Spausdinti

JUOZAS P RUNSKIS

     Lietuvoje popiežiaus atvykimo proga buvo paskelbtas konkursas sukurti reikiamą emblemą. Konkursą laimėjusioje emblemoje švyti įrašas:

     — Liudykime Kristų.

     Toks liudijimas yra labai svarbus visai mūsų tautai, per pusę šimtmečio ateistų diktatūros priverstai eiti kruvinais Golgotos keliais. Svarbu ir kiekvienam lietuviui, kur jis begyventų, Kristų liudyti, bet tai tegali tik tas, kuris Jame yra radęs dvasinę atgaivą. Tai galima pasiekti, sušildant savo širdį prie tų širdžių, kurios Kristuje jau yra radusios atgaivą. Daugelis jų yra nuoširdūs žmonės ir atvirai pasipasakojo savo kelią gyvenimo klystkeliuose.

     Štai Amerikoje pasirodė Roberto Baramo suredaguotoji knyga: “Spiritual Journeys”.

     Čia net 27 šio krašto mokslininkai, rašytojai, profesoriai, dailininkai ir kiti labai atvirai ir nuoširdžiai aprašo, kaip jie iš ateizmo, judaizmo, protestantizmo tapo katalikais, rasdami dvasinę atgaivą, gyvenimo prasmės suvokimą, tapdami katalikų Bažnyčios nariais. Labai įdomūs jų dvasinių paslapčių atskleidimai, labai ryškiai nupasakojama jų laimė, tapus nuoširdžiais katalikais. Reikia šią knygą perskaityti, kad įsijaustume į tą jų pasiektą dvasinę atgaivą, o knyga plati — net 436 puslapiai.

Modernieji dvasiniai rašytojai

     Mintijančiam lietuviui daug dvasinės atgaivos gali įnešti kitas kolektyvinis, jėzuito Charles J. Healey suredaguotas veikalas: “Modern Spiritual Writers”.

     Čia apima plačiau, įtraukiant ir kitų tautų įžymybes. Čia randami įžvalgūs pasisakymai John Henry Newman, Columb Marmion, Thomas Merton, Teilhard de Chardin. Šalia šių vyrų yra ir moterų atstovės — darbininkijos gynėjos, socialinių idėjų skleidėjos Dorothy Day ir Caryll Houselander. Veikalas ekumeninio pobūdžio, ir duodami taip pat prasmingi pasisakymai liuterono teologo, nacių kankinio Dietrich Bonhoeffer ir izraelito dvasinio mintytojo Abraham Joshua Heschel. Jie visi išryškina su nemažu gilumu ir nuoširdumu savo ir apskritai žmogaus kelią tikėjime, o knygoje, turinčioje per 200 puslapių, galima daug ką pasakyti, ypač kad čia nėra tuščiažodžiavimo.

“Jėzus”

     Kas mėgsta gaivintis tokiais šiltais kolektyviniais pasisakymais, nereiktų praleisti pranciškono Ed Anthony suredaguoto veikalo “Jėzus”. Čia suminėta 20 dabarties garsenybių, pasisakančių apie Jėzų. Tarp jų randame jėzuitų, pranciškonų ir kitų pirmaujančių vienuolijų atstovų, vyrų ir moterų, o taip pat ir švytinčių pasauliečių, pasisakančių apie Išganytoją.

     Tai rinkinys pasaulio dvasinių vadovų sielos išgyvenimų ir įdomių minčių.

     Tai rinkinys idėjų, išdygusių iš jų intymių dvasinių ryšių su Išganytoju jų religinių ekstazių momentais. Pasisakymai atviri ir nuoširdūs. Knyga sudaryta iš pasikalbėjimų.

Nobelio laureatė

     Negalima aplenkti nė tokių asmenybių, kurios nustebino pasaulį besąligine artimo meile, kaip Motina Teresė, kuri savo gyvenimą paskyrė nešti paguodą nepagydomiems, neglobojamiems, gatvėse mirštantiems Kalkutos ir kitų vietų patiems nelaimingiesiems. Jos pasiaukojimas buvo toks totalus, kad atkreipė viso pasaulio dėmesį ir jai net buvo suteikta Nobelio premija. Kai beveik visos vienuolijos susirūpinusios, kad nebėra naujo prieauglio naujokynuose, Motinos Teresės įkurta Artimo meilės misijų vienuolija išaugo negirdėtu greičiu. Net ir Sovietų Sąjunga įsileido jos seseris. Vienas iš naujesnių veikalų apie šią nuostabią asmenybę ir apie uolią jos gerbėją bei sekėją yra Alba religinių veikalų leidyklos išleistoji knyga: “For the Least of my Brothers. The Spirituality of Mother Teresa and Catherine Doherty”. Šį veikalą sukūrė Omer Tanghe, o iš olandų kalbos išvertė Jean Mac Donald.

     Katarina Doherty buvo steigėja pasauliečių apaštalavimo Motinos Teresės įgyvendinta artimo meilės dvasia.

     Ji buvo steigėja vadinamų Madonos namų, iš kurių sklido pasauliečių artimo meilės versmė, Motinos Teresės dvasia. Katarina Doherty mirė 1985 metais. Ją autorius vadina viena iš labiausiai turiningų mūsų šimtmečio dvasinių išgyvenimų, įdėjų autorių. Pats šio veikalo autorius yra kunigas, per 20 metų, kaip dvasios vadas, stebėjęs šių dviejų moterų darbus ir kūrybą, gausiai panaudojęs jų laiškus. Pateikė dvasinei atgaivai šią daug duodančią knygą, kuri negali būti ignoruojama tobulesnio dvasinio gyvenimo siekiančio žmogaus.

     Catherine Doherty buvo taip brandi mąstytoja ir taip švytėjo Dievo ir artimo meile, kad ji yra tapusi įkvėpimu naujiems leidiniams. Vienas iš tokių yra “Through the Year with Catherine Doherty. Grace in Every Season”. Čia knygos autorė Mary Achterhoff yra iš jos idėjų sudariusi susikaupimo mintis kiekvienai metų dienai. Tai gilų įkvėpimą nešančios mintys kiekvienai iš 365 metų dienų. Įžangoje autorė pabrėžia: “Jeigu mūsų moderniame amžiuje yra kas nors, kas parodytų, kaip evangeliją taikyti kasdieniame gyvenime, — tai Katarina Doherty. Savo asmenišku pavyzdžiu, savo darbu su vargšais, savo paskaitomis ir raštais, savo įsteigtąja bendrija — Madonos apaštalavimo namai — ji rodo daug konkrečių pavyzdžių, kaip nešti Kristų į visuomenės kasdienybę, jos turtingas dvasingumas rodo pavyzdį, kaip dabartiniame gyvenime, kiekviename bažnytiniame veiksme galima gyventi evangelijos dvasia”.

     Autorė surinkusi Doherty mintis iš jos knygų, straipsnių, laiškų. Tai nėra sausas dėstymas, o gyvenimiškos mintys, įkvepiantys pavyzdžiai. Net Thomas Merton apie Doherty atsiliepė, kad ji turėjo stiprų minčių dėstymo būdą, stiprius įsitikinimus, ir įstengė juos perduoti nenušlifuotus, įtikinančius.

     Žinoma, mes turime savų mąstytojų ir įtikinančių dvasinio turinio autorių, bet negalime užsibarikaduoti vien siaurame savųjų rate, o reikia nors protarpiais žvelgti, kas darosi tarptautinėje dvasinėje atmosferoje, pakelti akis į dvasinius pasaulio horizontus.

■ Kaune atkurta Šv. Vincento Pauliečio labdaringa draugija, gražiai veikusi nepriklausomos Lietuvos laikais.