetais. Filosofijos fakultete bus filologija, istorija, užsienio kalbos ir filosofija. Socialinių mokslų fakultete bus rengiami sociologai, menedžeriai, psichologai. Universitetas teiks ir daktaro laipsnius. Universitetas turės 19 ha plotą, anksčiau priklausiusį Šv. Klaros vienuolynui, o komunistų laikais čia buvo įruoštos kareivinės.

■    Vysk. Antanas Baranauskas, “Anykščių šilelio” autorius, yra miręs 1902 m. lapkričio 26 d., taigi šiemet sueina 90 m. nuo mirties. Lietuvoje jau iš anksto pradėta minėti to mūsų poeto, kalbininko ir vyskupo sukaktis.

■    Pal. Jurgio Matulaičio tėviškėje ateitininkai suplanavo didžiulę stovyklą, tikėdamiesi sutraukti apie 5 tūkstančius moksleivių ir studentų.

■    Rietavo bažnyčioje prieš 100 metų kartą mūsų tėvų žemėje įsižiebė elektros lemputė. Tai buvo elektrifikacijos pradžia Lietuvoje. Sukaktis paminėta per Velykas Valstybinės energetikos sistemos patalpose su atitinkama paroda. Buvo parodytas ir filmas “Elektra gintaro krašte”. Didesni minėjimai numatyti rudenį.

■    Nobelio premijos laureatas Czeslav Milosz, kovo 25 d. atskridęs į Vilnių, dalyvavo Lietuvių katalikų mokslo akademijos ir Vytauto Didžiojo universiteto 70 m. jubiliejaus minėjime. Jam buvo suteiktas garbės daktaro laipsnis.

■    Vatikano nuncijus Lietuvai arkiv. Justo Mullor Garcia, atvykęs į Romą, Šv. Kazimiero kolegijoje aukojo šv. Mišias. Ta proga pasisakė, kad jis mokosi lietuvių kalbos ir Lietuvai linki laimės.

■    Krikščioniškos spaudos premija 2000 dolerių už 1991 metus paskirta “Ateities” žurnalui. Skyrimo komisiją sudarė: pirm. kun. dr. Leonardas Andriekus, sekr. Paulius Jurkus, nariai kun. J. Pakalniškis, P. Ąžuolas, A. Sabalis. Šią premiją 1987 m. gavo “Draugas”, 1988 m. - “Tėviškės žiburiai”, 1989 m. - “Laiškai lietuviams”, 1990 m. - “Aidai”. Premijų mecenatas - prel. dr. J. Prunskis.

■    Elektrėnų miestelio centre numatoma ateinančią vasarą baigti statyti Marijos, Kankinių Karalienės, bažnyčią. Jau užbaigtas bažnyčios rūsys, dengiamas stogas, įvedama šilima. Bokšto aukštis bus 44 metrai. Statybos komiteto pirmininkas yra klebonas J. Sabaliauskas. Projektas -architekto H. Šilgalio.

■    Kun. Kazimieras Bėkšta, salezietis misionierius ir apologetikos profesorius, jau 50 metų darbuojasi tarp Amazonės indėnų. Yra išmokęs dvi indėnų kalbas ir išvertęs į jas šv. Morkaus evangeliją, parašęs tukanų kalbos gramatikos ir jų simbolizmų vadovėlį. Jis ruošiasi savo turtingą archyvinę medžiagą atiduoti Lietuvos muziejui.

■    Indijoje, Sheygaon miestelyje, darbuojasi misionierius kun. Donatas Slapšys, SJ. Jis dirba su moksleiviais jų bendrabutyje. Pirmas misionierius tame krašte buvo kun. Andrius Rudamina, SJ, ten nukeliavęs 1624 m. Kadangi Indijos klimatas pavojingas jo sveikatai, tai kun. Rudamina buvo pasiųstas į Kiniją. Indijoje darbavosi, nors ir neilgai, dar vienas jėzuitas kun. Gabrielius Lentokovskis. Taip pat ir lietuviai saleziečiai darbavosi Indijoje.

■    Didelis rožinio maldos platintojas kun. Patrikas Peyton mirė birželio 3 d. San Pedro mieste, Kalifornijoje. Savo misijai jis naudojo radiją, televiziją, sakydamas pamokslus aplankė 40 kraštų, praruošė daugiau kaip 100 religinių filmų.

■    Popiežius paskelbė šventuoju pal. Klaudijų de la Colombiere, jėzuitą, Švenč. Jėzaus Širdies garbinimo platintoją. Jis buvo Anglijoje kalinamas tris savaites, vėliau ištremtas mirė Prancūzijoje, Paray le Monial vietovėje, būdamas 41 m. amžiaus.

■    Lietuviško Naujojo Testamento laidos JAV jau išsibaigusios. Iš dalies tą trūkumą sumažins neseniai Romoje išleista, kun. prof. Antano Liuimos, SJ, paruošta 233 puslapių knyga “Kristaus gyvenimas ir jo mokslas”. Čia Kristaus gyvenimas atpasakotas Evangelijos žodžiais. Išleido Lietuvių katalikų mokslo akademija prel. J. Prunskio fondo lėšomis.

■    “Lietuvių dienos”, iliustruotas mėnesinis žurnalas, leidžiamas Los Angeles mieste, nustoja ėjęs. Jo redakcijoje yra dirbusios stambios pajėgos: J. Vitėnas, Bern. Brazdžionis, Milton Stark, E. Tumienė, J. Kojelis, J. Tininis ir kiti, Leidėjas -A. Skirius.

■    Anglijoje plačiai žinomas anglikonų dvasininkas ir rašytojas William Oddie perėjo į katalikų tikėjimą. Jis skelbia, kad yra įsitikinęs, jog katalikų Bažnyčia yra autentiškiausia krikščionybės reiškėją.

■    Pranciškonių Dieviškosios Širdies seserų kongregacijos steigėja Augustina Ona Galdikaitė komunistų okupacijos metu buvo areštuota ir nuteista kalėti trejus metus. Dabar seserys vėl atsigauna, įsijungusios į “Caritas” organizaciją, globoja senelius, slaugo ligonius, dėsto tikybą. Jos turi 45 seseris ir kelias kandidates.

■ Iš Peru valstybės, Pietų Amerikoje, lietuvaitė misionierė rašo, kad neturi lėšų pirktis benzino, nebežiba elektra ir neveikia šaldytuvai. Misijų mokyklą lankantiems vaikams tegali duoti bandelę duonos ir puodelį pieno. Kai kuriems tai būna visos dienos maistas. Jos adresas: Apolonija Valeikaitė, Martires dėl Petroleo 340, Requena, Peru, S. A.

■    Austrijoje apie 97% mokinių lanko tikybos pamokas. Taip skelbia “Naujasis židinys”, leidžiamas Lietuvoje.

■    Samariečių bendriją, įsikūrusią prie Karmelitų bažnyčios, aplankė vokiečių samariečiai, atgabendami daug medikamentų.

■    Lietuvos kančių enciklopediją nutarė paruošti vadinamosios Sausio tryliktosios brolijos pirmasis suvažiavimas Vilniaus arkikatedroje. Mišias aukojo arkiv. Audrys Bačkis.

■    Salvadore nužudyto arkivyskupo Oscar Romero dienoraštį, išverstą į anglų kalbą, šį rudenį išleidžia St. Anthony Messenger Press. Arkiv. Romero buvo karštas socialinio teisingumo skelbėjas, išnaudotųjų smerkėjas. Jis buvo nušautas 1980 m. kovo 24 d., kai aukojo Mišias San Salvadoro Dievo Apvaizdos ligoninėje. Žudikai niekada nebuvo išaiškinti ir perduoti teismui, įtariami kraštutiniai dešinieji.

■    Šv. Šeimos vila - senelių prieglauda Lemonte - šiais metais švenčia 45 metų sukaktį. Ji buvo įsteigta 1947 m. kun. A. Linkaus rūpesčiu. Pastatas buvo suplanuotas anksčiau, bet dėl II pasaulinio karo statyba užsitęsė. Vilai vadovauja Šv. Kazimiero seserys. Joje yra apie šimtas senelių, trečdalis lietuvių.

■    Pas lietuvius pranciškonus į Kennebunkporto vienuolyną birželio mėnesį atvyko iš Lietuvos 14 kandidatų atlikti naujokyno.

■    Šv. Sosto nunciatūros Lietuvoje sekretorium trejiems metams paskirtas kun. Sigitas Jurčys, OFM.

■    Vilniuje prie restauruotos Šv. Jokūbo bažnyčios įsikuria domininkonai, vadovaujami kun. Jono Grigaičio.

■    Popiežiaus atstovu Pietų Korėjoje paskirtas arkiv. Jonas Bulaitis.

■    Tilžėje, kur tebėra okupantų rusų įgulos, pašventinti pirmosios katalikų bažnyčios pamatai.

■    Italijoje JAV katalikų ir “Kirche in Not” lėšomis išspausdinta 500. 000 tomelių tikybos vadovėlio “Tikiu” Lietuvos mokyklų I - V skyriams.

■    Ispanijoje išspausdinta 100. 000 knygučių “Dievas kalba savo vaikams” ir pasiųsta Lietuvos vyskupijoms. Finansavo “Kirche in Not”.

■    JAV vyskupų konferencijos katekizmas suaugusiems “The Teaching of Christ”, išverstas, vadovaujant Jonui Kavaliūnui, Lietuvos 600 metų krikščionybės komiteto vadovui, spausdinamas Lietuvoje, finansuojant JAV vyskupams.

■    Lietuvoje 1991 m. buvo 3. 752. 000 gyventojų, kurių 80% buvo katalikai, paskirstyti į 6 vyskupijas, vadovaujamas kardinolo ir 9 vyskupų. Bažnyčių - 659, kunigų - 672. 208 parapijos neturėjo savo kunigo. Reformatų - 8 parapijos, liuteronų - 38.

■    Italijoje, Aostoje, gegužės 31d. mirė prel. Vincentas Mincevičius, eidamas 77 metus. Jis buvo daug pasidarbavęs Lietuvai, plačiai informuodamas italų ir Vatikano spaudą apie įvykius jo tėvų žemėje, redaguodamas itališkai Eltą, artimai bendraudamas su įtakingais žmonėmis, ypač su kard. A. Samore, vadovaudamas Italijos Lietuvių Bendruomenei, būdamas jos pirmininku iki mirties.

■ Dabartinis Lemonto lietuvių katalikų misijos kapelionas kun. Leonas Zaremba, SJ, vieneriems metams siunčiamas į Kauno kunigų seminariją dvasios tėvo pareigoms. Jį pavaduos kun. Juozas Vaišnys, SJ, “Laiškų lietuviams” redaktorius. Iki mokslo metų pabaigos jo adresas bus: 14915 - 127th Street, Unit 101, Lemont, IL 60439. Tel. (708) 257 - 5613.

■ Lietuvoje, kaip parodė 1990 ir 1991 m. apklausta, 9% studentų buvo giliai tikintys, 42% tikintys, bet reguliariai nelankantys pamaldų, 37% laisvamanių ir 4% ateistų. Tarp jaunų mokytojų - 8% giliai tikintys, 42% tikintys bet pamaldose nedalyvaujantys, 37% laisvamanių ir 4% ateistų.

■    Vatikano nuncijus Lietuvai, gegužės 20 d. atvykęs į vyskupų konferenciją Kaune, paskelbė, kad popiežius atvyks į Lietuvą ateinančių metų pirmoje pusėje.

■    Rytų kraštams JAV katalikų šalpos vadovas kun. J. Šarauskas papasakojo apie paramą steigiamai katalikų spaustuvei Kaišiadoryse bei kitokią paramą lietuviams. Svarstytas televizijos studijos įsteigimas. Aptarti kunigų seminarijos reikalai. Katechetinės komisijos pirmininkas dabar yra vysk. Sigitas Tamkevičius, SJ.

■    Burmoje, kuri dabar vadinama Myanmar, krikščionis norima prievarta paversti budistais. Daugiau kaip 8. 000 katalikų yra kalėjimuose ir lageriuose. Kai kurie kunigai pasitraukė į kalnus, kur kenčia šaltį ir drabužių stoką. Tai skelbia laikraštis “Register”.

■    Joana Pribušauskaitė, buvusi Sibiro tremtinė, vėliau grįžusi į Lietuvą, yra baigusi lituanistikos studijas Vilniaus universitete, dėstė Šiaulių Pedagoginiame institute, bet iš jo buvo pašalinta okupacijos metu už tai, kad dalyvavo savo tėvo laidotuvėse, kurios buvo su bažnytinėmis apeigomis. Iš jos buvo atimta teisė dėstyti bet kokioje mokykloje. Praeitais metais ji dėstė lituanistiką viename Vengrijos universitete.

Juoz. Pr.