Spausdinti

Paruošė MARIJA A. JURKUTĖ

"THE BALTIC INDEPENDENT" apie lietuvius

     Taline leidžiamas savaitraštis “The Balde In-dependent” rašo apie Baltijos kraštų politinį ir ekonominį gyvenimą. Šiame pasaulio krašte tai bene vienintelis spaudos leidinys, kuris tiksliai ir greitai nušviečia tai, kas svarbu verslininkams, politikams, diplomatams. Savaitraščio žurnalistas anglas Edvardas Lucas mano, kad anglų kalba Baltijos kraštuose kada nors išstums rusų kalbą. Edvardas Lucas turėjo progą stebėti visų trijų Baltijos tautų charakterius. Apie lietuvius jis parašė bene daugiausia.

     “Lietuviai — ypatingiausia iš trijų Baltijos tautų. Daugelį lietuvių smarkiai paveikė tautos branginami prisiminimai apie Didžiąją Kunigaikštystę, kuri driekėsi nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Kartais rezultatai būna patrauklūs: tautinis pasitikėjimas savimi suteikia lietuviams įkarščio atgauti teisėtą vietą tarp “tikrųjų” Europos valstybių. Lietuviai mažiau kenčia nuo žlugdančio nelygiavertiškumo jausmo, kuris slegia visus Baltijos valstybių žmones. “Labai gaila, bet aš netikiu, kad čia gali viskas susitvarkyti. Aš paprasčiausiai noriu susirasti turtingą užsienietį, ištekėti už jo ir išvažiuoti”, — kalbėjo žurnalistui jauna pažįstama estė. Tokių nuotaikų esama ir Lietuvoje, tačiau jos daug retesnės.

Pašnekesys su vyr. skautėmis.

     Kyla pagunda nupiešti žurnalo “New York-er” stiliaus žemėlapį, kuris vaizduotų, kaip pasaulis atrodo iš Lietuvos. Centre, aišku, būtų Kaunas, lietuvių tautinės savigarbos ir prietarų židinys. Tolimiausiame horizonte — vos įžiūrimas Čikagos priemiestis Marquette Parkas, didžiausias lietuvių užsienio bendruomenės centras ir svarbiausias užsienio taškas daugeliui Lietuvos lietuvių.

     Toliau pagal svarbumą rikiuotųsi kiti lietuvių emigracijos centrai — Australija ir Brazilija. Tačiau beveik visos Europos ir daugumos Lietuvos kaimynų nebūtų matyti. Vokietija ir galbūt Britanija būtų vienintelės regimos Europos šalys, o iš Lenkijos liktų tik mažai žinomas Punsko miestelis — nedidelis ir užsispyrusios lietuvių mažumos centras”.

     Pažymėjęs, kad estų pasaulio vaizdas labiau atitinka tikrovę, Edvardas Lucas rašo:

     “Ne racionalus požiūris į geopolitiką išskiria estų tautinį charakterį, bet stulbinantis santūrumas. Jeigu užsienietis užsibus Vilniuje keletą dienų, jis neišvengs kvietimo į šeimą, kur jį gerai pamaitins, pasiūlys dovanų, surengs ekskursiją, supažindins su kokiu nors įžymiu poetu ir apskritai leis pasijusti kaip namuos. Latvijoje tas pat gali nutikti po ilgesnio laiko. Estijoje tokio kvietimo laukiantis užsienietis rizikuoja greičiau numirti nuo senatvės, negu būti pakviestas”. (Lietuvos aidas)

Organizacija “Plunksnos draugai" Jau turi savo atstovą Lietuvoje

     Jau beveik trisdešimt metų tarptautinė “Plunksnos draugų” organizacija vienija 158 pasaulio šalių žmones, kurie susipažino rašydami vieni kitiems laiškus. Ypatingai šia organizacija domisi jauni žmonės — įvairių pomėgių, profesijų, tikėjimų.

     “Plunksnos draugų” organizacija įsikūrė 1967 metais Dubline. Jos prezidentas Neilas O’Donnellas 1984 metais lankėsi Lietuvoje.

     Po kelerių metų informacija apie šios organizacijos veiklą pakliuvo į lietuvišką spaudą; nuo tada jos nariais tapo ir lietuviai.

     Vienas jų Romualdas Sakalauskas šiuo metu yra “Plunksnos draugų” atstovas Baltijos šalyse.

     Romualdas Sakalauskas sako, kad šios organizacijos dėka jis išmoko be klaidų ir žodynų rašyti anglų, vokiečių ir ispanų kalbomis. Taip pat susirado daug draugų įvairiose pasaulio šalyse, o su kai kuriais jau buvo susitikęs.

     Organizacijos “Plunksnos draugai” tikslas — ne tik padėti susirasti draugų, bet lavinti kalbą, profesines žinias, pažinti pasaulio kultūrų įvairovę. Jos nariais gali tapti visi pageidaujantys, o poną Romualdą Sakalauską galima rasti telefonu 46-13-85. (Lietuvos rytas)

Pagalba Lietuvos diabetikams

     Kaune duris atvėrė specializuoto diabeto klinika — pirmoji tokio tipo įstaiga Lietuvoje. Klinika peržiūrės diabetu sergančius ligonius, o tokių šiuo metu Lietuvoje yra apie 35.000. Didelę patirtį jau turi sukaupusios Kauno Akademinės klinikos, todėl naujoji gydymo įstaiga glaudžiai bendradarbiaus su jų specialistais. Kuriant diabeto kliniką, didelę paramą suteikė Danijos Diabeto asociacija, Danijos Lions klubas bei NovoNordisk firma, kuri yra viena stambiausių pasaulyje insulino gamintojų. Novo-Nordisk firma jau yra nemažai pagelbėjusi diabetu sergantiems Lietuvos žmonėms vaistais, specialia medicinine aparatūra, metodologine parama Lietuvos gydytojams. (Lietuvos aidas)

Pirmą kartą Lietuvoje išleistas vakarietiškas įmonių katalogas

     Pirmą kartą Lietuvoje išleistas “Lietuvos įmonių katalogas ’93”, savo išvaizda ir turiniu niekuo nesiskiriantis nuo panašaus turinio informacinių knygų, leidžiamų Europos šalyse, jį parengė Ekonomikos ministerijos skaičiavimo centras ir reklamos agentūra “Media Mix”, o išspausdino viena didžiausių šiaurės šalyse Suomijos leidykla “Turun Sanomat OY”. Pasak leidėjų, katalogas taps parankine Lietuvos verslininkų knyga.

     Beveik 1000 puslapių nepriekaištingos poligrafinės kokybės leidinyje galima rasti informacijos apie 60 tūkstančių Lietuvos įmonių. Katalogas susideda iš dviejų pagrindinių dalių. “Baltuosiuose puslapiuose” visos įmonės išvardytos abėcėlės tvarka, o “geltonuosiuose puslapiuose” — pagal veiklos pobūdį. Išskirtos 255 veiklos rūšys. Populiariausios iš jų rūbų siuvimas, trikotažinių gaminių mezgimas, prekyba transporto priemonėms ir valgyklų bei restoranų paslaugos.

     Bendras leidinio tiražas — 50 tūkstančių egzempliorių. Kadangi daug informacijos jame pateikta ir anglų, vokiečių bei rusų kalbomis, maždaug 10 tūkstančių katalogo egzempliorių ketinama parduoti užsienyje. Daugiausia norinčių jį įsigyti gyvena Vokietijoje ir JAV. Katalogui dar neišėjus, jo leidėjai jau gavo užsakymą parduoti 6.500 katalogo egzempliorių. Tai leidžia tikėtis, kad visas tiražas bus išpirktas.

     Už paskelbtą informaciją Lietuvos įmonės nieko nemokėjo. Tačiau atsirado 1.050 Lietuvos, Estijos ir Suomijos firmų, panorusių jame reklamuotis. Reklamos puslapis kainavo 375 JAV dolerius. Pats katalogas kainuoja 12 JAV dolerių. Jį galima įsigyti ir paštu reklamos agentūroje “Me-dia Mix”.

     “Lietuvos įmonių kataloge ’93” galime rasti informacijos apie Lietuvos ministerijas, departamentus, miestų valdybas. Jame taip pat galima rasti keletą Lietuvos žemėlapių, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų planus, Vilniaus gatvių sąrašą.

     Sutartis dėl Lietuvos įmonių katalogų leidimo tarp Ekonomikos ministerijos skaičiavimo centro, reklamos agentūros “Media Mix” ir Suomijos leidyklos “Turun Sanomat O Y” sudalyta 5 metams. Jau pradėtas rengti “Lietuvos įmonių katalogas ’94”. (Lietuvos rytas)

Pedagoginė mokykla? Jau nebe...

     Klaipėdos pedagoginė mokykla pakeitė pavadinimą ir vadinasi Kalbų kolegija. Ar tai tik iškabos pakeitimas? Kolegijos direktorė Joana Lileikienė sakė, kad pakeistas ir profilis. Nuo šių mokslo metų į uostamiesčio kalbų kolegiją priimami moksleiviai, norintys įgyti pagrindinės mokyklos anglų ir vokiečių kalbų mokytojo specialybę. Be to, rengiami pradinių klasių mokytojai su sustiprinta užsienio kalba. Na, žinoma, ir šiemet buvo priimami norintys įgyti darželio auklėtojo — pradinių klasių mokytojo specialybę. Šios specialybės jau išleista 70 absolventų. Nuo šių mokslo metų, norintiems mokytis šios specialybės, studijuoti tereikės trejus metus. Mokytis į Kolegiją priimami be stojamųjų egzaminų. Mokslas nemokamas. Bet tie, kurie nori čia mokytis, iš literatūros ir užsienio kalbos privalo turėti gerus ir labai gerus pažymius.

     Klaipėdos Kalbų kolegijoje ketina dirbti dėstytojų iš Anglijos, Amerikos, Vokietijos. (Lietuvos aidas)

Su savo pusseserėmis Floridoje.

Palanga: orouoste — Jungtinių Valstijų žvalgybos lėktuvas

     Dvi paras Palangos orouoste praleido JAV žvalgybinis lėktuvas “Orion”, atskridęs iš Vokietijos karo pajėgų bazės. Lėktuvo 21 nario įgula supažindino Lietuvos krašto apsaugos atstovus su moderniausia kompiuterine oro žvalgybos įranga. (Lietuvos rytas)

Egzaminai gimnazijoje

     Beveik po penkių dešimtmečių pertraukos įvyko egzaminai į ką tik atkurtą ir kol kas vienintelę Marijampolėje J. Jablonskio gimnaziją. Stojamuosius egzaminus į šios mokyklos pirmąją klasę laikė apie 40 moksleivių. Didelė dalis jų — tos pačios J. Jablonskio vidurinės mokyklos auklėtiniai. Sėkmingai išlaikę lietuvių kalbos bei matematikos egzaminus, gimnazistai galėjo pasirinkti vieną iš tolesnio mokymosi profilių — humanitarinį ar gamtos mokslų. (Tiesa)

Naujos mobilaus ryšio stotys

     Panevėžio dramos teatre įvyko “Comliet” mobilaus telefoninio ryšio stoties atidarymo iškilmės. Labai patogiais ir ne mažiau brangiais telefonais be laidų, siunčiančiais signalą radijo bangomis, Panevėžyje pirmieji naudosis aštuoni privačių įmonių savininkai, verslininkai.

     Toks ryšys Lietuvoje veikia nuo 1992 metų vasario 15 dienos. Pradėta nuo trijų bazinių stočių Vilniuje, tais pačiais metais mobilaus ryšio stotys jau dirbo Kaune ir Klaipėdoje.

     Šiuo metu “Comliet” Lietuvoje jau turi 500 abonentų. Kitais metais mobilaus ryšio stotys bus įrengtos visuose ne mažiau kaip 50 tūkstančių gyventojų turinčiuose miestuose.

     Nusprendusieji įsigyti mobilų telefoną turi turėti nuo 2,2 iki 2,7 tūkstančio JAV dolerių. Mėnesinis abonentinis mokestis šiuo metu yra 40 dolerių, už pokalbius reikia mokėti papildomai. (Lietuvos aidas)

Parapijos namai: būtina valstybės ir Bažnyčios sąveikia

     Tokią išvadą padarė Seimo Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai, apie parapijos namus diskutuodami su bažnyčios atstovais — Nemenčinės parapijos klebonu Ričardu Jakučiu ir Vilniaus Šv. Pilypo ir Šv. Jokūbo bažnyčios rektoriumi Jonu Grigaičiu.

     Gražias tradicijas Lietuvoje turi parapijų na-

Su pusbrolio šeima Alytuje.

mai, jų labdaringoji, kultūrinė dvasinio atgimimo veikla. Dabar, įgyvendinant restitucijos aktą, bažnyčia atgauna jai priklausiusius pastatus, atkuriami ir parapijų namai. Nemenčinėje parapijos namai tapo nuolat veikiančiu ir dvasinį taurumą skleidžiančiu kultūros židiniu. Viduklės klebonas Viktoras Aukštakalnis įkūrė šeimyną ir augina vienuolika našlaičių. 20 vaikų priglaudė Krakių klebonas Romualdas Ramašauskas. Parapijos namai veikia Kaltanėnuose (Švenčionių raj), Bukonyse (Jonavos raj.) ir kitur. Tačiau, pasak komiteto narių, šiuo klausimu Bažnyčios ir valstybės atstovai nepakankamai bendradarbiauja. Seimo narių nuomone, reikėtų pasidomėti, kokios pagalbos reikia, kad parapijų namai galėtų gyvuoti ir plėsti savo veiklą. Galbūt reikalingos kai kurios įstatymų pataisos, nauji dokumentai?

     Klebonas Ričardas Jakutis pabrėžė, jog valstybė, padėdama Bažnyčiai ekonomiškai, labai daug laimėtų dvasiniuose dalykuose. Komiteto narys Leonas Milčius sakė, kad parapijoms reikėtų grąžinti joms priklausiusią žemę, Vytenis Andriukaitis siūlė įstatymiškai įteisinti piliečių bažnytinį mokestį. Pasiūlyta valstybės ir Bažnyčios santykius išsamiau paanilizuoti išplėstiniame Seimo posėdyje. (Lietuvos aidas)

Dovana

     Vilniaus medalių galerijoje skulptorius Jonas Naruševičius padovanojo Karaliaus Mindaugo kolegijai jo sukurtą Mindaugo skulptūrą. Nuo šiol dovanotoji apie penkiasdešimties centimetrų aukščio figūra iš šamotinio molio bus naudojama šventinėse eisenose, karaliui pagerbti skirtuose simboliniuose ritualuose. (LA, ELTA, BNS)

Švietimo centras Marijampolėje

     Prieš keletą dienų oficialiai atidarytas Marijampolės švietimo centras, kuris jau dirba nuo praėjusių metų pabaigos. Tai pirmoji tokio pobūdžio įstaiga Lietuvoje. Čia kels kvalifikaciją ne tik Marijampolės miesto ir rajono, bet ir visos Suvalkijos, o galbūt ir tolimesnių rajonų, miestų pedagogai.

     Centrą įkurti padėjo Danijos pedagogai. Todėl į atidarymo iškilmes atvyko nemažai svečių iš šios šalies — Danijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Danas Nilsenas su žmona, Danijos švietimo ministerijos atsakingas darbuotojas Ufė Pedersenas, nemaža grupė pedagogų, verslininkų.

     Iškilmėse dalyvavo Lietuvos kultūros ir švietimo ministro pavaduotojas Vincentas Dienys, Mokytojų kvalifikacijos kėlimo instituto direktoriaus pavaduotojas Zigmas Ramanauskas. (Tiesa)

Tokijas: medaliai lietuvių fotomenininkams

     Fotografija — mobili meno rūšis. Gal todėl nieko nebestebina, kai lietuvių autorių kūriniai keliauja po tolimiausius planetos kampelius.

     Lietuvą pasiekė dailiai išleistas 53-ojo tarptautinio fotosalono Tokijyje katalogas. Savo apimtimi ir poligrafine kultūra šis leidinys gali drąsiai lygintis su fotoalbumu. Iš šio katalogo sužinome, kad panevėžietis Saulius Saladūnas už “Aktą 5/1” ir alytiškis Zenonas Bulgakovas už “Elegiją” apdovanoti parodos medaliais. Įdomu pažymėti, jog už nuotrauką iš tos pačios “Elegijos” fotoserijos alytiškis bronzos medaliu apdovanotas ir 10-ajame tarptautiniame fotosalone Orleane (Prancūzija). (Tiesa)

Barūnų kryžiai arba Sūduvos Šiluva

     Šitaip vadinama istorinė vietovė viename gražiausių Dzūkijos kampelių — prie Dusios ežero. Į Šv. Petro ir Povilo atlaidus čia suplūdo tūkstančiai žmonių ne tik iš Lazdijų, bet ir aplinkinių Alytaus, Marijampolės rajonų, atvyko opozicijos lyderis V. Landsbergis su žmona Gražina, lazdijiečių atstovas Seime A. Beležentis, Seimo nariai N. Ambrazaitytė, B. Gajauskas, M. Treinys.

     Kuo nusipelnė dėmesio šie Metelių parapijos atlaidai? Kryžių istorija atspindi mūsų tautos tragišką likimą ir jos prisikėlimo viltį. Istorija, prasidėjusi mūsų feodalinės valstybės agonijos laikais, tęsusis okupacijų metais ir atgimusi lygiai prieš metus, kai vyskupas Juozapas Žemaitis pašventino atstatomos Kryžių koplyčios kertinį akmenį. Pirmą kartą šioje vietoje pamaldos buvo atlaikytos po atviru dangumi 1702 m., kai Mykolo Vyšnioveckio kariai, išsiruošę į kovą su švedais, čia per Sekmines pastatė tris kryžius ir pakabino šv. Dievo Motinos paveikslą. 1816 metais baigta Kryžių Šv. Mergelės, Angelų karalienės, koplyčia vėliau keliskart perstatyta. Išlikusi sveika per du pasaulinius karus Barūnų Kryžių koplyčia buvo sugriauta Vilniaus ir Lazdijų ateistų nurodymu 1963 metais.

     Maldininkai meldėsi po atviru dangumi, kaip išsiruošę ginti Tėvynės Mykolo Višnioveckio kariai, pirmieji patyrę šios šventos vietos stebuklingą galią. (Lietuvos aidas)