(KALĖDŲ PROGA)
VYSK. JOSEF WERT, S J
Šis vyskupas artimas Lietuvai tuo, kad tais sunkiais sovietinio režimo laikais, kai į dvi katalikų seminarijas Sovietų Sąjungoje buvo priimami tik lietuviškai kalbantys ir Latvijoje — latviškai, jis, atitarnavęs kariuomenėje, atvyko į Lietuvą, įstojo į Jėzaus Draugiją, išmoko lietuviškai, baigė Kauno kunigų seminariją, metus praktikavosi Lietuvoje, po to Karagandoje dirbo kartu su A. Dumbliausku, SJ, o būdamas klebonu Markso mieste (Pavolgis), šis jaunas vokiečių tautybės kunigas buvo konsekruotas vyskupu. Jo vyskupija tęsiasi nuo Uralo iki pat Ramiojo vandenyno, centras Novosibirskas.
Ir vėl prisiartino Šventas Kalėdų laikas, ir milijonai mūsų planetos žmonių išgirs Šv. Rašto žodžius: “Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats, Mesijas (Lk 2,10-11). Šiuos žodžius angelas pasakė piemenims, kurie tą naktį saugojo bandą. Jie nusiskubino į Betliejų ir rado Mariją, Juozapą ir Kūdikį, gulintį ėdžiose. Pagarbinę Kūdikėlį ir palikę savo kuklias dovanas, piemenys grįžo, visiems skelbdami džiugią žinią apie Mesijo atėjimą. Išgirdusieji stebėjosi ir garbino bei šlovino Dievą.
“Štai aš jums skelbiu didį džiaugsmą... jums gimė Išganytojas!” (Lk 2,10-11) Zitos Sodeikienės piešinys
Praeis 30 metų, ir Kristus keliaus Palestinos keliais, visur skelbdamas Gerąją Naujieną-Evangeliją. Po prisikėlimo jis lieps savo mokiniams: “Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios” (Mt 28,19).
Kristaus valią vykdydami, mokiniai rytuose pasiekė Indiją, vakaruose — Ispaniją, visiems nešdami Evangelijos šviesą. Jie visi, išskyrus apaštalą Joną, mirusį gilioje senatvėje, kankinio mirtimi paliudijo savo skelbtąsias tiesas. Apaštalų įpėdiniai — vyskupai ir kunigai, toliau skleidė Evangeliją, įrodydami krikščioniško tikėjimo tikrumą ne tik geradaringais darbais, bet ir kankinio mirtimi. Ir ten, kur tik sėkla krito į žemę ir apmirdavo, Kristus nuimdavo daugkartinį derlių. Į vieną kritusio kario vietą stodavo dešimt naujų. Taip Kristaus Bažnyčia, nebodama jokių persekiojimų, augo galia ir skaičiumi. O pamokslai Kristaus, gimusio tą pirmą Kalėdų naktį, mirusio ant kryžiaus, bet prisikėlusio, tęsiasi iki mūsų dienų. Skelbti pasauliui Kristų lieka pagrindiniu uždaviniu ir šiuolaikiniai Bažnyčiai.
Iki revoliucijos katalikų kunigus Rusijoje rengė Peterburgo ir Saratavo kunigų seminarijos. Peterburge veikė dar ir Dvasinė Akademija. Ateistinė sistema gerai žinojo tiesą: “Užgausiu piemenį, ir avių kaimenė išsisklaidys” (Mt 26,31). Likviduodama šias mokymo įstaigas, ji sudavė lemiamą smūgį. Tuo metu, kai buvo naikinami kunigai, Bažnyčia negavo jokio papildymo. Ir neliko kam kasdien aukoti šventąją Auką už gyvus ir mirusius, neliko kam ištarti besigailintiems: “Atleidžiu tau tavo nuodėmes”.
Dėkokime Dievui, kad po siaubingos nakties sulaukėme aušros! Jau eina darbininkai į pjūtį, bet “Pjūtis didelė, o darbininkų maža” (Mt 9,37).
Su giliu dėkingumu mes priimame iš įvairių šalių atvykusių 30 kunigų tarnybą.
Bet kad Kat. Bažnyčia Sibire turėtų ateitį, reikia, kad dvasiniai pašaukimai gimtų čia. Jau nuo 1970 metų kai kurie pašauktieji pasiekė tikslą. Šiandien mes turime tik mažą dalelę kunigų, kilusių iš mūsų šeimų. Šiandien mes turime naujas galimybes. Atkūrus bažnytines struktūras, galima būtų atidaryti dvasinę seminariją. Ir kadangi Sibire mes dar negalime to pasiekti, tai būtina kiek galima greičiau atidaryti “mažąją seminariją” arba bent namą dvasingumo mokymui. Ten kandidatai, kurių dalis ateis netgi negavę religinio auklėjimo šeimoje, galės gauti dvasinius pagrindus. Tuo pačiu jie galėtų mokytis ir kitų dalykų, pvz., kalbų. Po 2-3 metų mes jau galėtume juos siųsti teologijos studijoms į mūsų šalies kunigų seminarijas ar į užsienį.
Aišku, pašaukimas į kunigystę išsiskiria iš visų kitų pašaukimų. Jėzus sako: “Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau” (Jn 15,16). Todėl niekas tenedrįsta rinktis šio kelio, vadovaudamasis kokiais nors sumetimais. Tačiau teisingai elgsis tas, kuris paves pašaukimo klausimo sprendimą savo dvasios vadui. Kandidatas turi turėti tvirtą tikėjimą ir sveiką pamaldumą. Nereikia jam būti vunderkindu, tačiau turi turėti pakankamai gabumų filosofijai ir teologijai.
Kalėdų švenčių išvakarėse kreipdamasis į Sibiro tikinčiuosius, aš nerandu aktualesnės problemos už pašaukimų problemą. Žinau mūsų laikmečio sunkumus: jūsų baimes, jūsų reikmes ir rūpesčius. Tačiau drąsinamas Kristaus žodžiu: “žmogus gyvas ne vien duona” (Mt 4,4), drįstu rūpestį pašaukimais statyti į pirmą vietą. Dauguma Rusijos žmonių gyveno neturtingai. Bet sunaikinus jų dvasingumą, žmonės tapo dar ir dvasiniais elgetomis, ir milijonai žmonių tokiais mirė. Mes šiandien matome, kad, nežiūrint didžiausių humanitarinių akcijų iš kitų šalių pusės, visuomeninių judėjimų ir organizacijų, religinių centrų, materialinės mūsų reikmės nesumažėjo. Jei neprisikels dvasingumas, jei neatgims žmogus, veltui visos pastangos.
Išsilaisvinę iš komunistinės ideologijos, žmonės susižavi sektantais ir net magija. Arba, atmetę aukštesnes idėjas, atsiduoda turtui ir nedorumui, tingumui ir neveiklumui.
Dar neseniai iš katalikiškų Rusijos vokiečių šeimų į kunigų seminariją kasmet įstodavo 2-3 kandidatai. Šiandien šią tautą, kurios likimas tikrai tragiškas, užvaldė emigracijos geismas. Ir baigėsi dvasiniai pašaukimai. Daugumai jaunų žmonių idealu tapo kuo greitesnis išvykimas į Vokietiją.
Aš kreipiuosi į visus nevedusius Sibiro katalikus. Tegu kiekvienas gerai įsiklauso, ar neišgirs Jėzaus balso, tyliai kalbančio jo širdyje: “Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais” (Mt 4,19). Aš padarysiu tave savo mokiniu kunigu.
Aš kreipiuosi į visus Sibiro kunigus, vienuolius ir vienuoles: sekite Jėzų ir jam tarnaukite visomis jėgomis, visu gyvenimu ir savo pavyzdžiu gimdykite kitų širdyse dvasinius pašaukimus.
Aš kreipiuosi į tėvus: sukurkite tikrai krikščionišką šeimos klimatą, kuriame galėtų išaugti jauni Bažnyčios nariai, visada pasiryžę sekti Kristų, kai tik jis pašauks.
Aš kviečiu visus Sibiro tikinčiuosius: tegu rūpestis dvasiniais pašaukimais tampa artimu jums visiems. Savo maldose dažnai minėkite šį prašymą ir nepavarkite to prašydami. “Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį” (Mt 9,38).
Sveikinu jus visus su Kristaus Gimimo švente! Amžinai Gyvasis per savo kunigus, per savo Bažnyčią tegu bus jums tikruoju džiaugsmu, tegu apsčiai jums teiks gyvenimo.
O gimę dvasiniai pašaukimai tegu bus visiems drąsinančiu ženklu, nauja viltimi, kad dar ne viskas baigta, prarasta, nes dar yra širdžių, kurios, savęs išsižadėję, pasiryžo tarnauti Dievui ir artimui.
Iš rusų kalbos vertė A. Paliokas, SJ